Kai jau atrodo, jog niekas nebestebina, muzikos pasaulyje išdygsta 17 metų britė Laura Marling ir priverčia daugumą išsižioti. Pasiutusiai talentinga jauna mergina, turinti itin švarų ir raiškų vokalą, puikiai valdo balsą ir kuria neįtikėtinai brandžias dainas bei kokybišką folk muziką.
Tiesa, pirmą kartą pamačius jauną mergaičiukę, užsitempusią Peliuko Mikio megztinį, rankose laikančią gitarą, kone didesnę už ją pačią, o tuomet iš jos lūpų išgirdus visiškai rimtą ir „išgyventą“ kūrinį, akimirką gali pasirodyti, jog garsas nesiderina su vaizdu. Paklausius daugiau, neatitikimo įspūdis sklaidosi ir turbūt retas kuris suabejoja, kad prie šios merginos talento nagus prikišo pats aukščiausiasis.
Lauros Marling tėtis, pats būdamas dainų kūrėjas ir atlikėjas, dukrą pradeda mokyti skambinti gitara vos 3 metų amžiaus. Vaikystėje Laura imasi kurti dainas, o tėtis, įžvelgęs dukros talentą, pasirūpina, kad Marling‘ų namuose nuolat skambėtų „teisinga“ muzika, todėl būsima atlikėja auga girdėdama daug Joni Mitchell bei Neil Young kūrybos.
Šešiolikmetė Laura ima rengti vietinės reikšmės pasirodymus, tačiau jau per antrąjį tokį solinį koncertą ją pastebi britų dainų kūrėjas ir atlikėjas Jamie T ir pasikviečia kartu į savo turą. Marling dalyvauja įvairiuose festivaliuose, pradeda įrašinėti debiutinį albumą, netgi tampa grupės „Noah and the Whale“ nare, kai šie įrašinėja savo pirmąjį albumą „Peaceful, the World Lays Me Down“.
Kai 2008 metais Laura Marling išleidžia savo debiutinį albumą „Alas, I Cannot Swim“, muzikos mylėtojai ir kritikai ima kraipyti galvas ir stebėtis, iš kur tokio jauno žmogaus kūryboje tiek brandos. Albumo sėkmė pranoksta visus lūkesčius, jis yra nominuojamas gauti prestižinį britų Mercury apdovanojimą, o atlikėja išvyksta į pasaulinį turą.
Po poros metų britė išleidžia savo antrąjį studijinį įrašą „I Speak Because I Can“ ir kritikai tikrąja to žodžio prasme vėl nuščiūva. Dar nenurimus nuostaboms apie pirmojo albumo brandumą, Laura per porą metų žengia milžinišką žingsnį ir įsilieja į muzikos profesionalų gretas. Albumas vėl tampa pretendentu pasiimti Mercury, debiutuoja 4 britų perkamiausių savaitės albumų topo vietoje, o Laura Marling 2011 metų Britų bei NME apdovanojimuose laimi geriausios moters atlikėjos kategorijoje. Net ir pati Adele, bendraudama su BBC žurnalistais, prisipažįsta, jog šis Lauros darbas yra pats mėgstamiausias jos metų muzikinis įrašas.
Kol patys smalsiausi pastarojo albumo dainų žodžiuose bando išskaityti atlikėjos paslėptas mintis bei išgyvenimus po išsiskyrimo su „Noah and the Whale“ vokalistu Charlie Fink, talentingoji 21 metų britė kuria toliau ir važinėja po pasaulį su grupe, kurios sudėtyje yra ir „Mumford & Sons“ vokalistas Marcus’as Mumford’as.
2010 metais paskelbusi apie artėjančius į pabaigą trečiojo albumo įrašus, Laura netrukus persigalvoja, jog visgi dviejų albumų per vienerius metus nebus. Nutilus kalboms apie oficialią išleidimo datą, kol kas yra žinoma tik tiek, jog kuriant šį darbą įkvėpimo šaltiniu tapo senų, karo meto laiškų rinkiniai.
Reiktų prisipažinti, kad yra itin sunku rašyti nešališkai, mat trečiasis Lauros Marling kūrybos vaisius kelia milžinišką smalsumą ir yra bene pats laukiamiausias tarp greitu metu turinčių pasirodyti moterų atlikėjų albumų.
