Prisipažinsiu, žinią, kad į Lietuvą vėl atvyksta gatvės muzikantas „Dub Fx“ aš sutikau itin ramiai ir santūriai. Esu apie jį girdėjęs, esu skaitęs, matęs Youtub‘e, bet tik tiek. Prieš dvejus metus „Tundroj“ nebuvau, pavasarį atlikėjo pasirodymą „Lofte“ pražiopsojau, tad liko trečias šansas…

Dub Fx su Flower Fairy (nuotr. Andrey Motorichev)

Ir kai prieš mėnesį užsiminęs apie koncertą savo beveik dešimtmečiu jaunesniam broliui pamačiau jo žybtelėjusias akis, galutinai įsitikinau – tuo šansu pasinaudot privalau. Ne, ne todėl, kad pasivyčiau prabėgusį laiką (po galais, man nėra nė trisdešimties), o todėl, kad drum‘n‘bass, dubstep ir visų kitų krypčių elektroninė muzika manyje šiek tiek gyvena nuo neatmenamų laikų, be to, tai ką daro Benjaminas Stanfordas (tikrasis „Dub Fx“ vardas) scenoje bei įvairių pasaulio miestų gatvėse iš tikrųjų verta dėmesio.

Šaltokas lapkričio penktadienio vakaras Vilniuje. Su bičiuliu keliaujame nuo Žaliojo tilto palei Nerį „Ūkio banko teatro arenos“ link. Įprastas vaizdas įsibėgėjant savaitgaliui – žmonės po vieną, poromis ir nedideliais būreliais nuo miegamųjų rajonų pamažu artėja link miesto centro, jau džiaugdamiesi būsimais vakarėliais, pasisėdėjimais baruose ir kavinėse bei užtarnautu poilsiu. Tačiau šį vakarą dalis tų žmonių keliauja kita kryptimi, palikdami sostinės širdį kiek nuošalyje ir braudamiesi arčiau arenos, įsikūrusios už legendinių, tačiau beveik griūvančių Sporto rūmų. Taip, pastarąjį kartą „Dub Fx“ viešint Lietuvoje dalis norinčių jį išgirsti liko už vieno klubo durų. Atrodo, šį kartą koncerto vieta turėtų talpinti visus norinčius. Tiesa, tuo teko kiek suabejoti, jau iš tolo pamačius milžinišką eilę iki įėjimo į areną, nors laikrodis rodė jau beveik 22 valandą. Tačiau koncerto organizatoriai tikrai pasistengė, kad viskas vyktų sklandžiai ir ta tvarkinga jaunų žmonių vis dar netrumpėjanti eilė gana greitai judėjo ten, kur jų laukė muzika.

Koncerto publika (nuotr. Andrey Motorichev)

Pagaliau mes viduje. Žmonės dar tik renkasi, tuščią sceną žymi blankus apšvietimas, baro apgulties kol kas nematyti, o garso sistemą uzurpavęs ne itin garsiai leidžiamas kažkoks lengvas dubstep miksas. Yra laiko apsidairyti. Arenos gale dėmesį patraukia palikta didoka sėdimų vietų tribūna – organizatorių gana garsiai reklamuota VIP zona su visais savo privalumais. Jei atvirai, į tokias zonas koncertų ir renginių vietose visuomet žiūriu gana įtariai. Ten patekę tikrieji muzikos gerbėjai ir žmonės, pasirengę linksmintis labai greitai pabėga arčiau scenos ir tos tikrosios koncerto nuotaikos. Tad įsibėgėjus koncertui, mano manymu, dažniausiai VIP zonoje lieka snobai, renginio rėmėjų atstovai, kviestiniai svečiai ir šiaip žmonės, pinigų turintys daugiau nei meilės muzikai. Bet įsižeisti niekam nevalia, nes yra milžiniška tikimybė, kad klaikiai apsirinku…  Kol kas ši tribūna taip pat apytuštė, todėl mano įtarimams patvirtinti ar paneigti prielaidų nėra.

Publika. Galbūt todėl, kad koncertuose lankausi retokai, gal todėl, kad suprantu, jog didesni renginiai savaime patraukia labai įvairaus plauko ar be plauko publikos dėmesį, bet buvau didžiai nustebęs. Jau besirenkanti publika net ypatingai preciziškai vertinant buvo teisinga. Didžiąją dalį jos sudarė labai jauni žmonės nuo mokyklos suolo iki pirmų studijų kursų, tačiau taip pat daug buvo kiek vyresnių klausytojų ir net žmonių, atsivedusių savo vaikus, kuriems paauglystė dar tik tiesia savo spuoguotą ranką. Smagu juos visus matyt.

Apie 22 valandą vis dar skambantis miksas pamažu nutyla ir scenoje paryškėja šviesos. Pasirodo vyrukas languotais marškiniais ir stoja prie grotuvų. Publika, kurios prisirinkę jau visai nemažai, pastebimai pagyvėja ir pagaliau pasigirsta judrūs ritmai (garsistas duoda garso jau daugiau). Gal žadėtas Mamania? Ne. Bet tas didžėjus kažkur matytas. Buvo skelbta, jog su „Dub Fx“ atvyksta reperis „CAde“, tačiau niekas, rodos, neminėjo, kad reperis „CAde“ yra ir didžėjus. Kaip ten bebūtų, bet groti jis moka neblogai, muzikos ir mikrofono pagalba užmezga visai neblogą dialogą su publika ir savo prievolę išjudinti auditoriją atlieka prideramai. Kartkartėmis atrodo, jog susirinkę žmonės pasigenda tvirtesnių ritmų ir viską persmelkiančios sunkesnės boso linijos, tačiau ir tai, kas skambėjo nuteikia neblogai. Prabėgus valandai tamsiuose scenos užkaboriuose pasirodo keletas žmonių ir publika į tai reaguoja vienareikšmiškai – iškeltos rankos, skanduotė „Dub Fx! Dub Fx!“ ir vietos prie scenos tampa pastebimai mažiau. „CAde“ dar suspėja paerzinti publiką teigdamas, jog užkulisiuose prie scenos „lyg ir matė Flower Fairy…“.

Grupė "PeR" (nuotr. Andrey Motorichev)

Intriga truko neilgai. Scenoje, atrodo, trys vyrukai ir visai nepanašu, kad kuris iš jų būtų „Flower Fairy“. Broliškos tautos (turbūt visuotinai priimta, jog daugeliu atvejų tai reiškia Latviją) grupė „PeR“ su savimi atsinešė pora mikrofonų ir gitarą. Dėl pastarosios ypatingai nudžiungu, nes beatbox‘as, pagardintas gitaros rifais ir improvizacijomis mano indie rock muzikos paliestoms ausims turėtų patikt. Turėtų, bet taip nebuvo. Na bent didžiąja dalimi. Gitara naudojama gana epizodiškai ir primityviai, o antroje jų pasirodymo pusėje mano galvoje šmėkšteli įtarimas, kad tas kairėje stovintis vyrukas, pristatytas kaip „beat-machine“ visai tuo nėra, o tikroji arba pagrindinė „ritmo mašina“ yra kažkur garso režisieriaus grotuve ar šalia jo. Nors Bob Marley koveriai skambėjo visai neblogai, dėl „Kings Of Leon“ koverio „Sex On Fire“ net truputį pyktelėjau. Geras gero kūrinio koveris yra reta rūšis ir į tai jaunos grupės turėtų žiūrėti labai atsakingai. Nepaisant mano minčių šuolių, mūsų nuomonės su publika visiškai išsiskyrė. Turiu pripažinti, ir vėl, pagrindinė PeR prievolė šį vakarą apšildyti publiką buvo įvykdyta visu šimtu procentų.

Dub Fx ir Flower Fairy (nuotr. Andrey Motorichev)

Penkios minutės minimaliems laidų pertempimams scenoje ir foninei muzikai. Laikrodis rodo jau be 10 minučių vidurnaktį. Taip! Publika pasiruošusi ir tai įrodo vaizdas ir garsas, kuris pasitiko mane kai atsisukau atgal (per latvių pasirodymą bičiulis pamažu praskynė mums kelia prie pat scenos). „Ūkio banko teatro arena“ beveik sausakimša ir net ta man įtartina VIP tribūna beveik visa atsistojusi laukia pagrindinių vakaro žvaigždžių. „Dub Fx“ su sužadėtine „Flower Fairy“ lipa į sceną šypsodamiesi, sveikinasi ir pradeda grot. Nors žodis „grot“ galbūt čia ir ne visai tinka, juk kalbame apie žmogaus skleidžiamus garsus. Pirmi du kūriniai nėra aukšto tempo ir leidžia atlikėjams apsiprasti scenoje bei susidraugauti su auditorija. O tai daryti jiems tikrai sekasi. Atrodo, jog duetas net šiek tiek nustebęs ta šiluma ir energijos doze, kurią jiems teko atlaikyti nuo pat pradžių. Gurkšnis mineralinio vandens nuplauna tą nuostabą ir pasigirsta „Soothe Your Pain“. Publika įsisiūbuoja ir „Dub Fx“ bei „Flower Fairy“ tos energijos jau nepaleidžia. Mažas akmenėlis į garsistų daržą, bet „Flower Fairy“ balsas skamba pernelyg dusliai, lyg prigesintas ir gerokai apkarpytais aukštais dažniais. Bet dėl savo ausinių suniokotų ausų garantuoti negaliu.

Koncerte atliekamos kūrinių versijos dažnai dar sudėtingesnės nei atlikėjo pasirodymuose gatvėse, puikus balso valdymas, intonavimas ir techninis viso to atlikimas abejingų nepalieka. Skamba jau pažįstami ir ne kartą internete matyti bei klausyti „Made“, „Step On My Trip“, „Rude Boy“, „Flow“, „In My Head“ ir daugelis kitų. Į visą setlistą įpinama ir keletas visiškai negirdėtų bei naujų kūrinių. Balso instrumentalistas trumpam stabteli pristatydamas vieną savo neabejotinų hitų „Love Someone“ ir muzikos banga su nauja jėga užlieja areną.

Dub Fx ir CAde (nuotr. Andrey Motorichev)

Keletui kūrinių „Flower Fairy“ vietomis susikeičia su dabar jau į tikrąjį reperio vaidmenį persikūnijusiu „CAde“. Šiek tiek hip hop ritmų, tačiau trimis skirtingais tokiai muzikai itin būdingais vokoderiu ir reverberiu padailintais balsais repuojantis Dub Fx su scenos kolega niekam kojos tikrai nepakišo. Prabėgus pirmajai pasirodymo valandai mano spėjimas, kad publika nori sunkesnio byto ir dar labiau vidaus organus persmelkiančio boso, pasitvirtina. Ritmingas, greitas dubstep ritmas pulsuoja vis intensyviau ir pauzėms tarp kūrinių laiko nebelieka. Atlikėjas ritmą patiki jau mano minėtai „ritmo mašinai“, tačiau skirtingai nei latvių grupės atveju, tą mašiną (fizikinį audio prietaisą, ne tik žmogų) matau scenoje, o ir pats Benjaminas pademonstruoja ką ir kaip su ja veiks. Nelieka kūrinių pabaigos ir pradžios, kaip nelieka ir ribos tarp publikos bei atlikėjų scenoje. Per trumputę pauzę iki biso atsisukęs atgal vėl pasitikrinu ar publikai taip pat gerai kaip man ir suprantu, kad tiems 3000 ar daugiau tą vakarą susirinkusių į areną dar geriau. Paskutinis pasirodymo pusvalandis judėti ir linguoti į ritmą privertė visus. Lauktas ir tikėtas bisas išsiurbia paskutinius energijos likučius ir deda šiam pasirodymui tašką. O gal daugtaškį… Nes po tokio priėmimo ir trijų koncertų, tikiu, jog „Dub Fx“ su kompanija mūsų šalį dar aplankys.

Dub Fx (nuotr. Andrey Motorichev)

Scenoje dėmesio ir energijos likučius renka tautietis Dj Mamania, o mes su bičiuliu judam rūbinės link. Žinoma, koncertas puikus. Bet kad jis buvo būtent toks, nemažiau pagarbos nei patys atlikėjai nusipelno ir koncerto organizatoriai, nuostabi garso kokybė ir puiki publika. Taip, galbūt trūko įvairesnės ir įdomesnės šviesos, aukštesnės scenos ir ryškesnio vizualaus scenografinio sprendimo, tačiau tai tik ir lieka nežymiomis smulkmenomis. Buvo tiesiog labai geras vakaras nuostabaus rudenio Vilniuje.

Belaukdamas taksi pamaniau, kad kai rytoj, šeštadienio popietę su šeima keliausim pasivaikščiot parke ar kur išgert mieste kavos, būtų smagu kuriam nors skvere ar aikštėj pamatyt ne didžiosios scenos, o gatvės muzikantą „Dub Fx“ ir jo talento kupiną beatbox edukacinį pasirodymą mūsų sostinėje… Gal kada nors taip ir bus.