Šioje šalyje nėra vietos Editors?

Foto E. Stakėnas

Šiais laikais nieko nebestebina Ala Pugačiova, kuri rusiškų trampampaikų dėka surenka pilną, kelis tūkstančius žmonių talpinančią, areną. Nenustembame išgirdę ir apie menines aukštumas demonstruojančius lietuviškus muzikos perlus, pradedančius idėjinę skalę „Yvos“ ir baigiančius trijų apsiseilėjusių ir save įsimylėjusių bei į itin pretenzingą žodžių junginį susiliejusių „berniukų“ terceto vardu. Šiandien, regis, nieko nebepiktina ir Palangos Basanavičiaus gatvė su Džordana Butkute ir tūkstančiais jos klonų priešakyje, surenkančią pilną barą, gatvę ar vietinės reikšmės vasaros estradą. Televizijų reitinguose dažnai aukštą vietą užima iš rytų transliuojami plastmasiniai festivaliai, populiarumo vandenyse maudosi muzikiniai realybės šou, kuriuose akivaizdžiai žiopčiojama pagal fonogramą, o nemaža dalis „leidigagiško“ jaunimo tik ir svajoja apie tai, kaip būti žvaigžde žiopčiojant, pasiryškinant blakstienas ar tiesiog bandant dainuoti viena ar kita kūno vieta.

Štai tokios mūsų šalies muzikinės realijos aplinkoje Viktoras Vee Diavara ir visa menų fabriko „Loftas“ kompanija ryžosi idėjinei avantiūrai – į Lietuvą atvežti vieną populiariausių pastarojo dešimtmečio britų roko kolektyvų – didžiujų vasaros festivalių žvaigždes „Editors“.

11 kūrybos metų – 4 studijiniai albumai. Du iš jų pasiekė perkamiausių diskų sąrašo viršūnę Jungtinėje Karalystėje, vienas buvo nominuotas „Mercury“ apdovanojimui, o 2007-ųjų diskas „An End Has A Start“ platininiu tapo jau pirmąją oficialių pardavimų dieną. Reikia daugiau? Visagalis dėdė gūglas ir išmaningoji vikipedija gali duoti su kaupu. Šiandieninis tikslas, nežiūrint į tai, kad „Editors“ užima tvirtas pozicijas mano „geriausiųjų tope“, šįkart yra netoks.

Vakar Tomas Smithas su grupe lankėsi Lietuvoje. Šalyje, kurioje, panašu, nėra vietos britiškai alternatyvai. Šalyje, kurios radijo stotys ignoruoja britiško roko vėliavnešius, neįsipaišančius į išganingąjį „formatą“. Šalyje, kurioje yra vietos „senukams“ (juk būtent į juos orientuojasi didieji ‚promoteriai‘), tačiau kuri neturi nei vienos muzikos prekių parduotuvės ir (ironiška) neleidžia nei vieno muzikinio žurnalo.

Spalio 2 dieną „Lofte“ įvyko metų koncertas. Galbūt netgi viso penkmečio. Tačiau kartu tai buvo ir savotiškas bandymas. Bandymas pateisinti viltis ir nežinią. Siekis sužinoti, ar tokia muzika JAU GALI gyventi ir mūsų koncertų salėse. Testas muzikai, organizatoriams, lietuviškajai auditorijai ir pačiai muzikinei rinkai. Gaila, tačiau šis bandymas virto idėja su tūkstančiais klaustukų…

Vakar išgirdome viską, ką „Editors“ turi geriausio. Koncertas buvo išbaigtas, subtilus ir itin kokybiškas, o jo setliste (dainų sąraše – L. Z.) – 21 daina, kurių beveik visas galėtume drąsiai vadinti Tomo ir jo sėbrų perlais. Vienintelis trūkumas, kurį (labai dideliam reikalui esant) galima paminėti – tai grupės garsisto darbas, kuris, matyt, dėl suprantamų priežasčių ir dėl įpročio grupę įgarsinti didelėse erdvėse, o ne mažuose jaukiuose klubuose, pasirinkdavo keistokus sprendimus. Tai ypač jautėsi „Editors“ pasirodymo pradžioje, tačiau kokybiniai taškai ant „i“ vėliau buvo sudėlioti tiksliai.

Foto V. Stackevičius

„Smokers Outside the Hospital Door“, „Munich“, „Bullets“, „Papillon“, naujieji „A Ton Of Love“ ir „Honesty“, akustine gitara grupės lyderio atlikta „The Phone Book“ – tai tik keli koncerto perlai iš visos vakar atliktų tamsos dainių muzikos gausos. Pasibaigus koncertui neapleido nuojauta, kad metų renginys, kurio iš tiesų labai laukiau, ką tik įvyko. Tiesa, ne iki galo užpildytas „Loftas“, kuriame vakar tebuvo apie 700 žmonių, pasąmonėje piršo padrikas mintis ir savotiškas abejones. Jeigu sąlyginai nedidelės pilnos salės negali surinkti viena geriausių šiandienos britų roko grupių, tai kas tuomet gali? Šalyje, kurioje rokas ne tik nešė laisvės vėliavą, bet ir visus 23 metus rasdavo savo klausytoją, šiandien yra atsidūręs aklavietėje? Belieka tikėtis, kad šios abejonės greitu metu liks išsklaidytos, o mūsų šalies muzikinio pasaulio užkampiu nelaikys tie, kas turi šiandienos istorinį roko pagreitį.

Išties įdomu dar ir tai, kiek „Lofto“ kolektyvui užteks kantrybės. Kantrybės duoti, dovanoti, tikėtis ir svilti. Duoti – tikintis, kad poreikis bus patenkintas, o muzikinis alkis bent jau trumpam sunaikintas.  Ir svilti, matant, kad muzikinis desertas lieka tiesiog nesuvalgomas. Labai linkiu, kad šie žmonės neprarastų optimizmo, nes būtent jų dėka šiandien mes – tie, kurie domisi ir myli muziką – turime priežasčių džiaugtis ir patenkinti savo idėjinę meilę.

Ir čia kaltos tikrai ne bilietų kainos. Jos anaiptol nebuvo didelės (žinoma, jeigu lyginsite jas su bilietų kainomis į Radžio koncertą Zapiškio kultūros centre, gali pasirodyti kitaip). Tiesiog Pugačiovos, Butkutės ir Palangos Basanavičiaus gatvės kultūros epochoje šioje šalyje vis dar nėra vietos „Editors“…

Kita vertus, visi tie 700 (o gal ir kiek daugiau) žmonių, vakar atėjusių į „Loftą“, gali būti ramūs: pamatėme tai, ko laukėme ir ko tikėjomės. Ir, manau, kad nei vienas iš atėjusių neliko nuviltas. „Editors“ padovanojo mums tai, ką turi geriausio.

Net ir pats Tomas Smithas, po koncerto raitydamas autografą ant kompaktinės plokštelės, prisipažino, kad šis koncertas buvo tikrai geras, o publika buvo kur kas smagesnė nei Latvijoje. Ši žinia, jei ji nebuvo pasakyta iš mandagumo, turėtų paglostyti kiekvieną koncerte buvusį žmogų. Grupė dovanojo savo muziką, o Lietuva jai pasiūlė savo širdį. O, juk, Lietuva jau ne kartą įrodė, kad net ir būdama nedidele tauta, širdį dovanoti ji tikrai moka.

Tikėkimės, kad priežasčių gauti (o kartu ir dovanoti) kokybiniame muzikiniame lygmenyje mes dar turėsime. Juolab, kad „Loftas“ turi tikrai nemažai planų. Planų sau, Jums ir, žinoma, visiems tiems, kas myli kokybišką ir vertingą muziką.

„Editors“ koncerto Vilniuje dainų sąrašas: Sugar/ Someone Says/ An End Has A Start/ Munich/ Bones/ Eat Raw Meat = Blood Drool/ Two Hearted Spider/ You Don’t Love/ Blood/ Formaldehyde/ Bullets/ A Ton Of Love/ The Phone Book/ Like Treasure/ The Racing Rats/ Fingers in Factories/Smokers Outside The Hospital Doors/ Honesty // Bricks And Mortar/ Nothing/ Papillon

 

Foto V. Stackevičius

 

Foto E. Stakėnas

 

22 Komentarai apie “Šioje šalyje nėra vietos Editors?

  1. Lukas sako:

    Pakvieskit į Loftą „Antį“ – roko grupę, pamatysit kiek susirinks žmonių :)

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Privalomi laukeliai pažymėti *