manoTOPAS 2013: Ignas | manoMUZIKA.lt

Nors prie manoMUZIKOS komandos prisijungiau prieš porą metų, šis manoTOPAS yra pirmasis, kuriuo dalinuosi su jumis. Per šį laiką manoMUZIKA portalas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, o muzika lydinti mane visur ir visada man tapo dar svarbesnė nei bet kada anksčiau. manoMUZIKOJE atradau platformą, kurioje galiu pasidalinti savo muzikiniais atradimais ir įžvalgomis su kitais, tokiais pat pamišėliais kaip aš, ir už tai esu dėkingas kiekvienam prie šio portalo plėtros ir puoselėjimo prisidedančiam komandos nariui.

Na bet užteks apie mane…

Sunku patikėti kaip greitai 2013-ieji metai priartėjo prie pabaigos ir kiek daug jie atnešė kiekvienam melomanui. Praėjus dar dešimtmečiui tikriausiai prisiminsime 2013-uosius su pačiais šilčiausiais sentimentais. Šie metai tapo neabejotinais atgimimų ir atradimų metais. Nepamenu kada paskutinį kartą teko matyti tiek daug iš naujo atgimstančių legendų, sugrįžtančių su naujomis idėjomis ir naujais kūriniais. Taipogi šie metai buvo gausūs naujos, dar negirdėtos ir nepažintos muzikos, kurios didžioji dalis turi stiprų potencialą atlaikyti laiko patikrinimą. Žinoma, buvo ir nusivylimų, nepavykusių eksperimentų, muzikinių nuopuolių… Bet ne apie tai reikia galvoti kurpiant geriausiųjų darbų penkioliktuką, tuolab, kad rinktis tikrai buvo iš ko.

Kiekvienas asmeninis topas yra kažkuo subjektyvus ir neteisingas. Toks yra ir manasis. Neišvengiamai už borto teko palikti didelę dalį man svarbių albumų, bet anot patarlės – „visiems geras nebūsi”. Jokiu būdu nenoriu nuvertinti tų grupių ir atlikėjų, kurie nepateko į šį sarašą, tad visų pirma norėčiau paminėti keletą vardų, kuriuos dėl vienos ar kitos priežasties teko išbraukti.

Albumų saraše nerasite nei Nick’o Cave’o, nei Depeche Mode, nei Trent’o Reznor’o šiais metais pristačiusio ne tik ilgai lauktą Nine Inch Nails albumą, bet ir savo naujojo projekto How To Destroy Angels debiutą. Nebus ir galybės itin kokybiško post-roko – Pelican, God Is An Astronaut, Russian Circles, Earthless, 65daysofstatic – grupių, skeptikams praktiškai įrodžiusių savo ilgaamžiškumą. Nors alternatyvaus roko ir indie scena šiais metais žibėjo dar labiau nei pernai, išbraukti teko ir tokius vardus kaip Editors, Foals, Arcade Fire, Yeah Yeah Yeahs, Kings Of Leon, Phoenix, The National, Vampire Weekend, ir daugelį kitų. Kodėl? Savo asmeninį topą rinkau iš mano metų klausomiausių, labiausiai man įstrigusių ir daugiausiai man šiais metais įtakos padariusių albumų bei kūrinių. Man ir mano…o pasirinkimas buvo begalinis. Skaudančia širdimi suglamžytame popieriaus lape surašytus pavadinimus ilgai braukiau, kol jų beliko tik penkiolika.

Tad atleisk man, David’ai Bowie, bet tavęs šiame saraše irgi nėra.

GERIAUSI 2013-ŲJŲ METŲ ALBUMAI

1. Bonobo „The North Borders”

Po neilgų dvejonių metų albumu man vistik tapo naujasis netrukus Lietuvą aplankysiančio Bonobo darbas. Be šiame albume skambančių kūrinių neapsiėjo nei vienas pasivaikščiojimas miesto gatvėmis, išvažiavimas į gamtą ar pasibuvimas prie jūros. Tobula muzika bet kuriam metų laikui ir bet kuriam paros metui.

2. Mazzy Star „Seasons Of Your Day”

Mazzy Star sugrįžo su tokiu kerinčiu albumu, kad rodos, jog tos 17 metų trukusios pertraukos net nebūtų buvę. Hope Sandoval balsas per beveik du dešimtmečius nei kiek nepakito, o psichodelinė albumo atmosfera užburia lygiai taip pat, kaip užbūrė ankstesnieji šio dreampop dueto darbai.

3. DARKSIDE „Psychic”

Nicolas Jaar ir multi-instrumentalisto Dave Harrington bendras projektas DARKSIDE hipnotizuoja ir nukelia klausytoją į kitą erdvę ir kitą laiką. Ši mistiška muzika skamba tarsi Mike Oldfield ir Pink Floyd mišinys dvidešimt pirmojo amžiaus fone.

4. Daft Punk „Random Access Memories”

Neabejotinas 2013-ųjų vasaros favoritas! Iš Thomas Bangalter ir Guy-Manuel de Homem-Christo tikėtasi visko, bet tuo pačiu visiškai ne to, ką jie pasiūlė klausytojams. Prancūzų duetas nestokoja inovatoriškumo ir nebijo laužyti savo pačių sukurtų rėmų. Šaunuoliai!

5. My Bloody Valentine „m b v”

Beveik toks pats malonus ir netikėtas sugrįžimas, kaip ir Mazzy Star. Juk nuo kultinio grupės albumo Loveless praėjo net 22 metai! Nepaisant to My Bloody Valentine gerbėjams pateikė ilgai brandintą, bet nei kiek Loveless nenusileidžiantį savo kūrybos tesinį.

6. Sigur Ros „Kveikur”

Nors grupę metų pradžioje paliko vienas iš kertinių grupės narių, ketvertukas patapęs trijule net nesiruošia sustoti. Anaiptol! Nežinau kaip šie islandai tai sugeba, bet naujasis jų darbas (ir vėl) yra vienas iš labiausiai įkvėpenčių metų albumų.

7. James Blake „Overgrown”

Pagyrimus ir epitetus James’ui Blake’ui galima žarstyti saujomis – Mercury prizo laureatas, muzikinis stebukladarys, galbūt netgi genijus… Antrasis šio unikalaus jaunuolio darbas, kuriame svečių vaidmenis atliko Brian Eno ir RZA, tai dar vienas platus žingsnis į priekį.

8. Fuck Buttons „Slow Focus”

Trečiasis noise roko ir elektroninės drone muzikos projekto albumas – šiek tiek prieinamesnis ir struktūriškai pranašesnis už ankstesnius Fuck Buttons darbus. Nepaisant to šiame įraše gausu tos pačios, natūralios pirmykštės jėgos, kuria spinduliuoja visa ankstesnė dueto kūryba.

9. Moby „Innocents”

Moby yra vienas iš tų retų atvejų, kai kūryboje nuolat atsispindintis kūrėjo braižas su prabėgančiais metais netampa nuobodus ar nuvalkiotas. Labai džiugu, kad šis plikagalvis muztikantas kartu su būriu draugų (tarp kurių yra Wayne Coyne, Cold Specs, Mark Lanegan, ir kiti) sugebėjo atrasti ir pateikti savo muziką iš naujo, dar kart įrodant, kad apie jį pamiršti kol kas nederėtų.

10. Boards Of Canada „Tomorrow’s Harvest”

Štai ir dar vienas netikėtas sugrįžimas! Šis škotų IDM duetas prieš septynerius metus dingęs kaip į vandenį sugrįžo su vienu iš stipriausių šių metų albumų, menančių šalto brėkštančio ryto grožį.

11. Arctic Monkeys „AM”

Šiek tiek sunku patikėti, kad nuo Arctic Monkeys debiuto praėjo jau septyneri metai, o per tą laiką šie kandūs Šefieldo vaikinukai išaugo į vieną iš sėkmingiausių Didžiosios Britanijos roko grupių. Panašu, kad šiemet driokstelėję kol kas brandžiausią savo darbą Arctic Monkeys dar tik apšilo kojas roko muzikos industrijoje, ir su laiku iš jų sulauksime to, ko dar nesame net sapnavę.

12. Moderat „II”

Ar tik man vienam atrodė, kad Moderat tebuvo vieno albumo projektas? 2009-aisiais Apparat ir Modselektor bendradarbiavimas sužavėjo savo spontaniškumu ir prieinamumu, bet tesinio laukti atrodė bergždžia. Ir štai, po keturių metų pertraukos daug žadantis antrasis projekto albumas gan ženkliai lenkia savo pirmtaką.

13. MGMT „Mgmt”

Vieni klausytojai smerkia Andrew VanWyngarden’ą ir Benjamin’ą Goldwasser’į už savo tobulų pop muzikos hitų apleidimą, o kiti garbina MGMT kaip naujos kartos psichodelinės muzikos genijus. Neaišku kuri argumento pusė yra teisingesnė, bet akivaizdu, kad MGMT sugeba iš klausytojų išspausti stiprias emocijas. Su kiekvienu nauju albumu šio dueto muzika tampa vis keistesnė ir nenuspėjamesnė, o jie patys nevengia pažvelgti į savo kurybą per naują, dar neregėtą prizmę.

14. The Knife „Shaking The Habitual”

Ši švedų dueto drone/dark ambient sintezė žavi, gasdina ir stebina tuo pačiu metu. Tai tarsi savotiška muzikinė mozaika, siekianti supurtyti klausytojo mastymą, pasaulėžiūrą ir ideologiją.

15. Queens Of The Stone Age „…Like Clockwork”

Legendinis dykumų roko projektas pateikė dar vieną kraują stingdantį albumą, smarkiai pranašesnį už jo pirmtaką Era Vulgaris. Projektu šį reiškinį vadinu todėl, kad naujojo albumo kūryboje ir atlikime dalyvavo ne tik projekto ašis Josh’as Homme su nuolat besikeičiančia komanda, bet ir krūva garbės svečių, kurių gretose figūruoja Nirvana būgnininkas Dave Grohl, Josh Homme kolega Nick Oliveri iš Kyuss, Screaming Trees vokalistas Mark Lanegan, Nine Inch Nails siela Trent Reznor, Arctic Monkeys lyderis Alex Turner, ir net pats seras Elton’as John’as!

GERIAUSIOS 2013-ŲJŲ METŲ DAINOS

65daysofstatic „The Undertow”

http://www.youtube.com/watch?v=8JdO4yg0_8U

Arctic Monkeys „Do I Wanna Know”