manoMUZIKAI – treji!

3

Pastaruosius trejus metus vasario 4 dienos išvakarės dažniausiai būna leidžiamos prie kompiuterio. Su muzika, muzikoje ir muzikaliai. Paprastai, ši diena kalendoriuje žymi simbolinę muzikaliai idėjinę žymą: nuo rytojaus prasidės nauji mūsų egzistenciniai kalendoriniai metai.

Taip, vasario 4 mes švenčiame. Tą keistą, netikėtą, bet labai nuoširdų gimtadienį. Kodėl keistą? Dėl elementarios priežasties – laikas iš tikrųjų bėga velniškai greitai. Regis tik viskas prasidėjo, o čia – jau treji. Kodėl netikėta? Todėl, kad tada, kai mums sakydavo „idėja – puiki, tačiau idealizmu gyvi nebūsite“ mes būdavom pirmieji, kurie šokdavome į akis stengdamiesi paneigti  šį prietarą. O nuoširdu – todėl, kad kiekvienas įrašas, kad ir koks jis bebūtų, manoMUZIKOJE yra parašytas nuoširdžiai. Su tikslu padėti atrasti. Išgirsti. Dovanoti. Ir pajusti…

Ko gero nuoširdumas tam, kas vyksta manoMUZIKOJE ir vis dar „jaunatviškas“ tikėjimas, kad muzika gali nuversti kalnus, per trejus metus mus suvedė su panašiais geraisiais pamišėliais kaip ir mes. O juk kartais būna taip svarbu pajusti tai, kad esi ne vienas…

Taigi, šiandien mes ir vėl garsinamės savo imtuvus. Dar vienu decibelu stipriau. Tiesa, ne tik garso, bet ir kokybės prasme. Galbūt atrandam naują dažnį. O gal tiesiog gryniname tai, ką turime. Ir, žinoma, visada norime daugiau. Nes tikime, kad galime daugiau. Tiksliau, tikime, kad muzika, surinkdama mus visus į vieną komandą, gali netikėtai daug.

Kartu su Dominyku, Ugne, Inga, Pauliumi ir Ignu šiais metais laikėme manoMUZIKOS frontą. Buvo smagu. Ateinantiems metams turime dar daugiau lūkesčių, tikslų ir idėjų. Reikia tikėtis, kad bent jau dalis iš jų taps realybe. Beje, kaip visada, norėdami išsiskirti iš minios, pakviesime Jus ir į manoMUZIKOS gimtadienį. Tiesa, šįkart nusprendėme švęsti mėnesiu vėliau – tada, kai bent šiek tiek ims kvepėti pavasariu. Taigi, apie puikų muzikinį renginį išgirsite jau netrukus.

O dabar…tiesiog sveikinu su gimtadieniu. Jus. Mus. Ir, žinoma, muziką. Tą, kuri žavi, užgniaužia kvapą, suteikia atradimo džiaugsmą ir neleidžia užsimiršti.

P.S. Gimtadienio proga – liūdnas, lyriškas, bet labai konceptualus kūrinys. Patikėkite, taip, kaip dainoje, mes jaučiamės pakankamai dažnai…
Šis kūrinys – taip pat savotiškai simboliškas. Jis skambėjo puikiame kino filme „Synecdoche, New York“, kuriame nuostabų pagrindinį vaidmenį sukūrė vakar anapilin iškeliavęs vienas talentingiausių šiandienos aktorių – Phillipas Seymouras Hoffmanas…

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Privalomi laukeliai pažymėti *