Nuotr. Rytis Šeškaitis

Žinia apie tai, kad manoMUZIKOS gimtadienį vainikuos danų grupės „When Saints Go Machine“ pasirodymas buvo sutikta nevienareikšmiškai. Vieni sakė, kad esame paaugliškai naivūs, nes šiuos Kopenhagos gyventojus be mūsų žino „dar septyni lietuviai”. Kiti, priešingai, plojo per petį, teigdami, kad šis įvykis – precedentas mūsų šalies muzikos mylėtojams, kurio jie tiesiog negalės praleisti. Šiek tiek nerimavome ir mes, mat apie tai, kad danai Lietuvai pasakė „Taip“, sužinojome likus vos kelioms savaitėms iki renginio. Nerimavome, ar pavyks „išprominti“ renginį tinkamai, ar pavyks padaryti taip, kad per sąlyginai trumpą laiką ši žinia pasiektų visus, neabejingus tokio pobūdžio muzikai. Tačiau kovo 15-osios vakarą pajutome, jog mūsų nerimui išsipildyti nelemta…

Šeštadienio vakaras „Lofte“ buvo ypatingas. Ir tai buvo toli gražu ne tik todėl, kad šventėme trečiąjį manoMUZIKOS gimtadienį. Ne kartą pasakojome apie mūsų idėjinį projektą, kurio tikslas labai paprastas: dalintis gera, kokybiška ir dėmesio verta muzika. Todėl šis vakaras kartu buvo ir dar vienas idėjinis įrodymas, kad žmonių, kuriems rūpi tokia muzika, yra tikrai daug. Tai mums – daugiau nei idėjinė laimė.  Loftas buvo pilnut pilnutėlis, o pozityvūs muzikos mylėtojai kartu su čia grojusiais muzikantais kūrė puikią atmosferą.

Tiek „Beissoul & Einius”, tiek Vaiperis, tiek Victoras Diawara bei Ba. paruošė puikią dirvą danų pasirodymui. Ją neįtikėtinai užbaigė po danų „Lofte” pasirodęs jaunasis elektroninės muzikos talentas „Fingalick„. Taip, vakaras buvo ganėtinai ilgas ir klaidžiojant publikos labirintais teko išgirsti ne vieną repliką, esą viskas užsitęsė per ilgai. Tačiau kitos išeities nelabai ir turėjome. Velniškai norėjome į vieną vakarą sudėti ir lietuvišką pozityvą, ir daniškus perlus. Todėl pernelyg nepykite…

„When Saints Go Machine“ pasirodyme būtų sunku atrasti ką nors prasto. Elektro pop (ar kaip jie patys viename interviu manoMUZIKAI įvardino  – „alternatyvusis pop“) tą vakarą „Lofte“ buvo įvilktas į tiek daug muzikinių rūbų, kad net ir įnoringiausias klausytojas galėjo atrasti tai, kas buvo artima jam. Beveik septynerius metus kuriantys danai parodė kokie įvairūs, dinamiški ir kartu vieningi gali būti. Net ir tie žmonės, kurie atėjo tiesiog pasiklausyti tiesiog geros skandinaviškos grupės, turėjo likti patenkinti, mat „When Saints Go Machine“ tikrai užbūrė. Užbūrė savo muzika, nuoširdumu, paprastumu ir žanrų įvairove. Sukūrė puikią atmosferą ir leido savo muziką pajusti taip, kaip jos neįmanoma pajusti jokiame jų įraše. Puikus savitas Nikolajaus (grupės lyderio) vokalas nei karto neleido suabejoti jo galimybėmis. Visa tai sumaišius su saldumu visiškai nepasižyminčiais elektroniniais garsais buvo nutiestas pats tiesiausias kelias į „Lofto“ padangę bei susirinkusiu žmonių širdis. Regis nebuvo nė vieno, kuris tądien būtų suabejojęs „When Saints Go Machine” genialumu.

When Saints Go Machine Lofte (nuotr. Linas Vaitonis)

Tiesa, įtariu, kad net ir patys danai nesitikėjo tokio šilto (ir vietomis pašėlusio) lietuvių palaikymo. Ne veltui jau kitą rytą grupės profilyje faceboke įamžinta vakaro akimirka su trumpu, bet įtikinamu įrašu: „Vilnius thank you so much! What a perfect night! You guys were amazing”” (Vilniau, ačiū labai! Koks nuostabus vakaras! Jūs buvote nuostabūs – L.Z.)

Apskritai visas šeštadienio vakaras, kuris idėjiniam portalui manoMUZIKA buvo tikrai labai svarbus ir ypatingas, neprailgo. Diena, kuomet susirenka daug gerų bičiulių ir kurią vainikuoja puiki muzika, tiesiog negali būti prasta. Galbūt todėl, sudėjus visas šias aplinkybes, vertindamas tą vakarą aš nebegaliu būti objektyvus,. „Lofte“ išsipildė viena iš manoMUZIKOS svajonių. Seniai norėjome pamatyti „When Saints Go Machine“ gyvai. Seniai kalbėjome apie tai, kaip būtų puiku juos pamatyti Lietuvoje. Ir dar seniau buvome pradėję patyliukais svajoti apie tai, kaip būtų gera prisidėti prie jų atvežimo.

Šįkart mums svajones įgyvendinti padėjo „Lofto“ kolektyvas. Už  tai mes jiems esame velniškai dėkingi. Ne veltui mūsų gimtadienis ir įvyko toje vietoje, kuria žavimės ir kuri leidžia gerai muzikai kvėpuoti Vilniuje.

Dieną po gimtadienio pasitikome skaudančiomis galvomis, bet kupini gerų emocijų, prisiminimų ir šiltos muzikos. Ir…ir nieko nelaukę sėdome planuoti ketvirtojo gimtadienio. Kuris turėtų būti dar didesnis ir kurio metu, tikėkimės, bus įgyvendinta dar viena mūsų muzikinė svajonė. Svajonė, kuri, kaip ir daugelis jų, yra susijusi su muzika. Muzika Lietuvoje ir muzika Lietuvai.

Dar kartą supratome, kad svajoti tikrai verta;)

Ačiū visiems, kurie buvote kartu!

Įrašas grupės paskyroje Facebooke