J. Viewz naujo albumo pristatymui – itin ambicingas planas (+ interviu)

nuotr. Ben Kirschenbaum Visuals

2011 metais nuostabų chillwave muzikos garsų kupiną albumą „Rivers And Homes“ išleidęs Jonathano Dagano projektas „J. Viewz”  sugrįžta. Šiandien į pasaulį Daganas „paleidžia“ savo išskirtinį sumanymą – „The DNA Project“, kuris taps tramplinu į antrąjį „J. Viewz“ diską (pristatomąjį šio projekto video filmuką galite matyti žemiau).

Tie, kurie domisi „J. Viewz“ kūryba, turėtų prisiminti projektą „Work In Progress“, kurio dėka buvo pristatytos visos disko „Rivers And Homes“ dainos. To projekto esmė buvo paprasta: kas mėnesį grupės gerbėjams pristatyti po vieną naują dainą ir taip leisti prie muzikos „prisiliesti“ visiems mylintiems J. Viewz. Šįkart Jonathano idėja – dar ambicingesnė. Į visą albumo kūrimo procesą muzikantas nori įtraukti visus savo muzikos gerbėjus ir leisti jiems pajusti kaip gimsta visas įrašas nuo „a iki z“.

Prieš dvejus metus Vilniuje puikų pasirodymą surengęs J.Viewz, apie šiandien startuojamą sumanymą šnektelėjo ir su manoMUZIKOS kolektyvu.

Debiutinį albumą „Rivers And Homes“ pristatei per projektą „Work In Progress“. Naujojo įrašo pristatymas prasideda šiandien, kuomet startuoja dar viena ambicinga idėja „The DNA Project“. Papasakok apie ją plačiau. Kam atlikėjui reikalinga tokia idėja?

„The DNA Project“ yra savotiškas mano idėjos „Work In Progress“ tęsinys. „Work In Progress“ mintis buvo sukurti įrašą einamuoju laiku – pristatyti po dainą kiekvieną mėnesį ir sudėti jas į vientisą diską.

„The DNA Project“ esmė yra panaši – stengsiuosi maždaug kas mėnesį pristatyti po naują dainą, tačiau šįkart klausytojai galės susipažinti su kiekviena kūrinio detale, gimstančia einamuoju laiku. Su garsais, kuriuos įsirašinėsiu, žmonėmis, kurie darys įtaką mano muzikai, įvykiais ir reiškiniais, inspiravusiais kūrybą. Visa tai bus dokumentuojama ir dedama į DNA Project internetinę svetainę.

Taip bus galima susidaryti nuomonę kaip sukuriamas albumas. Be to, žmonės galės parsisiųsti kūrinių muzikines dalis. Taip žmonės galės turėti „samplus“ dar iki tos akimirkos, kol jis „nuguls“ dainoje ar albume.

Kai kuriais atvejais patys J. Viewz gerbėjai galės įkelti savo muzikines idėjas ir leisti jas naudoti muzikoje. Šis projektas – tai savotiška „atvirojo kodo“ muzikinė platforma.

Kodėl reikalinga tokia idėja? Atsakymas labai paprastas: kurdamas albumą aš supratau, kad įvyksta daug gražių įvykių, susipažįstu su daug įdomių žmonių. Tačiau kartu suvokiau ir tai, jog noriu pasidalyti ne tik galutiniu rezultatu, bet ir pačiu jausmu, aplinkybėmis bei įrašo kontekstu. Net neabejoju, kad detalės, prieš pateikiant „galutinį produktą“, taip pat turi daug vertės.

„The DNA Project“ pristatomajame klipe kalbi apie tai, kad ketini „atverti kūrybinį procesą“ tam, kad klausytojai galėtų pajusti visą albumo gimimą. Ar tai iš tiesų reiškia, kad J. Viewz gerbėjai galės matyti ir jausti kiekvieną naujų dainų gimimo žingsnį?   

Stengsiuosi užfiksuoti kaip įmanoma daugiau albumo sukūrimo akimirkų. Tačiau galiu patikinti, kad tai tikrai nebus realybės šou (juokiasi). Tikiu, kad svarbiausiomis idėjomis tikrai pasidalinsiu. Ypač tomis, kurios einamuoju metu taps varomosiomis dainų jėgomis. Tai bus ne tik abstraktūs dalykai, tokie kaip nuotraukos iš gyvenimo ar įrašų studijos, tačiau čia bus galima rasti ir nemažai techninių niuans7. Žodžiu, visus žingsnius, kuriuos reikia nueiti iki tos vietos, kai daina yra baigta.

Kaip manai, kada albumas išvys dienos šviesą?

„The DNA Project“ bus gyvas dešimt mėnesių. Tikiuosi, kad iškart po to pasirodys ir albumas. Kas mėnesį išleisiu po naują kūrinį, kurį projekto prenumetoriai, žinoma, galės atsisiųsti nemokamai.

Gal jau pradėjai galvoti ir apie koncertinį turą?

Šiandien– darbo studijoje metas. Apie turą galvosiu tik pabaigęs albumą.

Na gerai, pabaigai palieku eterį tau. Jei turi kokią nors žinutę Lietuvai – dabar yra pats geriausias metas ją perduoti.

Ačiū už eterio laiką (juokiasi)

Lietuva, aš tikrai Jūsų visų pasiilgau. Koncertas Vilniuje buvo nuostabus!

Iki šiol atsimenu vieną įvykį viename Vilniaus bare. Prie manęs prieina gerai įkaušęs vyras, atsiremia į petį ir sako: „o tu žinai, kad labai dėmesingai įsiklausius, vinilo traškėjimas skamba lygiai taip pat mielai kaip ir degantis židinys?“. Šią frazę atsimenu iki šiol. Nuo tos akimirkos kitaip vinilinės plokštelės traškėjimo net ir nebegirdžiu. Tai kažkas, kas tikrai labai šilta ir gražu (šypsosi)

 

 

 

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Privalomi laukeliai pažymėti *