Andrius Šarka ir Tautvydas Tomkus
Pastaruoju metu Lietuvos alternatyvios muzikos padangėje kaip Perkūnas iš giedro dangaus pasipylė gausybė jaunų grupių, siekiančių savo išskirtiniu skambesiu užkariauti klausytojų širdis. Dviejų ambicingų klaipėdiečių – vokalisto bei gitaristo Andriaus Šarkos ir būgnininko Tautvydo Tomkaus – duetas „Abii“ per trumpą laiką įrodė, kad nuoširdaus darbo ir atsidavimo muzikai dėka įmanoma lengvai užsitarnauti gerbėjų simpatijas. Grupė „manoMUZIKAI“ mielai sutiko duoti interviu. Taigi, malonios pažinties!
Papasakokite, kaip prasidėjo Jūsų muzikinis kelias.
Muzikiniu keliu kartu žingsniuojame jau kelerius metus. Mudu susipažinome bendradarbiaujant projekte „Fans Of The Sky“, tai buvo pirmas mudviejų bandymas kartu kurti muziką. Atsiradus šiai grupei, mes formavom bendrą viziją, tuo metu gimė mūsų draugystė ir prasidėjo rimti, ambicingi planai muzikiniu keliu.
Tačiau laikui bėgant pradėjome kai ką jausti. Tai procesas, kupinas jaunatviško entuziazmo grojimui ir kūrimui, bet realiai pažvelgus į situaciją pradedi suvokti, kad tu toli gražu neprilygsti tam muzikantui, kuriuo norėtum tapti. Procesas, kuomet rašai istoriją ir dėlioji puslapius, tačiau jauti, kad tai nebus knyga. Kai dėlioji plytas, tačiau nestatai namų. Ir tuomet buvo aišku, kad tik mudu puoselėjome idėją kurti kitokią muziką – gerokai įmantresnę ir novatorišką.
Negavę bendro pritarimo iš likusių grupės narių keisti viso projekto krypties ir tėkmės, nusprendėme atsitraukti ir viską tęsti dviese. Būtent tuomet ir prasidėjo tikrasis darbas, atsidavimas ir realios vizijos formavimas. Meluotume, jeigu teigtume, kad viskas taip lengvai ir palankiai susiklostė – tik pradėjus kurti dviese, praėjome ne vieną svarbų išbandymą. Buvo momentas, kuomet pasidavėme ir nebegalėjome eiti toliau. Tai truko virš pusės metų, mes buvome pasimetę ir sustingę.
Netikėtai, vieną vakarą per Skype įvyko skambutis, man paskambino kolega Andrius. Mes pasidalinome ir aptarėme savo savijautą, planus. Tą vakarą jis pristatė pirmąjį „Abii“ gitaros rifą. Tai buvo dainos „Fanatic“ fragmentas. Išgirdau tai, ką laukiau išgirsti apie tris metus bendro grojimo. Man bėgo šiurpuliai ir supratau, kad kažkas gimsta, kad jeigu mes sugriebsim šį šansą, gali atsirasti tikrai stiprių dainų. Tą visiškai įprastą, ramų vakarą, it netyčia gimė „Abii“.
Kaip apibūdintumėte savo atliekamą stilių?
Mes maišome gyvus instrumentus (t.y. gitarą, būgnus, vokalą) su elektroniniais garsais, kuriuos pagal mūsų aranžuotes groja kompiuteris. Jį vadiname savo trečiu, pagrindiniu grupės nariu – galima teigti, kad grupėje esame trise. Jeigu reikėtų apibūdinti žanrą, tai būtų elektroninis, alternatyvus rokas.
Galbūt turite įkvepimų, į kuriuos lygiuojatės kurdami savo muziką?
Abu esame ganėtinai sunkios ir itin techniškos muzikos gerbėjai. Didžioji dalis mūsų pagrindinių įkvėpimų ne itin atsispindi mūsų muzikoje – jie skatina mus tobulėti ir groti, tačiau tai nėra ta muzika, iš kurios imame pavyzdį, kaip kurti. Mylime progresyvų roką bei metalą, grupes kaip „Tool“, „Porcupine Tree“, „Gojira“, „Muse“ – tai tik dalis to turinio, bet tai yra tos grupės, kurių šventumu mes neabejojame ir jas gerbiam be galo be krašto.
Teko girdėti, kad Jūsų atliekamos dainos turi adresatą – moters personažą. Kuo Jums patrauklus toks pasirinkimas?
Per moters personažą nusprendėm kurti tekstus tuomet, kai gimė kūrinys „Viešpati“ (grupės vokalisto bei gitaristo Andriaus solo daina). Lyrikai tai dainai mums atvėrė duris idėjai, kad rašysime ne apie savo asmeninę savijautą ar pastebėjimus, o pasakosime Jos, moters, istoriją. Iki šiol kiekviena mūsų daina yra kažkoks Jos istorijos ir išgyvenimo fragmentas. Taip bus pirmajame albume. Ateinančią kūrybą pasitiksime kitomis lyrikų idėjomis.
„Abii“ istorija jau paženklinta keliais laimėjimais, tarp kurių Jaunųjų grupių konkurso „Garažas“ I vieta, taip pat turėjote galimybę pasirodyti festivalio „Galapagai“ didžiojoje scenoje, nurungę kitus atlikėjus „Galapagai Music Challenge“ konkurse. Ar staiga užgriuvusi sėkmė buvo netikėtumas?
Tam tikra prasme – tai buvo netikėtumas. Žiūrint kitu kampu, mes žinojome, kad prieš kiekvieną konkursą mes ruošėmės stipriai ir visą savo laiką skyrėm ne kam kitam, bet tobulėjimui muzikoje. Todėl pergalė jautėsi pelnyta, tai buvo įdirbio pasėkmė. Netikėtas buvo pats faktas, kad tik prasidėjus projektui mes laimėjome kelis konkursus, pelnėm šiokį tokį pripažinimą ir tas jausmas – nuostabus. Kad ir kaip bebūtų, šių laimėjimų mes nesureikšminame – jie svarbūs tuo, kad tapo priminimu, kad už sunkų darbą grįžtamojo ryšio iš pasaulio tikrai verta tikėtis.
Kokius tikslus keliate ateičiai? Galbūt neužilgo sulauksime albumo?
Iki šiol mūsų pagrindinis tikslas – gyvų, kokybiškų pasirodymų siekimas. Jau artėjame prie pilno, galingo gyvo pasirodymo seto įgyvendinimo, kurį neabejotinai nekantraujame pristatyti. Tuomet ateis metas mūsų albumui ir klipui. Abiems aspektams idėjas jau turime – tiesa, jų įgyvendinimas – itin sunkus, nes esame išsikėlę tikslus viską atlikti itin kruopščiai ir profesionaliai. Muzikai laiko skiriame itin daug, tačiau netgi šitu tempu viskas kuriasi labai lėtai. Todėl tiek mums, tiek mūsų projekto draugams – klausytojams, linkime kantrybės. Jau greitai visi galės pamatyti ir įvertinti visiškai pilną mūsų produktą – darbą, kurį būsim kūrę apie metus laiko iš esmės kiekvieną metų dieną. Visa tai – jau greitai.
