Fink koncertas (nuotr. LIVE NATION)
Apie Fino Greenallo projektą „Fink” esame kalbėję šimtus kartų. Kadangi ši grupė – vienas didžiausių manoMUZIKOS favoritų, negailime jam nei laiko, nei dėmesio. Ne kartą važiavome į jo koncertus įvairiuose Europos kraštuose, ne kartą jį kalbinome ir, galiausiai, menų fabriko „LOFTAS” dėka prieš metus sulaukėme Lietuvoje.
Fantastišką pasirodymą sostinėje surengęs „Fink” lyderis F. Greenallas iki šiol prisimena debiutą mūsų šalyje. Pasak jo, laikas Lietuvoje buvo puikus. Ir taip buvo ne tik dėl itin svetingo „Lofto” priėmimo. Taip buvo ir todėl, kad sausakimša,visus bilietus pardavusi koncerto erdvė buvo užpildyta nuostabiais žmonėmis.
Nuo paskutinio „Fink” studijinio albumo „Hard Believer” pasirodymo praėjo daugiau kaip dveji metai . Neskaitant solinio Fino elektroninio LP „Horizontalism”, grupė pasauliui jau kurį laiką nedovanoja nieko. Ir taip yra todėl, kad Finas su kompanija įtemptai dirba prie savo naujo įrašo. Kadangi išties labai pasiilgome „Fink” muzikos, nusprendėme grupės lyderį pakalbinti telefonu. Finą pagavome Berlyne. Tačiau atlikėjas mielai skyrė mums savo laiką ir pasidalijo mintimis.
Nuo akimirkos, kai dienos šviesą išvydo jūsų albumas „Hard Believer” praėjo daugiau kaip dveji metai. Baigėte savo itin sėkmingą koncertinį turą, išdalijote šimtus interviu. Kaip galėtum apibendrinti „Hard Believer” epochą? Ar ši epocha labai skyrėsi nuo prieš tai išleisto albumo „Perfect Darkness” eros?
Dveji metai… Kaip greitai bėga laikas (mąsto). „Hard Believer” ir „Fall Into The Light” turai buvo neįtikėtini. Istoriniai ir kupini įvairiausių nuotykių. Surengėme daug koncertų. Nemaža dalis jų buvo visiškai nematytose vietose. Aplankėme, žinoma, ir tas vietas, kuriose buvome anksčiau.
Grupės skambesys tapo gerokai brandesnis ir galingesnis. Galbūt taip įvyko todėl, kad grojome didesnėse arenose. Bet tai nebuvo vienintelė priežastis. Kaip grupė mes įgavome gerokai daugiau pasitikėjimo. Kurdami „Hard Believer” mėgavomės kiekviena kūrybinio proceso akimirka. Ko gero tai atsispindėjo ir būnant ant scenos.
„Hard Believer” epochos viduryje sukūriau „Horizontalism”. Tai buvo albumas, kurio itin reikėjo man pačiam. Tai buvo nuostabi „savi-izoliacija”. Man reikėjo vienumos, kurios ieškojau ir atradau muzikoje. „Horizontalism” sukūriau savo namuose Berlyne ir kelionių iš vienos Europos vietos į kitą autobuse metu.
Taigi, jeigu reikėtų apibendrinti „Hard Believer” laiką trumpiau, sakyčiau, kad jis buvo labai kūrybinis, tarptautinis, itin varginantis, tačiau neįtikėtinai nuostabus.
Kurį laiką esate visiškai nutilę – jokių interviu media kanalams, jokių įrašų socialiniuose tinkluose. Jau nekalbu apie koncertines datas, kurių grupės gerbėjai laukia daugiau kaip metus. Ar taip vyksta dėl kokių nors priežasčių? Ką apskritai šiuo metu veiki ir kur esi?
Jeigu atvirai, man tiesiog reikėjo nuo visko pabėgti. Įsivaizduok, per dešimt metų sukūrėme 8 albumus, nuolat keliavome po pasaulį juos pristatinėdami ir galvodami, kaip žmonėms perduoti savo muziką. Taigi, man tiesiog reikėjo bent jau akimirkai atvėsinti galvą ir „perkrauti” savo baterijas (šypsosi).
Bet… bet per tą laiką aš taip pat negalėjau nusėdėti vietoje (kvatoja). Įrašiau bliuzo albumą, kuris jau kitąmet turėtų pasirodyti parduotuvėse. Kol kas jis labai „žalias”, tačiau jau įrašytas „Fink” studijoje Berlyne.
Taip pat per šiuos metus parašiau krūvą naujos „Fink” muzikos, kurią kaip tik šiuo metu pradedame įrašinėti.
Na, o jeigu klausi, ką veikiu šiuo metu, tai galiu prisipažinti, kad esu Berlyno metro – važiuoju aplankyti kelių bičiulių į jų studiją. Po to „prigriebsiu” Timmy (L.Z. – grupės gitaristas ir būgnininkas Timas Thorntonas) ir kartu važiuosime į mūsų studiją, kurioje rašysime, grosime ir gersime kavą.
Jeigu jau prakalbome apie muziką, negaliu nepaklausti, kas tave lydi pastaruoju metu. Šie metai – ypač muzikaliai derlingi. Kokios muzikos klausai tu?
Man labai patiko naujausias „Radiohead” albumas. Baigiu priprasti ir prie naujausio „Warpaint” įrašo „Heads Up”. Kalbant apie ankstesnius šių metų favoritus, turėčiau išskirti „Mbongwana Star” ir Keaton Henson plokšteles. Namuose vis dar skamba ir senesnis bliuzas, pavyzdžiui „Howlin’ Wolf”. Taip pat vis labiau susipažįstu su muzika iš Malio.
Žinai, Berlynas – gera vieta muzikai. Čia galiu ne tik jos klausytis, bet ir ją pirkti. Jeigu turėsi laiko – užsuk. Žinau, kad tu taip pat perki muziką, tad parodysiu kur galima prasmingai išleisti pinigus (Juokiasi).
Fink koncerto akimirka
Po tavo koncerto Lietuvoje čia stipriai išaugo ir „Fink” muziką mylinčių žmonių skaičius, kurie laukia jūsų pasirodymo mūsų šalyje. Ar turime šansų tave artimiausiu metu ir vėl pamatyti Vilniuje?
Galiu visai atvirai prisipažinti, kad apie mūsų praėjusių metų koncertą Vilniuje ir dabar su grupe pakalbame labai dažnai. Tai buvo koncertas, kuriame viskas buvo nuostabu – ir „Loftas”, ir žmonės, organizavę mūsų renginį, ir grupės gerbėjai. Viskas buvo tiesiog tobula. Todėl sakau labai atsakingai: mes tikrai (žodį tikrai Finas pakartoja tris kartus – L.Z.) čia sugrįšime. Vilnius mus labai įkvėpė.
Tuomet turi išskirtinę progą perduoti linkėjimus Lietuvai.
Bičiuliai, žinokite aš tikrai netrukus pas jus sugrįšiu. Su nauja muzika, naujomis dainomis, nauju įkvėpimu ir nauju koncertu. Ačiū už tai, kad klausotės „Fink”. Jums koncertuoti buvo neįtikėtinas malonumas.
