„Arcade Fire“ koncertas Mančesteryje: šventė, kuri visada su tavimi

Win Butler, "Arcade Fire" koncerto akimirka

Win Butler, „Arcade Fire“ koncerto akimirka

Kartais tiesiog ima ir pasiseka – taip praėjus trims mėnesiams nuo „Radiohead“ koncertinio turo paskelbimo, apie savo pasirodymą Mančesterio mieste pranešė ir „Arcade Fire“. Dvi itin mylimos grupės per vieną savaitę – panašu, kad muzikos dievai šią vasarą man labai palankūs.

Sunku įsivaizduoti du skirtingesnius koncertus. Gyvas „Radiohead“ pasirodymas buvo tarsi grįžimas namo – tik apsilankęs supranti, kaip tau jo trūko. Kanadiečiai „Arcade Fire“ – tai bakchanalija, odė laisvei ir gyvenimui, šventė, kuri visada su tavimi.

Nuo pat pirmųjų „Everything Now“ akordų ši grupė įsiurbia. Jų gaivališkas gyvybingumas užkrečiantis. Jie spalvingi, jie trykšta energija ir nori ja pasidalinti su visais, susirinkusiais į Mančesterio „Castlefield Bowl“ areną po atviru dangumi. Aštuonis tūkstančius grupės gerbėjų papildo dar kelios saujos žmonių, šokančių netoliese esančių daugiabučių balkonuose. Šis vakaras – tai šventė, net jei nesi už ją susimokėjęs.

Will Butler, "Arcade Fire" koncerto akimirka

Will Butler, „Arcade Fire“ koncerto akimirka

Paradui šį vakarą vadovauja Winas Butleris, padedamas žmonos Régine Chassagne, nenustygstančio brolio Willo ir kitų grupės narių, tačiau pagrindinė vakaro žvaigždė – pats Mančesteris ir jo gyventojai. Pagarbą šiam miestui kanadiečiai išreiškia ir vis įpindami vietinių grupių kūrinių – gabaliukas „New Order“ kūrinio „Temptation“ skamba po „Afterlife“, o koncertą užbaigia nemirtingosios „Joy Division“ dainos „Love Will Tear Us Apart“ priedainis. „Ačiū, kad nepabūgote. Ačiū, kad esate tokiu didžiuliu įkvėpimo šaltiniu visam likusiam pasauliui. Telaimina tave Dievas, Mančesteri!“ – šie ir panašūs žodžiai liepos 6-osios vakarą nuskamba nuo scenos ne kartą ir ne du. „Rūpinkitės savimi!“ – vis paragina W. Butleris susirinkusius gerbėjus.

Win Butler, "Arcade Fire" koncerto akimirka

Win Butler, „Arcade Fire“ koncerto akimirka

Tačiau šį vakarą Mančesteris nerūpestingas. Šis koncertas – tarsi mažytis manifestas, gyvenimo pašlovinimas. Pusantros valandos tyro džiaugsmo. Sunku patikėti, kad grupė, anksčiau kaltinama dėl pernelyg rimto požiūrio į save, moka šitaip linksmintis ir linksminti. Nauji kūriniai, dėl kurių „Arcade Fire“ muzikos kritikų buvo apšaukti „naująja ABBA“, puikiai įsipaišo tarp senesnių, laiko patikrintų hitų –  koncerto laikas padalinamas beveik po lygiai visiems grupės albumams, tame tarpe ir netrukus pasirodysiančiam „Everything Now“. Nusivylė nebent tie, kurie tikėjosi išgirsti daugiau dainų iš pastarojo disko – tačiau šį vakarą daug svarbiau buvo dainuoti kartu. Ir publika dainavo – nepertraukiamai, nuo senesnių „Rebellion (Lies)”, „No Cars Go“, „Wake Up“ ar naujojo albumo kūrinių – „Everything Now“, „Creature Comfort“ ir „Signs Of Life“.

Koncertui pasibaigus minia pabyra po Mančesterio gatves. Girdžiu žmonės garsiai dainuojant „looking for signs of life/looking for signs every night”. Ne, tos gyvybės Mančesteryje visai nereikia toli ieškoti. Bent jau šį vakarą ji akivaizdi.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Privalomi laukeliai pažymėti *