Robbie Williamso koncertas Vilniuje
Dar pernai lapkritį paskelbtas Robbie Williamso turo koncertas „The Heavy Entertainment Show“ šią savaitę visu pajėgumu driokstelėjo Vilniaus Vingio parke. Turiu prisipažinti, kad didelio susižavėjimo paskelbtu koncertu nerodžiau, nes RW teko matyti anksčiau kelis kartus populiarumo viršūnėje, tad nustebintas būti nebesitikėjau. Tačiau nuomonė pasikeitė sužinojus, kad apšildančia grupe Robbie atsiveža Lietuvoje dar nesilankiusius „Erasure“, tad į koncertą ėjau daugiausia dėl jų. Ir nepasigailėjau. Pasenę britų romantikai sugrojo nostalgišką savo aštuoniasdešimtųjų repertuarą, o RW trinktelėjo vieną įstabiausių koncertų Marijos žemėje. Bet apie viską iš pradžių.
Pagal iš anksto paskelbtą line-upą, Vingio parko įėjimai atsivėrė 17 val., „Erasure“ koncertas buvo paskelbtas nuo 20 val., o Robbie pasirodymo pradžia – kai tik prasidės pirmosios prietemos 21:15 val. (viskas minučių tikslumu ir įvyko). Kelias Vingio parko estrados link priminė Lietuvos-Baltarusijos pasienį, nusėtą furomis, kurių ten buvo apie 50. Buvo ką joms vežti – atlikėjai už Vingio parko estrados įkūrė savo miestelį, o parke akį džiugino įspūdinga scena ir dekoracijos.
Šiltas rugpjūčio vakaras. Maždaug apie pusę aštuonių Vingio parke prie įėjimų nutįso kilometrinės eilės. Vėliau atėjusieji pamatyti „Erasure“ tikriausiai nebesuspėjo. Andy Bello ir Vince’o Clarke’o duetą pirmą kartą atsivežti į Lietuvą buvo mėginta dar 2000-aisiais ir smagu, kad tai pagaliau įvyko. Pirmąją dainą „Victim of Love“ man taip pat teko išklausyti dar bilietų patikrinimo punkte, tačiau antrąja – „Drama!“ – jau mėgavausi prie scenos. Trečioji, naujojo šiemet išleisto albumo „World Be Gone“ singlas „Love You to the Sky“, buvo puiki proga nubėgti alaus ir per likusį laiką išklausyti kūrinius, tarp kurių skambėjo „Oh L’Amour“, „Blue Savannah“, „Sometimes“, „Love to Hate You“, „A Little Respect“ ir kiti.
Neužsižaidę naujomis dainomis (iš naujojo albumo atliko vos vieną) britai duoklę atidavė daugiausia aštuoniasdešimtųjų hitams. Gerbėjai galbūt galėjo pasigesti albumo „I Say I Say I Say“ kūrinių (kad ir didžiausio šio albumo hito „Always“), nenuskambėjo ir mano asmeninis favoritas „Breath of Life“ iš albumo „Chorus“. Bet bendro nusiteikimo tai netemdė – savaime suprantama, kad per tam skirtas 45 minutes visų per tris dešimtmečius sukurtų hitų sugroti nepavyks.
Grupės veidas vis ekstravagantiškiau atrodantis Andy Bellas publikai ir padainavo, ir nesibodėjo pašokti, juodu kostiumu ir kaklaraiščiu pasipuošęs grupės smegenys Vince’as Clarke’as nesitraukė nuo savo sintezatorių, o savo sudėtį muzikantai papildė dviem pritariančiomis vokalistėmis. „Erasure“ skambėjo nepretenzingai, bet mielai. Grupė savo pasirodymui gavo centrinį ekraną ir dainas atliko dienos šviesoje po truputį pilnėjant Vingio parko pievai. Gal ir nedėkinga pozicija, bet savarankiškai stadionų „Erasure“ jau nebesurenka. Tam tikras tęstinumas – „Take That“ turą 2011 m., kuriame dalyvavo ir Robbie Williamsas, apšildė kitas britų synthpop duetas „Pet Shop Boys“. Visai gražu, kai muzikantai tokiu būdu atiduoda pagarbą juos įkvėpusiems atlikėjams.
Baigus pasirodymą „Erasure“, teko pusvalandį luktelėti ir užgrojo Robbie Williamso koncerto pradžią skelbiantis himnas „God Bless Our Robbie“ – skambus, humoristinis, sveikai saviironiškas kūrinys (štai vienas jo stulpelis: „God bless our Robbie / He can swing both ways / He is totally global / Except in U S of A“).
RW pasirodymą „atidarė“ titulinė naujojo albumo daina „The Heavy Entertainment Show“ ir tradicinis „openeris“ – „Let Me Entertain You“. Koncerto programoje negailėjęs hitų dainininkas tarp dainų (ar jų metu) darė tai, ką moka geriausiai – maivėsi, flirtavo su publika, linksmino ją, erzino, provokavo, šaipėsi iš savęs ir buvusios savo grupės „Take That“, bet visą laiką išliko įdomus, nei akimirkai nepaleidžiantis publikos dėmesio. Sudainavęs po kelias eilutes iš įvairių garsių kūrinių nuo „Can’t Touch This“ ir „Take on Me“ iki „Kiss“ ir „Stayin’ Alive“ patikrino kaip šios dainos žinomos pas mus.
Robbie Williamso koncertas
Įsibėgėjus koncertui, Robbie atidavė pagarbą, kaip jis pats pasakė, savo herojui George’ui Michelui, ir, williamsiškai pridėjęs „Aš ne gėjus, bet jam būčiau pačiulpęs“, atliko dainą „Freedom“. „Freedom“ buvo pirmasis solinis Robbie Williamso singlas, išleistas 1996-ų rugpjūtį. Tokiu būdu dainininkas tuomet pažymėjo savo išėjimą iš prieš metus paliktos grupės „Take That“.
Robbie noriai kalbino lietuvaites, koncerto viduryje tradiciškai vieną jų užsivedė į sceną ir sudainavo „Somethin’ Stupid“, pavertęs šią dainą tiesiog pokštu. Jau kelintą turą kartu su dainininku galima išvysti ir keliaujantį jo tėvą, su kuriuo nuskambėjo Neilo Diamondo „koveris“ „Sweet Caroline“.
„Feel“, „Angels“ „Rock DJ“, „Kids“, „Millennium“, grupės „World Party“ koveris „She’s the One“, vienas naujausių singlų „Love My Life“… Robbie Williamsas turi pakankamai hitų, kad jų užtektų dviems koncertams. Daina „Come Undone“ buvo sumaniai supinta su „Take That“ kūriniu „Never Forget“. Puikiai priderintas apšvietimas ir efektai praturtino žiūrovų dėmesį prikausčiusį pasirodymą. Koncertą vainikavo Franko Sinatra’os išpopuliarinta daina „My Way“. Po jos pakartojęs kelias „Angels“ eilutes pagrindinis vakaro kaltininkas pradingo nuo scenos, palikęs publiką dainuoti.
Apmaudoka, kad kai kurie didieji portalai po šio koncerto mirgėjo antraštėmis apie kelis kartus rusų kalba ištartą „spasibo“, kuris yra rusų oligarchus pašiepiančios dainos „Party Like a Russian“ dalis. Nesu šio singlo gerbėjas, man asmeniškai tai vienas neįdomiausių RW kūrinių (o ir šiaip, būkim atviri, jo dainos jau retokai kuo nustebina). Ši daina – keistas pasirinkimas pirmam albumo „The Heavy Entertainment Show“ singlui, kuris taip ir netapo hitu, didelio radijo stočių dėmesio nesulaukė ir publikai yra palyginus mažai žinoma. Tad, kai kurie žiūrovai iš netikėtumo (o labiau iš nežinojimo) galbūt ir „nuščiuvo“, bet kad tai taps pagrindine antraščių tema yra tiesiog dirbtinis skandalo pūtimas ir paprasčiausias atlikėjo repertuaro neišmanymas. Geriau būtų antraštėje parašę: „Robbie Williamsas prisipažino, ką būtų padaręs George’ui Michaelui“.
Robbie Williamso koncertas
Robbie Williamso koncertas susirinkusiai publikai praėjo kaip smagus šou, su derama jai pagarba. Tokį techninio įgyvendinimo lygį Lietuvoje nedažnai pavyksta išvysti. RW negailėjo šovinių, todėl jau koncerto pradžioje į viršų šovė konfeti, sproginėjo pirotechnika, stebino vizualiniai sprendimai, apšvietimas, koncertą užbaigė fejerverko salvės. Be abejonės, tarp šio koncerto žiūrovų atsiras tokių, kurie jį pavadins geriausiu koncertu savo gyvenime. Ir jis tikrai toks gali būti.
Šiuo turu Robbie Williamsas parodė, kad išlieka pramogų pasaulio sunkiasvoriu. Aš pats kiek įtariai koncertuose žiūriu į specialiuosius efektus, nes jie neretai pridengia muzikos skurdumą. Robbie Williamsas tikrai nėra pats geriausias dainininkas, tačiau publika žino ir mėgsta daug jo kūrinių, dainos jam yra komfortabilios, jų skambesys koncerte turtingas, o sceniniai sprendimai sumaniai priderinti, kad sustiprintų muzikos efektą. Ir, žinoma, Vingio parko estrados dydžio dainininko charizma, kuria jis galėtų pasidalinti su dešimčia atlikėjų ir dar liktų jam pačiam. Tai, kaip jis jaučiasi ir elgiasi scenoje, yra net įdomiau už jo dainavimą ir pamatyti tai bent kartą gyvenime yra tiesiog būtina.
Robbie Williamso koncertas Vilniuje
Man tai buvo jau… penktas RW koncertas. Ne, tikrai nesu jo gerbėjas, nors savo fonotekoje turiu kelis, daugiausia ankstyvuosius jo albumus ir singlus. Retokai juos išsitraukiu. Labiausiai mėgstu „Feel“, „Supreme“, „No Regrets“, „Tripping“, „Old Before I Die“ (pastarųjų keturių šiame ture nėra). Visgi koncertai yra ta terpė, kur šį atlikėją galima įvertinti geriausiai. Todėl iš visų pamatytų Robbie koncertų šiam skirčiau garbingą antrąją vietą. Pirmoji atitektų įspūdingam 2011 m. „Progress“ turui su „Take That“ (tame ture Robbie Williamsas turėjo daugiau kaip pusvalandžio trukmės savo solinę dalį). Antroje vietoje – puikus šios savaitės vakaras Vilniuje. Trečioje vietoje būtų koncertas pačiame RW jėgų žydėjime 2003 m. Katovicuose su apšildančia dainininke Skin. Toliau sektų 2013 m. turo pasirodymas Taline ir paskutinėje vietoje – areninis koncertas Kaune 2015 m., kuris tikrai nebuvo kuo nors blogas, tiesiog po jo man atrodė, kad tai, ką galėjo parodyti geriausio, Robbie Williamsas jau parodė ir tuo mes greičiausiai su juo ir atsisveikinsime. Pasirodo, dar ne.
Ką gi, galbūt jis suras būdų mane prisivilioti į savo koncertą ir dar kartą.
