Tais metais, kai pasaulio pop scenoje „apsireškė“ Lady Gaga, kai „Muse“ išleido ilgai lauktą savo singlą „Uprising“, kai visiškai netikėtai „Mercury“ statulėle buvo apdovanota mažai kam žinoma britų reperė „Speech Debelle“, o „Florence & The Machine” pasauliui parodė savo muziką, Anglijos muzikos parduotuves pasiekė albumas „I Had The Blues, But I Shook Them Loose“. Keista, tačiau tuo metu dar mažai kam žinomos grupės įrašą prodiusavo muzikos pasaulyje ypatingai vertinamas prodiuseris Jim‘as Abbiss‘as, kuris tarsi leido suprasti, kad grupė, su kuria jis dirba – tikrai verta dėmesio.

Taip, tai buvo 2009-ieji – metai, kai grupė, prieš trejus metus laimėjusi prestižinį konkursą „Road To V“, išleido savo debiutinį albumą.

Nepaisant to, kad debiutinis kolektyvo įrašas nebuvo ypatingai sėkmingas, „Bombay Bicycle Club“ nenustojo kurti ir po metų išleido savo antrąjį studijinį darbą „Flaws“, kuriame skambėjusios dainos „Rinse Me Down“ ir „Ivy & Gold” neilgai trukus tapo pagrindinių britų radijo stočių grojaraščių kūriniais. „Flaws“ debiutavo aštuntoje perkamiausių Didžiosios Britanijos albumų topo vietoje ir tai garantavo jaunai Londono ketveriukei žinomumą, sėkmę ir, žinoma, klausytojų meilę.

Šiuo metu indie folk muzikos atstovai „Bombay Bicycle Club“, užsidarę studijoje kartu su Jim‘u Abbiss‘u, įnirtingai dirba prie trečiojo albumo, ruošiasi vasaros festivaliams ir, be jokios abejonės, koncertiniam turui.

ManoMUZIKA kolektyvo studijoje „pagavo“ Suren‘ą De Saram‘ą – grupės būgnininką, gitaristą ir pagalbinį vokalistą, sutikusį su mumis pasidalinti mintimis apie ketveriukės veiklą, pasirodysiantį albumą ir, žinoma, pažįstamus draugus, kurie jam primena… Lietuvą. Nepaisant to, kad „Bombay Bicycle Club“ Lietuvoje dar nėra buvę, Suren‘as tikisi prie Baltijos jūros apsilankyti dar šiemet.

Beje, muzikantas, pasisveikinęs su manimi, švaria lietuvių kalba ištarė „Labas“. O po to pridėjo: „don‘t be surprised. I know about Lithuania few things…“

Taigi ManoMUZIKA.lt skaitytojams – išskirtinis sparčiai populiarėjančios britų grupės „Bombay Bicycle Club“ nario Suren‘o De Saram‘o interviu.

Suren’as: Tiesą sakant, tai iš tiesų buvo rimtas startas, tačiau negalvok, kad laimėjus „Road To V“ viskas tapo it rožėmis klota. Tada mums buvo tik po 16 metų, tad iki mokyklos baigimo buvo likę dar dveji metai. Norėjome viską daryti kryptingai, tačiau suderinti muziką su mokykla nebuvo taip lengva, kaip atrodo iš šalies. Mokėmės, tačiau kartu stengėmės nepaleisti mums nusišypsojusios sėkmės.

Ruošiatės išleisti savo trečią studijinį albumą. Muzikos portaluose jau kalbama, kad albumas muzikos parduotuvių lentynas turėtų pasiekti birželio mėnesį. Kaip skambės naujasis jūsų darbas? Galbūt jau žinote kaip jis vadinsis?

Manau, kad paskubėjome su žiniomis apie birželio mėnesį. Panašu, kad įrašas, kuris kol kas neturi pavadinimo, bus išleistas tik rugsėjį. Kalbant apie patį albumą, jau dabar galiu pasakyti, kad grįšime prie elektrinių gitarų skambesio, todėl jis turės panašumų į mūsų pirmąjį darbą. Kai kurios dainos jame bus paprastos – gitara, bosinė gitara ir mušamieji, o likusiose bus galima išgirsti ir nemažai elektronikos elementų.

Paskutinis jūsų įrašas “Flaws”, išleistas pernai vasarą,  buvo itin sėkmingas, populiarus ir perkamas. Ar tiki, kad naujausias albumas pakartos tą pačią sėkmę, kurią pavyko pasiekti su “Flaws”?

Sunku pasakyti. Galiu prisipažinti, kad niekuomet nesitikėjome, jog “Flaws” bus toks populiarus. Mes jį sukūrėme ir įrašėme patys, todėl jis praktiškai nieko nekainavo. Beveik visas albumas buvo įrašytas namuose (juokiasi). Žinai, jei atvirai, tai mus kaip kolektyvą labiausiai džiugina tas faktas, kad “Flaws” muzikaliai buvo tikras ir grynas albumas. „Bombay Bicycle Club“ tikslas buvo išgauti tikrą skambesį ir tai mums pavyko padaryti, tačiau nei mes, nei mūsų prodiuseriai nesitikėjo, kad albumas bus toks mylimas. Akivaizdu, jog labai džiaugiamės, kad žmonės klausėsi mūsų kūrybos. Kita vertus, tie, kurie mėgo “Flaws”, gali truputėlį sutrikti išgirdę naująjį darbą, nes jis, kaip jau sakiau, bus visiškai kitoks.

Prie naujojo albumo, kaip ir prie ankstesnių, dirbo žymus prodiuseris Jim‘as Abbiss‘as (prodiusavęs tokias muzikos žvaigždes kaip „Arctic Monkeys“, Adele, „Editors“, „Kasabian“ ir kitus). Kodėl pasirinkote būtent jį?

Mums visiems labai patinka dirbti su Jim’u. O užvis svarbiausia – mus džiugina rezultatas, kurį pasiekiame kartu. Naujam albumui su Abbiss’u jau įrašėme 7 dainas, o jos, mūsų manymu, skamba tikrai neblogai.

Kas jums daro didžiausią muzikinę įtaką?

90- ųjų Amerikiečių indie grupės, džiazas ir hiphopas.

Turite savo leidybinę kompaniją “Mmm Records”. Ką darysite su ja?

Šiuo klausimu ir mes esame pasimetę. Tiesą sakant, dar nebandėme rimtai pasirašinėti sutarties ir dirbti su kažkokiais atlikėjais. Kelis kartus, išgėrę ne vieną ir ne du alaus bokalus, bandėm skambinti pažįstamom grupėm ir siūlėm joms pasirašyti sutartį su mumis, bet jie, įtariu, suprato, jog mes buvom girti (juokiasi). Šiandien galvoju, kad mes niekada nepasirašysime jokių sutarčių, nes leidybinėje srityje esame niekam tikę, tačiau kas ten žino (juokiasi)…

Ar yra kokių atlikėjų ar prodiuserių, su kuriais norėtumėte dirbti?

Nesu tikras dėl bendro darbo, tačiau labai norėčiau susitikti su Steve’u Albini (red. past. – Steve’as Albini – kompozitorius, gitaristas, žurnalistas, muzikos prodiuseris, dirbęs su tokiom garsiom žvaigždėm kaip „Nirvana„, „Pixies„, „Cheap Trick„, „Manic Street Preachers” ir kitais). Jis skamba išties įspūdingai. Taip pat esu labai didelis “Four Tet” fanas, todėl tikiuosi, kad jis remiksuos vieną iš mūsų naujojo albumo kūrinių.

Papasakok apie „Bombay Bicycle Club“ ateities planus.

Visi labai norime greičiau užbaigti naujo albumo įrašus ir galiausiai jį išleisti. Taip pat grosime keliuose vasaros festivaliuose (pora Anglijoje, pora kitose Europos šalyse). Manau, kad rudenį leisimės į koncertinį turą, kuriame pristatysime savo naujausią įrašą. Tikiuosi, kad turo metu aplankysime daug įdomių vietų (kad ir tokias kaip Australija, Pietų Amerika ar Lietuva). Na, o kai baigsime koncertines gastroles, tikiuosi, jog galėsime bent jau trumpam atsipūsti.

Ar galėtum įvardinti įsimintiniausią įvykį iš kelionių su grupe?

Išvykos į tolimus kraštus jau savaime yra įsimintinos. 2009 metais buvome Japonijoje. Manau, kad ši kelionė ir buvo labiausiai įsimintina. Ten tiesiog viskas kitaip!!! Mus žavėjo daug netradicinių ir niekur nematytų dalykų – kad ir žaidimų automatai ar žinia, kad galima, pavyzdžiui, valandai išsinuomoti šunį ir išvesti jį pasivaikščioti. Taip pat šypseną „spaudė” Super Mario muzika, dažnai lydėjusi mus vaikštant Tokijo gatvėmis. O ir žmonės ten labai mieli ir energingi.

Ką manai apie šiandieninę muzikos industriją?

Ko gero mano nuomonė jau nieko nebenustebins. Aplanko didelis liūdesys, kai suvokiu, kad pasaulyje yra labai daug neregėtą talentą turinčių žmonių, kurie „neiškyla” dėl įvairių priežasčių: kartais jie tiesiog neturi užsibrėžę tikslo, o kartais – tiesiog nepažįsta asmenybių, galinčių padėti. Tuo tarpu muzikos versle yra begalė „personažų”, kurie yra visiški liurbiai, tačiau kartais tampa labai populiariais dėl neaiškių aplinkybių. Nenoriu jų įvardinti, tačiau dažnai, klausant britiškų radijo stočių, išgirstu tokią pop muziką, kad net nenutuokiu kokiu būdu ji patenka į eterį. Negana to, tikrai nesuprantu, kaip tokie žmonės užlipa ant scenos ir sugeba “dovanoti” publikai tokį šlamštą. Žinoma, yra klausytojų, kuriems ir tokio mėšlo reikia, tačiau jų aš taip pat absoliučiai nesuprantu…

Baigdamas interviu paklausiu tavęs paprasto klausimo: kaip manai, ar yra galimybių „Bombay Bicycle Club” išvysti Lietuvoje?

Kol kas nieko nesame suplanavę, tačiau tikiuosi, kad ateinančio koncertinio turo metu kažkurią iš Baltijos šalių tikrai aplankysime. Tai turėtų būti arba šių metų pabaiga, arba 2012-ųjų pradžia.

Tiesa, kalbant apie jūsų šalį, galiu pasakyti, kad mokykloje turėjau gerą bičiulį, kuris puikiai kalbėjo lietuviškai, todėl dar nuo tų laikų moku pasakyti “labas” ir “geros dienos” (red. past. – pastaruosius žodžius muzikantas ištaria ganėtinai švaria Lietuvių kalba).