Kartais muzika tave susiranda laiku ir vietoje. Būtent ji tave susiranda ir kitaip nė nepavadinsi. Ane Brun mane rado tada, kai labiausiai reikėjo, ir nuo pirmųjų akordų papirko, rodos, kone fiziškai apčiuopiamu tikrumu. Jos kuriama muzika tiek betarpiškai jungiasi su perduodamu jausmu, kad jos nesuprasti ir nepajusti tiesiog neįmanoma. Kiek slogi ir vietomis netekusi vilties, bet visuomet nesuvaidinta.

Prieš imdama kurti muziką ir persikraustydama į Švediją, norvegų kilmės indie folk atlikėja Ane Brun (tikrasis vardas Ane Brunvoll) studijavo ispanų filologiją, o muzikuoti pradėjo palyginus vėlai – būdama 25 metų, kai nusprendė pati išmokti groti gitara.

http://www.youtube.com/watch?v=1eYaq358LRQ&feature=player_embedded

Kelias iki plačiųjų muzikos vandenų nebuvo greitas ar staigus. Skirtingai nei daugelis atlikėjų, Ane Brun neturėjo ambicijų tapti koncertuojančia pasaulinio garso žvaigžde. Ji tenorėjo kurti ir įrašinėti savo pačios dainas. Tačiau Ane teko sąžiningai pereiti visą gyvenimo mokyklą nuo gatvės muzikantės, atliekančios koverius, iki solinės atlikėjos, sėkmingai kuriančios muziką ir turinčios savo nuosavą įrašų studiją. Beje, šiame kelyje Ane viską turėjo išmokti pati, mat draugų ir šeimos aplinkoje nebuvo nei muzikantų, nei, tuo labiau, įrašų kompanijos savininkų.

Pirmasis atlikėjos bandymas – debiutinis albumas „Spending Time with Morgan“ iš karto buvo įvertintas teigiamai. Tačiau didžiausių liaupsių ir apdovanojimų susilaukė antrasis jos studijinis įrašas „A Temporary Dive“. Ane buvo nominuota MTV muzikos apdovanojimuose kaip geriausia Norvegijos atlikėja, norvegų nacionalinis radijas jos dainą nominavo geriausios amžiaus dainos kategorijoje, švedų Grammy atitikmuo atlikėją nominavo geriausios Švedijos pop atlikėjos kategorijoje, o galiausiai Ane buvo apdovanota Norvegijos Grammy statulėle ir 2005 m. pripažinta geriausia moters atlikėjos kategorijoje.

Trečiasis jos darbas „Duets“ vėl neliko nepastebėtas, o albume esantis duetas su norvegų grupe Madrugada „Lift me“ parūpino Ane dar vieną Norvegijos Grammy statulėlę. Po jo sekė itin sėkmingas studijinis albumas „Changing of the Seasons“ ir albumo akustinė versija „Sketches“.

Visą muziką ir žodžius atlikėja kuria pati, remdamasi asmeniniais išgyvenimais, ir tai jai pavydėtinai gerai sekasi. Dainos yra kupinos jausmo ir tikrumo. Veikiausiai dėl to, jog dainas Ane rašo tik tada, kai panyra į melancholišką nuotaiką, mat kai širdy linksma, pasak atlikėjos, mūza paprasčiausiai nesilanko. Kurdama atlikėja „pasideda” protą ir racionalumą į šalį ir „išsitraukia“ emocijas. Ir išties, klausantis neretai aplanko jausmas, jog slapta skaitai kažkieno asmeninius prisipažinimus dienoraštyje.

Pompastiškų aikčiojimų apie atrastą tikrąjį gyvenimo kelią atlikėja nemėto ir tvirtina, jog muziką kurs tik tol, kol ši veikla ją nuoširdžiai džiugins. Toks pažadas netgi savotiškai ramina, kadangi, įsijungiant Ane Brun kūrybą, pirmiausiai tikiesi nesuvaidintų emocijų. Ir, kas svarbiausia, jų gauni su kaupu.