Moterys scenoje: Neatrasta kontrastų karalienė St. Vincent

Romantiškas pasivaikščiojimas pasakoje, netikėtai peraugantis į panikos priepuolį. Mieganti gražuolė ir serijinis žudikas viename kambaryje. Trapus vaikiškumas ir jį supantis tirštas grėsmės rūkas. Tokia nesuderinamai suderinta yra St. Vincent muzika.

 Melodija dažnai keičia kryptį ir niekada nežinai, kas laukia už posūkio. Aišku tik viena – klausantis jos kūrybos niekaip nepalieka nelaimės nuojauta. Pati atlikėja su tuo visiškai sutinka ir tvirtina, kad toks ir yra visas gyvenimas: akimirkos šviesa nesitęs amžinai, o ją, norime mes to ar ne, pakeis tamsa, po kurios vėl išvysime šviesą. Būtent toks besikeičiantis ir kontrastingas gyvenimas natūraliai kuria kontrastingus žodžius bei melodiją.

St. Vincent (tikrasis atlikėjos vardas Annie Erin Clark, gim. 1982 m.) užaugo Tekase, JAV. Nuo 12 metų Annie ėmė groti gitara, o paauglystės metais pradėjo keliauti po pasaulį su džiazo grupe „Tuck & Patti”, kurioje grojo ir būsimos atlikėjos dėdė. Iš pradžių, tuomet dar nenujautusi ateities, būsimoji St. Vincent tapo kolektyvo kelionių vadybininke, o vėliau scenoje pasirodydavo jau kaip apšildanti atlikėja. Neilgai trukus buvo žengtas rimtas žingsnį į muzikos pasaulį: 2003 metais ji prisijungia prie grupės „The Polyphonic Spree“, o 2006 m. tampa Sufjan Stevens komandos nare.

Tais pačiais metais, kai prisijungė prie Sufjan Stevens, 24 metų amerikietė, ėmė įrašinėti savo pirmąjį studijinį albumą. Tiesa, jau kaip solinė atlikėja, „pasislėpusi“ po sceniniu pseudonimu St. Vincent. Kalbėdama su spaudos atstovais ir nuolat klausiama apie tokio pseudonimo pasirinkimą, muzikantė  prisipažino, jog šį vardą pasirinko pagal vietos, kurioje 1953 m. mirė Valų romantinės poezijos atstovas Dylan (Marlais) Thomas, pavadinimą. Vienas mėgstamiausių Annie Erin Clark poetų mirė Šventojo Vincento (angl. St. Vincent) katalikiškoje ligoninėje. Kiek vėliau dainininkė atskleidė dar vieną įdomų faktą: pasirodo, St. Vincent buvo jos proproprosenelės vienas iš vardų. Tačiau prašoma išskirti esminę pasirinkimo priežastį, Annie galiausiai nusprendė, jog arba visi šie motyvai, arba nė vienas iš jų lėmė tokį sceninio vardo pasirinkimą.

Debiutinis St. Vincent albumas „Marry Me“, dienos šviesą išvydęs 2007 m., iš karto susilaukė galybės pozityvių kritikų atsiliepimų. Atlikėja imta lyginti su tokiais muzikos grandais kaip Kate Bush ir David Bowie. Praėjus metams po „Marry Me“ Annie atsiėmė nepriklausomų muzikos mylėtojų „PLUG Independent Music Awards“ statulėlę, geriausios metų moters atlikėjos kategorijoje.

Antrasis jos studijinis įrašas „Actor“, klausytojus pasiekęs 2009 m., kritikų buvo išliaupsintas dar labiau. Pačių geriausių žodžių jam negailėjo nei „Pitchfork“, nei „Spin“, nei kitų įtakingiausių leidinių muzikos apžvalgininkai. Beje, kūriniai, kurių pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu tapo tokie animaciniai filmukai, kaip „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Ozo šalies burtininkas“ ir kiti, buvo įrašinėjami tik kompiuteriu. Kodėl? Ogi pasirodo, kad kaimynai nuolat skųsdavosi pernelyg dideliu triukšmu.
Atlikėja, kalbėdama apie albume „Actor“ esančias dainas, viename interviu prisipažino, kad nemaža jų dalis – tai jos vaizduotėje sukurti kai kurių animacinių filmukų tęsiniai.

Po pastarojo albumo prasidėjo St. Vincent aktyvus pripažinimo periodas. Atlikėja buvo pakviesta kartu su „Bon Iver“ įrašyti dainą „Roslyn“, kuri tapo filmų trilogijos „Twilight“ antrosios dalies („New Moon“) garso takeliu. Koncertuodama Annie dalinosi viena scena su tokiais muzikos vardais kaip „Television“, „Arcade Fire“, Andrew Bird, Jolie Holland, John Vanderslice, ”Xiu Xiu“, „Death Cab for Cutie“, Cristina Dona, Grizzly Bear ir kitais.

Apibūdinti St. Vincent muzikos stilių yra sunku, kadangi jos kūryba sunkiai telpa į bet kokius muzikos rėmus. Kritikai tai dažniausiai vadina kamerinio roko, pop, indie roko ir kabaretinio džiazo mišiniu.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Privalomi laukeliai pažymėti *