Liudas Zakarevičius

Billy Joelis gyvai Londone: Sing us the song, you’re the piano man…

Billy Joelio koncertas Hyde parke (Londonas)

Billy Joelis mano gyvenime visada užėmė ypatingą vietą. Jis buvo tas, kuris dar 1993-aisiais pasauliui padovanojo “River of Dreams” – dainą, kuri mano kartai iki šiol yra vienas iš TŲ vakarietiškos muzikos atributų, dovanojusių pasauliui neįtikėtiną “MTV” fenomeną (šiuo atveju mane supras, ko gero, tik tie, kurie tais ankstyvos Nepriklausomybės laikais su sąsiuviniais laukdavo šeštadenio MTV topų transliacijos per televiziją). Jis yra tas, kuris sukūrė dainą, be kurios vaikščioti Niujorke tiesiog neįmanoma. Jis yra tas, be kurio kultinio hito nepraeina turbūt nė vienas vakaras Vilniuje įsikūrusioje kavinėje “Piano Man”. Kartu jis yra tas, kurio dainą “Just The Way You Are” galėčiau įvardinti kaip kompoziciją, kurią norėčiau būti parašęs savo žmonai.  Jis taip pat yra tas, kurio daina “Lullaby (Goodnight My Angel)” dažnai pirmaisiais gyvenimo metais skambėjo mano dukroms vietoj lopšinės.

Jis yra daug “tų”.

Nes kalbant apie Billy Joelį, neapleidžia jausmas, kad tai yra vienas iš tų geriausių draugų, kuris mane lydi visa gyvenimą. Važiuoju automobiliui ir nežinau ko klausyti – išgelbės Billis. Einu gatve ir reikia įkvėpimo – išgelbės Billis. Skaitau  knygą ir reikia muzikinio fono – išgelbės Billis.  Mano gyvenime Billis visa laiką buvo ir yra šalia. Išgelbėtojas. Įkvėpėjas. Guodėjas. Ir tiesiog tikras muzikinis palydovas.

Toks man jis yra.

Billy Joel Hyde Parke (Londonas)

Todėl natūralu, kad jo koncertas visai netoliese (sąlyginai) buvo TAS įvykis, kurio parleisti tikrai negalėjau.

Billy Joelis savo diskografijoje turi 13 albumų. Neskaičiuojant klasikinės plokštelės “Fantasies and Delusions”, paskutinę studijinę plokštelę Amerikos dainius išleido lygiai prieš 30 metų. Mano minėtais  1993-aisiais. Ir tai buvo taip pat mano minėtas albumas “The River of Dreams”. Ne veltui pačioje koncerto pradžioje muzikantas tarė: „turiu jums dvi naujienas – vieną gerą, kitą blogą. Blogoji – jūs neišgirsite nė vienos naujos dainos, nes jos tiesiog neturiu. Geroji – šiame koncerte skambės dainos, kurias jūs puikiai žinote ir dėl kurių čia susirinkote”.

Taigi, praėjo 30 metų nuo paskutinio hito “Piano Man” kūrėjo albumo pasirodymo, o jis – vis dar viena laukiamiausių scenos žvaigždžių visame pasaulyje, itin retai koncertuojanti senajame žemyne.

Verta paminėti ir tai, kad Billis – 7 perkamiausias visų laikų atlikėjas visame pasaulye. Jeigu kalbėtume vien tik apie JAV – čia jis ketvirtas. Pasaulyje parduota daugiau kaip 160 milijonų jo įrašų, o 1995-aisiais pasirodęs jo geriausių dainų rinkinyts iki šiol yra vienas geriausiai parduodamų albumų JAV.

Muzikantas užaugo Niujorke. Niujorką jis iki šiol vadina savo namais – vieta, kurios pagrindinėje “Madisson Square Garden” arenoje jį vis darg alima išgirsti. Su sąlyga, žinoma, kad spėsi įsigyti bilietus, mat pastarieji išgraibstomi per akimirką.

Šįkart pianino žmogus (taip Joelis vadinamas iki šiol dėl savo kultinio 1973-ųjų metų singlo “Piano Man”) koncertuoja Londone įsikūrusiame Hyde Parke.

Billy Joel koncertas Londone

Koncertas vyko bene karščiausią šios vasaros dieną skaisčiai šviečiant vasariškai saulei, o termometro stulpeliui rodant beveik 28 laipsnius šilumos. Tačiau nei itin karšta vasaros saulė, nei tuntas tądien Londone vykstančių kitų renginių nesutrukdė Biliui parduoti visų bilietų į koncertą ir surinkti sausakimšą Londono centre įsikūrusį Hyde parka. Taigi, 65 tūkstančiai žmonių ir penktadienio vakaras su Bilio muzika buvo nuostabus vasariškas kokteilis visiems šio atlikėjo gerbėjams.

Nepaisant to, kad Hyde Parkas duris atvėrė 14 valandą, kultinis amerikietis ant scenos užlipo kelios minutės po aštuntos. Prieš tai jį apšildė taip pat dėmesio verti vardai – Natasha Bedingfield ir muzikos gerbėjams puikiai pažįstamas Daryl Hall.

Billy Joelio koncertas Londone – tai kelionė laiku. Nuo pirmojo, dar 1971-ųjų metų albumo “Cold Spring Harbor” kūrinių iki paskutiniojo, lygiai prieš tris dešimtmečius išleisto “River of Dreams” kompozicijų ir pasakiškos titulinės dainos atlikimo.

Koncertą „atidaręs” viena svarbiausių savo kompozicijų “My Life”, Billis pradėjo bendrauti su publika. Su minia žmonių, gaudžiusių kiekvieną jo žodį. Kiekvieną šypseną. Kiekvieną mimiką. Prieš ketvirtą kūrinį muzikantas nusprendė pačiai publikai suteikti pasirinkimą, ant “lėkštutės” padėjęs dvi opcijas – dainą “Just The Way You Are” ir “Vienna”. Daina, surinkusi daugiau ovacijų bus ta, kurią muzikantas atliks. Žinoma, nugalėjo viena klausomiausių  Bilio kompozicijų “Vienna” ir taip mano itin mylima “Just the way you are” liko už borto. Ar buvo liūdna? Šiek tiek. Mat  Billis savo diskografijoje turi tiek daug mylimų dainų, kad jų visų neužtektų trim koncertams.

Be abejo, tenka pripažinti, kad neišgirdau savo dievinamų “All About Soul”, “Goodnight Saigon”, “Lullaby (Goodnight My Angel)”, “And So It Goes”. Tačiau per dvi su puse valandos mėgavausi ne tik žymiaisiais “My Life”, “Vienna”, “Only the Good Die Young”, “Piano Man” ar “Uptown Girl”, bet ir tokiomis legendinėmis dainomis  kaip “She’s always a Woman”, “New York State Of Mind” ir galybe kitų.  Ir, žinoma, visas jas 65 tūkstančių žmonių minia traukė kartu.

Ypatinga koncerto akimirka buvo Biliui atliekant dainą „She’s Always A Woman”. Scenoje esančiuose ekranuose buvo rodomi pasirodymo stebėti susirinkusių moterų veidai. Dalis jų dainuodamos kartu verkė, kita dalis šypsojosi. Na o visa tūkstantinė minia didžiulėmis ovacijomis pasitikdavo kiekvieną rodomą veidą. Tai buvo tikrai jautru ir kartu labai šilta.

Pagrindinėje koncerto dalyje nuskambėjo 17 dainų. Tačiau savaime suprandama, kad 65 tūkstančiams pakvaišusių fanų to nebuvo gana. Taigi, neilgai trukus muzikantas grįžo ant scenos ir atliko dar šešias. Vieną jų – populiariąją „Uptown Girl” Billis sudainavo drauge su populiariosios grupės „Jonas Brothers” nariu Joe Jonas. Na o visą pasirodymą vainikavo publiką „ištaškęs” „The Beatles” dainos „A Heard Days Night” koveris bei „Led Zeppelin” kompozicijos „You Might Be Right” bilidžoeliška interpretacija.

Billy Joel pasirodymas Londone

Publika Billy Joelio koncerte taip pat yra verta išskirtinio dėmesio. Tokį didžiulį kartų kontrastą pamatyti nėra lengva. Tėčiai ir Mamos, šokantys su savo vaikais (ir anūkais), paaugliai, žinantys šio 74 metų atlikėjo dainų žodžius, moterys, ridenančios ašarą skambant nuostabiai baladei “She’s Always a Woman”, Woodstocko maršknėliais pasipuošę (ir akivaizdžiai šį reiškinį liudiję) britai ir amerikiečiai.

Šalia mūsų koncertą stebėjo iš Nyderlandų atvykusi šeima – Tėtis, Mama ir paauglys sūnus. Pastarasis visus atlikėjo kūrinių žodžius mokėjo mintinai ir nuo pirmos koncerto akimirkos atsidavęs dainavo kartu.

Apskritai tai buvo publika, kurią apibūdinti užtektų pasakant frazę „nuo paties mažiausio iki paties didžiausio”. Ir matant ją (besiklausant Bilio kūrybos gyvai) neapleido vienas paprastas, jau daug kartų išjaustas jausmas: muzika neturi sienų, muzika neturi amžiaus, muzika (dažniausiai) neturi tamsiosios savo pusės. Muzika sujungia žmones, sielas ir kartas. O Bilio koncertas Londone – puikiausias to įrodymas.

Taigi, tegyvuoja Bilis. O aš, pėdindamas po koncerto į viešbutį, patyliukais vyliausi, kad dar kada nors kuriame nors pasaulio krašte turėsiu dar vieną progą pamatyti, išgirsti ir dainuoti kartu…Taigi, sing us the song, you’re the piano man… sing us the song tonight. ‘Cause we’re all in a mood for the melody and you gonna feel it all right”.

Netikėtas svečias „Coldplay” koncerte: prie grupės prisijungė teniso karalius Rogeris Federeris

Įspėjame: šis video – toli gražu, ne pačios geriausios kokybės. Tačiau kai jį pamatėme, supratome, kad juo nepasidalinti tiesiog negalime.

Mėgstame ne tik muziką. Dieviname tenisą. Ir kai „Coldplay” koncerte Ciuriche drauge su grupe netikėtai ant scenos pamatėme JĮ, vos netekome amo.

Taigi, vienai trumpai dainai super grupės pasirodymo Šveicarijoje metu ant scenos kartu su grupe grojo TENISO KARALIUS (taip taip, Djokovičiaus ar Nadalio gerbėjai pasilaikykite savo nuomonę sau) Rogeris Federeris!

Sigur Rós – Andrá

Praėjo 10 metų nuo akimirkos, kai islandai „Sigur Rós” išleido paskutinį savo albumą „Kweikur”. Prieš kelias savaites pasirodė naujas šio kultinio post roko kolektyvo studijinis darbas „Átta”.

Šiomis dienomis dienos šviesą išvydo ir naujoje plokštelėje esančio kūrinio „Andrá” vaizdo klipas.  

Blur – St. Charles Square

Po dviejų savaičių nuostabus brit pop kolektyvas „Blur” išleis naują albumą „The Ballad Of Darren”. Tai bus pirmas kultinės Damono Albarno grupės studijinis darbas po 8 metų pertraukos.

Jau šį savaitgalį (praktiškai albumo pasirodymo išvakarėse) Blurai surengs du grandiozinius koncertus legendiniame Londono „Wembley” stadione.

Praktiškai šių koncertų išvakarėse britai pristatė savo naują kūrinį „St. Charles Square” ir jo naują vaizdo klipą.

The National gyvai: pusantros valandos teatre

Matto Berningerio kolektyvas „The National” Lietuvoje turi daugybę gerbėjų. Didžioji dalis senojo žemyno gyventojų juos atrasti pradėjo nuo akimirkos, kai amerikiečiai pakeitė leiblą, tapo „4AD” globotiniais ir išleido nuostabų albumą „High Violet”. Tai įvyko dar 2010-aisiais.

Apskritai per savo karjerą „The National” jau yra išleidusi 9 studijines plokšteles. Paskutinioji – „First Two Pages Of Frankenstein” dienos šviesą išvydo jau šių metų balandžio pabaigoje.

Kol kas hito „Bloodbuzz Ohio” kūrėjai koncertuoja anapus Atlanto. Rugsėjį jie persikels į Europą ir čia surengs savo pasirodymus.

Jeigu jų pasiilgote ir norite pamatyti, kaip Mattas ir kompanija skamba dabar – turime jums nuostabų pasiūlymą – „The National” koncertą Bearsvilio teatre. Nuostabus pasirodymas – pusantros valandos trukmės muzikinėje hipnozėje su naujomis ir senomis, puikiai pažįstamomis dainomis.

„Phoenix” koncertas Vilniuje: šilta, lengva ir gera

Kai 2000-aisiais dienos šviesą išvydo daina „If I Ever Feel Better”, kolektyvo „Phoenix” vardas pasaulyje buvo praktiškai nežinomas. Ne veltui daugelis, išgirdę mano minėtą kūrinį, grupę painiodavo su tuo metu itin populiariu britu Jamiroquai. Visgi „If I Ever Feel Better” muzikos mylėtojų gretose tapo itin klausoma, o „Phoenix” sparnai po truputėli pradėjo skleistis. Tiesa, Prancūzijoje prieš tai buvo išleista daina „Too Young” – kūrinys, vėliau tapęs dar viena vizitine Thomo Marso ir kompanijos kortele. Kalbant apie pastarąją dainą reikai paminėti, kad populiari ji tapo po kelerių metų – 2003-aisiais pasirodžius pasakiškam Sophia Copolos filmui „Pasiklydę Vertime” (angl. Lost in Translation). Būtent šios juostos pagrindine garso takelio daina ir tapo „Too Young”. Jos dėka apie „Phoenix” sužinojo visas pasaulis.
„Phoenix” ne tik užsiaugino sparnus, bet ir pradėjo skristi.

Phoenix koncertas Vilniuje

Mano pažintis su šiaisi prancūzais prasidėjo 2000-ųjų vasarą – tada, kai pirmą kartą išgirdau „If I Ever Feel Better”. Ir tai, turiu prisipažinti, buvo meilė iš pirmo žvilgsnio (ir pirmo garso). Nuo tos akimirkos sekiau, valgiau, kišau į savo muzikinę (ir idėjinę) dėžutę viską, ką „Phoenix” išleisdavo. Viską. Nes ši savito, išskirtinio ir unikalaus stiliaus grupė taip ir nenuvylė. Kiekvienas albumas (o jų grupė turi jau 7) – buvo kažkas naujo. Kažkas papildomo. Kažkas tokio, kas leisdavo atpažinti grupės išskirtinumą, bet kartu ir rasti kažką dar negirdėto. Dar naujesnio. Dar muzikalesnio.

„Phoenix” kūryba mano ir taip didelėje fonotekoje užima išskirtinę vietą. Pats brangiausias (man asmeniškai) jų darbas – 2006 m. išleista plokštelė „It’s Never Been Like That”. Čia esančios dainos „One Time Too Many”, „Consolation Prizes” ar „Long Distance Call” iki šiol gan dažnai užpildo mano kasdienybę, į ją įpūsdamos pozityvo, polėkio, šypsenos ir laisvės.

Būtent tokie yra „Phoenix”. Neįpareigojantys. Bet priverčiantys šypsotis. Užpildnatys akimirką netikėtu laisvės, laimės ir polėkio jausmu.

Ir netgi nepaisant to, kad Thomo Marso ir co. kūryba yra mano kasdienybės palydovas jau daugiau kaip 23 metus, per šį laiką taip nė karto ir nebuvau jų koncerte. Turėjau galimybę važiuoti į jų pasirodymus festivaliuose, tačiau sąmoningai ją atmesdavau, nes visada svajodavau grupę pamatyti intimesnėje, artimesnėje ir sykiu jaukesnėje aplinkoje. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, niekada negalvojau, kad ateis akimirka, kai galėsiu juos išvysti savo mylimoje šalyje. Savo mylimiausiame mieste. Saulėtą vasaros pavakarę.

Kalbėti apie Vilniaus setlistą, ko gero, nėra prasmės. Kodėl? Ogi todėl, kad ištikimas „Phoenix” gerbėjas galėtų sudėlioti dar bent tris alternatyvius ir visi jie būtų puikūs. Vilniuje, Lukiškių kalėjimo kieme, buvo galima susipažinti su visa daugiau kaip dvidešimtmetį besitęsiančia grupės epocha – nuo 2000-ųjų albumo „United” ir čia esančių jau anksčiau minėtų kūrinių „Too Young” ar „If I Ever Feel Better” iki pernai išleistos plokštelės „Alpha Zulu” kūrinių. Žinoma, didžiausų ovacijų sulaukė bene populiariausio prancūzų albumo „Wolfgang Amadeus Phoenix” (išleisto 2009 metais) kompozicijos, tokios kaip „Lisztomania”, „Lasso” ar koncerto pabaigoje minią iš proto variusi „1901”.

Phoenix koncertas Vilniuje

Ir vis dėlto, svarbiausia jų pasirodyme buvo nuotaika. Nepaisant nedidelės koncerte susirinkusios minios, čia buvo itin šviesu. Ir itin pozityvu. Thomas Marsas nedaugžodžiavo (kai pagalvoji, kaip prancūzui – gan keista), tačiau savo nuoširdumu jis minią „paėmė” nuo pat pirmos pasirodymo akimirkos. Buvo šviesu. Buvo muzikalu. Buvo tikra. Ir buvo velniškai miela, jauku ir gera. Tai vienas iš tų koncertų, kuriam nereikia daug garso ir šviesų. Kuriam nereikia ditirambų ir fantasmagorijų. Tai yra toks renginys, kurį liudyti yra tikrai gera. Ir viso šio pasirodymo metu lydintis jausmas yra tai, ko neiškeistum į tūkstančius kitų.

Ko gero, netgi sunku nupasakoti tą lengvą pozityvą, kurį galima patirti gyvai besiklausant „Phoenix”.

Taip, norėjosi tamsos. Taip, norėjosi pilnos Lukiškių kalėjimo erdvės. Galbūt ne dėl to, kad trūko žmonių, bet dėl to, kad neapleido jausmas, jog tie, kurie abejojo ir neatėjo, prarado gerokai daugiau nei tik koncertą. Gerokai daugiau nei tik „Phoenix” muziką. Tai buvo nuotaikos, muzikos, polėkio ir pozityvo kokteilis, kuris išskirtinai (ir esu tuo visiškai tikras) tinka tik labai mažam skaičiui muzikos grupių.

Galiausiai grupės lyderis, sugrįžęs bisui ir sugrojęs kelias dainas, „išėjo” į publiką ir atsisukdamas į kiekvieną tiesiog nuoširdžiai dėkojo, kad atėjome į koncertą.

Phoenix koncertas Vilniuje

Rimtai?, – galvoju sau. Čia tau ačiū už tai, kad atvažiavai ir išpildei muzikinę svajonę. Tokią, apie kurią galbūt prieš keletą metų net nebūtum pagalvojęs.

Grįžau namo. Įsijungiau „Phoenix”. Ir panirau į mielą ir neįnoringą refleksiją. Ir net nepajutau, kaip fone nuskambėjo ir „Too Young”, ir „If I Ever Feel Better”, ir „Long Distance Call”, ir „Lasso”, ir „After Midnight”, ir dar visa šūsnis kitų prancūzų kūrinių.

Ir taip reflektuojant supratau, kad šitos grupės tiesiog niekada negana. Niekada. Nes tai yra vienas tų muzikinių reiškinių, kurie mūsų kasdienybei suteikia labai daug šviesių ir teigiamų spalvų. O jų šiame skubančiame, kartais piktame, o kartais tiesiog velniškai komplikuotame pasaulyje beprotiškai reikia.

Ačiū „8 Days A Week” už šį įvykį. Įvykį, kurį pamiršti bus sunku.

O dabar beliko laukti dar vienų prancūzų. Nes ketvirtadienį toje pačioje vietoje – svajingieji „M83”.

„The National” išleido naują albumą!

The National” yra ta grupė, kurios įrašų mes visuomet laukiame kaip didelės šventė. Todėl šiandieną mes drąsiai galime vadinti viena iš tų didžiųjų švenčių, mat Matto Berningerio kompanija į dienos šviesą pagaliau paleido naują albumą.

Naujoji grupės plokštelė vadinasi „First Two Pages of Frankenstein”. Tai – jau devintas studijinis šios JAV indie roko grupės albumas. Jį, kaip ir didžiąją dalį „The National” įrašų išleido puikus leiblas „4 AD”.

Plokštelėje grupės gerbėjai ras 11 naujų kūrinių. Jų gretose – dainos atliktos su tokiais atlikėjais kaip Sufjan Stevens, Phoebe Bridgers ir Taylor Swift.

Naujoji „The National” plokštelė pasirodo po 4 metų tylos. 2019-aisiais grupė išleido 8-ąjį savo įrašą „I Am Easy to Find”

Andrius Mamontovas – Paskutinis traukinys (su Simfoniniu Orkestru)

Šių metų birželio 9 dieną Andrius Mamontovas savo gerbėjus kviečia į Vilniaus Vingio parką – vietą, kurioje surengs savo vieną didžiausių (ir svarbiausių) pasirodymą.

Keturiasdešimt metų populiariausi A. Mamontovo bei kultinės šalies grupės „Foje“ hitai skambės unikaliame formate.

Skirtingų kartų pamiltus kūrinius jautriai, giliai bei galingai atliks maestro Modesto Pitrėno diriguojamas simfoninis orkestras. Dar niekada negirdėtų muzikinių atspalvių dainoms suteiks talentingo kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurtos orkestrinės aranžuotės.

Šiandien Andrius pasidalino nuostabia orkestrine savo dainos „Paskutinis traukinys” versija. Ją tikrai išgirsime koncerte birželio mėnesį.

manoMUZIKA primena, kad „Paskutinis traukinys“ – tai daina iš 1996 m. grupės „Foje“ albumo„1982“. Šis įrašas – paskutinė oficiali pilna kolektyvo plokštelė, išleista dar grupei neišsiskyrus.

Laukimas baigėsi: „Everything But The Girl” po 24 metų pertraukos išleido naują albumą!

Praėjusių metų lapkričio pradžia tapo ilgo, bet nuostabaus laukimo pradžia. Paskelbęs apie tai, kad po 24 metų pertraukos jie išleis naują albumą, duetas „Everything But The Girl” pradėjo jo pristatymo kampaniją. Dalindamiesi vis naujesniais kūriniais jie savo gerbėjus kaskart vis labiau priversdavo laukti balandžio 21-osios – akimirkos, kai nauja jų plokštelė pasieks dienos šviesą.

Ir ta akimirka atėjo šiandien. Naujas, dar vis dažais kvepiantis „Everything But The Girl” albumas „Fuse”. Beprotiškai lauktame albume – 10 nuostabių dainų. Kelias jų jau girdėjote per pastaruosius mėnesius, likusios.

manoMUZIKA primena, kad „Everything But The Girl” sugrįžta. Ir tai daro po 24 metų pertraukos.

Paskutinis Tracey Thorn ir Beno Watto bendras darbas „Temperamental” buvo išleistas dar 1999-aisiais. Vėliau pora pasuko skirtingais muzikiniais keliais ir tęsė savo solines karjeras.

Pagaliau! „Metallica” sugrįžo su nauju albumu!

Sunkiojo roko grupė „Metallica” tęsi savo pažadus. Dar praėjusių metų pabaigoje, pristatydami naują dainą „Lux Aeterna”, pažadėjo naują albumą išleisti balandžio 14 dieną. Kaip tarė – taip ir padarė. Nuo šiandien visą pilną naują grupės įrašą „72 Seasons” galite rasti tiek muzikos parduotuvėse, tiek ir visose muzikos transliacijos platformose.

Tai – vienuoliktas grupės albumas ir pirmas studijinis darbas nuo 2016-aisiais metais pasirodžiusio albumo „Hardwired… to Self-Destruct”. Albume rasime dvylika naujų kūrinių, kurių bendra trukmė – daugiau kaip 77 minutės roko muzikos.

Pasirodė dar vienas naujas Peter Gabriel kūrinys

Nepaisant to, kad albumo pasirodymo data vis dar nežinoma, kasdien sekame visas, su Peteriu Gabrieliu susijusias naujienas, nes naujas įrašas išvys dienos šviesą šiemet. Greitai. Turėtų būti labai greitai.

Albumas, kuris vadinsis „i/o” – tai pirmoji naujų dainų pilna P. Gabrielio plokštelė per pastaruosius 21 metus! Paskutinis muzikanto naujas solinis albumas buvo išleistas dar 2002 metais, kuomet dienos šviesą išvydo nuostabus jo įrašas „Up”.

Šiandien į pasaulį kultinis britų atlikėjas paleido dar vieną naują būsimo albumo dainą.Tai – titulinė įrašo daina „i/o”.

„Depeche Mode” išleido naują albumą!

Pagaliau! Britų muzikos ikonos „Depeche Mode” pagaliau sugrįžo su nauju albumu. Plokštelė, pavadinta „Memento Mori” nuo šiandien „sukasi” visose muzikos transliacijos platformose ir yra padėta ant muzikos parduotuvių prekystalių.

„Memento Mori” – 15 studijinis depešų albumas. Jį prodiusavo Jamesas Fordas ir Marta Salogni.

Pristatyta dar viena nauja „Everything But the Girl” daina!

Po 24 metų pertraukos naują albumą išleisiantis nuostabus Tracey Thorn ir Beno Watto duetas „Everything But the Girl” dalinasi dar viena nauja daina. Šįryt buvo pristatytas grupės kūrinys „Caution to the Wind”.

Kaip ir sausio pradžioje pristatyta daina „Nothing Left to Lose”, taip ir „Caution to the Wind” bus įtraukta į naują „Everything But the Girl” plokštelę, kuri vadinsis „Fuse”. Ji parduotuvių lentynas ir muzikos transliacijų platformas turėtų pasiekti balandžio 21 dieną.

manoMUZIKA primena, kad paskutinį savo albumą grupė „Everything but the Girl” išleido dar 1999 metais.

The National – New Order T-Shirt

Nuostabi JAV grupė „The National” vakar vėlai vakare pasidalino nauja daina ir jos vaizdo klipu. Grupės gerbėjų ausis ir akis pasiekė švelni kolektyvo baladė „New Order T-Shirt”.

Beje, „The National” suvienijo jėgas su legendine grupe „New Order” ir specialiai šio kūrinio pasirodymo proga išleido riboto tiražo marškinėlius. Juos galima įsigyti ČIA.

Šiandien pristatoma daina bus įtraukta į naujausią grupės albumą „First Two Pages of Frankenstein”. Plokštelė dienos šviesą išvys balandžio 28 dieną. Naujojo LP svečių gretose bus galima rasti Taylor Swift, Sufjan Stevens ir Phoebe Bridgers

Naujienos iš Feist: albumas – po dviejų mėnesių; pristatytos trys naujos dainos

Net šešerius metus tylėjusi nuostabi Kanados dainininkė Feist grįžta. Jau netrukus ji išleis savo naują albumą „Multitudes”. Tai bus jau šeštoji muzikantės plokštelė. Beje, ji pasirodys lygiai po dviejų mėnesių – balandžio 14 dieną.

Pranešusi šias žinias, kanadietė pasidalino ir pirmomis būsimo albumo muzikinėmis kregždėmis – dainomis „Hiding Out in the Open”, „In Lightning” ir „Love Who We Are Meant to”.

Gabrielė Vilkickytė – širdies

Mūsų itin mylija Lietuvos atlikėja Gabrielė Vilkickytė savaitgalį pristatė naują dainą „Širdies”. Kaip visada jautri, sentimentali, trapi ir velniškai miela kompozicija jau turi ir savo video veidą.

Pristatydama kūrinį savo facebooko paskyroje, Gabrielė rašė:

„mano mylimi įsiklausytojai – premjera! paleidžiu dainą “širdies” ir jos vaizdo klipą, kurį nufilmavau pati savo telefono priekine kamera, užsidariusi viešbučio kambaryje. būtent taip, kaip gali kiekvienas turintis telefoną, teisingai 😃

tada tuose pačiuose pataluose vaizdus sumontavau, o draugė Patricija sudėliojo mano užrašytą dainos tekstą.

“širdies” kilo iš poreikio – man trūko dainos, kuri būtų atrasta lyg kažkieno palikta vizitinė kortelė su užrašu “jeigu nori kartu parėkt ar nuverkt posmelį, skambink šiuo numeriu”.

norėjau dainos, kurią klausytoja(s) galėtų nusiųsti kaip kvietimą/priminimą kartu išgyventi kauptą skausmą kūne, prote, širdy. išsirėkti, išsišokti, išsiverkti – “vis tiek geriau po du nei po vieną rėkt”

kartais einant per sunkius etapus mes blokuojam bet kokį jautrumą, kad tik nieko nejaust, bijom pačio skausmo, o kūnai tai juk viską kaupia. ieškojau savy terapinės dainos, kuri galėtų būti impulsas vis dėlto išsilaisvinti, ieškoti sprendimo, o surinkus naują išmintį pakilti aukščiau žaizdos – “aš pamenu, kaip rankos tavo kyla kai tu myli ir tu nori vėl gyvent”

esu labai dėkinga dainos aranžuotojui Domantui Starkauskui – jis iškart perskaitė dainos žinutę ir sukūrė jai tokį muzikinį rūbą, kad daina skristų”.

Rhye – A Quiet Voice

Fantastiškas kanadiečio Milosho kolektyvas „Rhye”, ne kartą koncertavęs Lietuvoje, pristato nuostabią naują dainą „A Quiet Voice”.

Tai kūrinys, kurį grupė įtrauks į kovo mėnesį pasirodysiantį savo mini albumą „Passing”.

Beje, su nauju kūriniu buvo pristatytas ir jo vaizdo klipas.

Mac DeMarco sugrįžo su nauju studijiniu albumu

Kanados atlikėjas, prodiuseris ir multiinstrumentalistas Mac DeMarco išleido naują albumą. Penktadienį pasirodžiusi plokštelė „Five Easy Hot Dogs” – jau penktasis studijinis muzikanto albumas.

Šis įrašas „nuo a iki z” yra instrumentinis. Jis buvo įrašytas atlikėjo kelionės iš Los Andželo į Niujorką metu.

Apie „Five Easy Hot Dogs” pasirodymą buvo pranešta likus viso labo kiek daugiau nei dviem savaitėms iki albumo išleidimo.

manoMUZIKA primena, kad paskutinis Mac DeMarco pilnas studijinis įrašas pasirodė prieš 4 metus. Būtent 2019 m. dienos šviesą išvydo plokštelė „Here Comes the Cowboy”