hopelessness

ANOHNI nemokamai atsiųs jums naują dainą

manoNAUJIENA

Anohni

Naujausias ANOHNI EP, „Paradise”, papildantis pernai išleistą albumą „Hopelessness“, bus išleistas jau šį penktadienį. Jame rasite 6 kūrinius.

Tačiau yra dar viena – paskutinė, septintoji daina. Ją atlikėja pažadėjo atsiųsti nemokamai tiems, kurie anonimiškai pasidalins su ja savo „pažeidžiamumu“. Tam, kad gautumėte dainą, pavadintą „I never stopped loving you“, turite atsiųsti adresu  anohni@rebismusic.com kelis sakinius apie tai, kas jums labiausiai rūpi, ar pasidalinti jūsų ateities viltimis. ANOHNI prašo nerašyti apie tai, kaip jus veikia jos kuriama muzika, pabrėždama, kad žmonės, kurie savo pasisakymuose minės ją ar joskūrinius, naujos dainos negaus. Taigi, norite gauti dainą – parašykite apie save.

ANOHNI - Paradise

ANOHNI – Paradise

manoVIDEO

Visai neseniai ANOHNI paskelbė apie naujojo EP išleidimą ir pasidalino tituline daina, „Paradise“. Šiandien kviečiame peržiūrėti šiam kūriniui skirtą vaizdo klipą, kurį režisavo Colin Whitaker, o pagrindinis vaidmuo atiteko modeliui ir menininkei Elizai Douglas.

anohni

ANOHNI – Paradise

manoDAINA

Nepraėjus nei metams po albumo „Hopelessness“ išleidimo, ANOHNI vėl turi muzikinių naujienų. Kovo 17-ą dieną pasirodys jos EP „Paradise“, papildantis minėtąjį albumą. Titulinę dainą jau kurį laiką galima buvo išgirsti gyvuose ANOHNI pasirodymuose, o dabar pristatoma ir studijinė jos versija.

ANOHNI – Obama

manoVIDEO

Vis daugiau atlikėjų (nuo Beyoncé iki EL VY) albumo išleidimą palydi serija vizualių sprendimų, sukurdami vaizdo klipus kiekvienai albumo dainai. Ne išimtis ir Anohni, kurios video dainai „Obama“ šiandien pristatome. Tie, kas lankėsi šiemet Anohni koncertuose, šiuos vaizdus jau matė – jie yra centrinė atlikėjos gyvų pasirodymų ašis. O nemačiusius kviečiame paskaityti mūsų apžvalgą. Ir, žinoma, pažiūrėti minėtus vaizdo klipus.

Anohni

Anohni – Hopelessness

manoVIDEO

Keistą, siurrealistinį bet savotiškai gražų vaizdo klipą pristatė Anohni (ex Anthony and the Johnsons). Alexo Carverio režisuotas dainos „Hopelessness“ video yra jau ketvirtasis, skirtas šių metų gegužę išleistam albumui tuo pačiu pavadinimu.

„Geriausias Londono koncertas“ ir Anohni veidas

manoNAUJIENA

anohniANOHNI: Hopelessness – 2016-ųjų liepos 7, Barbican, Londonas

Šio koncerto laukiau labiau negu Kalėdų. Skubėjau, vos paskelbus apie bilietų pardavimą – Londonas yra klastingas, niekada negali  žinoti, ar dėl hype‘o bilietų neliks per dvi minutes. Pavyko. Mažiau sėkmingi bilietų medžiotojai galėjo tenkintis perpardavinėtojų paslaugomis – ir sumokėti kone 10 kartų daugiau.

Po penkių mėnesių, jau važiuodama Londono metro, galvoje skambant „I fell in love with a dead boy“ – galvoju, kas manęs laukia šįvakar. Nuo debiutinio Anohni, tuomet dar žinomos kaip Antony Hegarty iš „Antony and the Johnsons“, albumo praėjo 15 metų. Šiemet išleistas „Hopelessness“ nustebino – ne skambesiu, nes su elektronika ar be, Anohni yra visų pirma BALSAS – bet stipriausiu politiniu užtaisu. Į „Hopelessness“ sukišti visi šiuolaikinio pasaulio, o ypač JAV, sopuliai – nuo dronų iki klimato kaitos ar Guantanamo. Ir jei šiandien vis dar manote, kad muzika turėtų būti na, tiesiog muzika, šis albumas ne jums.

Ne jums būtų ir šis koncertas. Žiūrovams susėdus, šviesos pritemdomos ir didžiuliame ekrane pasirodo Naomi Campbell – ją galėjome matyti Anohni vaizdo klipe dainai „Drone Bomb Me“. Skambant šaižiems elektronikos garsams – scenoje yra abu „Hopelessness“ prodiuseriai – Hudson Mohawke ir Oneohtrix Point Never – ji šoka, lėtai, vis iš naujo, kone dvidešimt minučių. Praėjus pusei to laiko, pradedu nervingai muistytis.

Ir štai, scenoje pasirodo Anohni. Baltas apsiaustas su gobtuvu, juodas tinklelis ant veido – atrodo lyg šamanas ar vaiduoklis, atrodo lyg jos visai ten nebūtų. Koncerto metu vis pagaunu save gavojant, ar galiu būti tikra, kad tai tikrai ji. Ar galiu? Tik tas balsas nuveja šalin visas abejones.

Bet ar balso užtenka? Ekrane keičiasi vaizdai – dramatiški įvairaus amžiaus ir rasės moterų veidai, lip-syncindami Anohni dainuojamus žodžius. Dažnai nejaukūs – bet tai ir nėra jaukus albumas. Daina veja dainą, bet atlikėja neištaria nė žodžio publikai. Visas jos patiriamas emocijas išduoda tik kūno judesiai – visų pirma, rankos. Tai galingas pasirodymas. Performansas.

Bet veidas taip ir lieka uždengtas – jei neskaičiuosime kelių kartų, kai jis pasirodo ekrane. Neišgirstame nei „labas“ nei „viso gero“. Nesugrojama nė viena daina iš senesnių albumų. Nėra encore‘o.  Bet labiausiai –  nėra kontakto.

Po valandos nuo pasirodymo scenoje Anohni dingsta, taip pat netikėtai, kaip ir pasirodė. Koncertui pasibaigus lieku sėdėti kėdėje. Girdžiu praeinančių žmonių pokalbius – jų kupinus susižavėjimo įspūdžius apie geriausią šių metų Londono koncertą. Jų nuomonei rytoj pritars ir muzikos apžvalgininkai. Atsistoju ir grįžtu namo, galvodama visai ne apie politiką ar ekologiją. Galvoju apie Anohni veidą. Juk visada labiausiai norisi to, ko negauname.

Koncerte skamėjusių  dainų sąrašas: Hopelessness / 4 Degrees / Watch Me / Paradise / Execution / Ricochet / I Don’t Love You Anymore / Obama / Violent Men / Why Did You Separate Me From The Earth? / Jesus Will Kill You / Crisis / Indian Girls / Marrow / Drone Bomb Me