Pasakysiu paslaptį – lietuviai mėgsta Stingą. Per savo karjerą mūsų šalyje jau šeštą kartą apsilankęs dainininkas/boso gitaristas į savo koncertus surenka vis daugiau žiūrovų. Ir realiai pretenduoja į dažniausiai ir sėkmingiausiai Lietuvoje koncertavusio Vakarų Europos atlikėjo titulą. Praėjus penkeriems metams nuo ankstesnio koncerto į Kauno „Žalgirio“ areną sugrįžusi britų įžymybė nepaliko abejonių dėl to, kad mūsų publika jį labai mėgsta. Buvo parduoti visi bilietai viršutinėse ir žemutinėse tribūnose, ir tik parteryje, kur stovimos vietos, ne visi bilietai buvo išpirkti. Akivaizdu, Stingo publika labiau linkusi sėdėti, bet čia jau pats dainininkas nenorėjo, kad parteris būtų sėdimas.
Iš naujojo albumo į koncertą pasiėmęs keturias dainas, Stingo pseudonimu žinomas Gordonas Sumneris (66) publikai tradiciškai pateikė visus didžiausius savo ir grupės „The Police“ hitus. Jei Stingo koncertuose teko lankytis anksčiau, didžiąją dalį kūrinių garantuotai girdėjote ankstesniuose pasirodymuose. Tačiau jei aplankyti Stingo dar neturėjote galimybės, tuomet šis koncertas yra kone privalomas. Ypač jei klausėtės muzikos aštuoniasdešimtaisiais ir devyniasdešimtaisiais.
„Apšildymui“ pasiėmęs savo sūnų Joe Sumnerį (kuris su grupe „Fiction Plane“ tėvą Lietuvoje „apšildė“ ir 2006 metais „Siemens“ arenoje Vilniuje, o šiemet taip pat pradėjo solinę karjerą), Stingas paruošė programą, prieš kurią išskystų ir didžiausi skeptikai. Tokiam koncertui recenzijos rašyti beveik nereikia… Pakanka išvardinti skambėjusias dainas ir visiems viskas aišku. Bet apie jas kiek vėliau.
Koncerto metu buvo smagu ne tik sekti setlistą, bet ir prisiminti neatliktų hitų pavadinimus. Tapo aišku, kad Stingas galėtų surengti du iš eilės vienodai sėkmingus koncertus su skirtinga programa. Neskambėjusių kūrinių rezerve liko „When We Dance“, „It’s Probably Me“, „Send Your Love“, „Moon Over Bourbon Street“, „If You Love Somebody Set Them Free“, „All This Time“, „Let Your Soul Be Your Pilot“, „Seven Days“, „Stolen Car (Take Me Dancing)“, „Brand New Day“, „This Cowboy Song“…
Tačiau visgi susitelkime ties tuo, kas buvo „Žalgirio“ arenoje, o ne ko pasigedome:) Vieną pirmųjų savo kūrinių dainininkas publikos džiaugsmui atidavė „Grammy“ apdovanotą „If I Ever Lose My Faith in You“. Atsipūtimui – „The Police“ daina „Spirits in the Material World“ ir tada pasipylė… „Englishman in New York“, „Every Little Thing She Does Is Magic“ („The Police“), „Mad About You“, „Fields of Gold“, „Shape of My Heart“, „She’s Too Good for Me“. Viena po kitos. Be galimybės atsipūsti.
Tai buvo mano ketvirtasis Stingo koncertas, tad labiausiai laukiau kas jame bus naujo, netikėto. Ir, būkime atviri, nieko naujo nebuvo. Na, gal išskyrus vieną staigmeną. Tai – Stingo tribute’as Davidui Bowie „Ashes to Ashes“, kurią dainuodamas jis net savo balsą meistriškai atitaikė pagal Bowie dainavimo manierą. Ši daina sinergiškai peraugo į kūrinį „50,000“ iš naujo Stingo albumo „57th & 9th“, kurį dainininkas pernai parašė mirus Prince’ui ir skyrė įvairių muzikos atlikėjų, kurių netekome 2015-2016-aisiais, atminimui — Prince’o, Davido Bowie’io, Glenno Frey’aus, Lemmy’io Kilmisterio.
Likusią koncerto dalį jau vienur ar kitur teko girdėti ir ne kartą. Žinoma, išskyrus kitas naujas dainas „Heading South on the Great North Road“, „Petrol Head“, „I Can’t Stop Thinking About You“. Dar nusišypsoti privertė žaismingas „Roxanne“ ir „Ain’t No Sunshine“ apjungimas į vieną kūrinį. Tai ir tiek tų staigmenų. Kita vertus, nesiginčysiu, kad tokias dainas kaip „Fields of Gold“, „Mad About You“, „Fragile“ (kuri ir pabaigė koncertą) galima klausytis be galo.
Ankstesnį kartą Stingo koncerte lankiausi 2011 metų birželį, kai iš Minsko dėl finansų krizės Baltarusijoje į Vilniaus Vingio parką buvo perkeltas koncertas su simfoniniu orkestru. Tąkart Stingas taip susiklosčius aplinkybėms per devynis mėnesius su tuo pačiu koncertu Lietuvą aplankė dukart (prieš tai 2010 metų rugsėjį buvo „Siemense“). Bet tai savaime buvo gana išskirtinis turas. Tuo tarpu kiti jo koncertai nepaisant to, kad keičiasi turų pavadinimai, yra 80-90 procentų panašūs vienas į kitą. Bet, jei jau publika mėgsta, turbūt tai niekaip nėra blogai.
Aš pats naujus Stingo įrašus sekti nustojau apie 2003 metus po albumo „Sacred Love“. Ne dėl to, kad nepatiko. Tas albumas buvo ganėtinai vykęs, nors Stingo kūrybos viršūnę man žymi albumai „…Nothing Like the Sun“ (1987), „The Soul Cages“ (1991) ir „Ten Summoner’s Tales“ (1993). Net ir dabar rašydamas tekstą juos su malonumu vieną po kito perklausiau. Tiesiog Stingas po albumo „Sacred Love“, išskyrus „Symphonicities“ (2010) su Londono karališkuoju filharmonijos orkestru, sąmoningai ar ne pasitraukė į šešėlį įrašydamas gana specifinius tolimesnius albumus. Jis tapo mažiau matomas, mažiau girdimas, mažiau grojamas radijo stočių. Turbūt mažai kas klausėtės viduramžių muzika dvelkiančio „Songs from the Labyrinth“ (2006), kalėdinio „If on a Winter’s Night…“ (2009), miuziklui skirto „The Last Ship“ (2013). Bet, kas svarbiausia, Stingas išliko vis taip pat mylimas koncertuose!
Nesakyčiau, kad žinia pernai apie naująjį albumą „57th & 9th“ būtų mane labai sudominusi. Nors ruošiantis koncertui perklausiau dainas iš šių pastarųjų albumų, turiu pripažinti, kad darbas „57th & 9th“ yra toks, kokio gerbėjai laukė ir ilgėjosi trylika metų. Jame vėl suskambo roko gitaros, ankstesnei kūrybai būdingos melodijos ir aranžuotės. Dvyliktąjį savo albumą „57th & 9th“ dainininkas pavadino Niujorko sankryžos garbei, kurią kiekvieną dieną kirsdavo pakeliui į įrašų studiją. Albume galima išgirsti (ir scenoje pamatyti) gitaristą Dominicą Millerį, kuris kelis kartus į Lietuvą buvo atvykęs su savo soliniais koncertais.
Pernai lapkričio 12 dieną Stingas surengė koncertą Paryžiaus teatre „Bataclan“, kuris po metų pertraukos naujai atsidarė po ten surengto teroristų išpuolio. Šių metų vasarį naujojo albumo turą dainininkas pradėjo Vankuveryje, Kanadoje. Lietuva – viena paskutinių šio turo stotelių. Po pasirodymo Kaune muzikantai iškeliavo į Lenkiją, Vengriją, Makedoniją ir šią savaitę turą baigs Rumunijoje.
Kaip minėjau, tai buvo šeštasis Stingo vizitas Lietuvoje. Prisiminkime… Pirmą savo pasirodymą mūsų šalyje jis surengė dar 2001 metų birželį Vilniuje a.a. „Žalgirio“ stadione (turbūt šis koncertas man labiausiai ir paliko įspūdį iš visų Stingo pasirodymų Lietuvoje). Tuomet 2006 ir 2010 metais koncertavo Vilniaus „Siemens“ arenoje, 2011-ais Vingio parke, 2012 metais ir šiemet Kaune „Žalgirio“ arenoje. Pastarojo koncerto sėkmė neleidžia abejoti, kad praeis keleri metai ir, kai Stingas išsiruoš į kitą turą, Lietuva turėtų vėl būti jo žemėlapyje.