Kažkur tarp Johno Lennono pareiškimo, kad „The Beatles“ yra populiaresni už Jėzų, „Sex Pistols“ vidurinio piršto britų monarchijai ir Liamo Gallagherio eilinio pasisakymo, po kurio jo vadybininkams tikriausiai reikėdavo stipresnių raminamųjų, rokenrolas pametė vieną svarbiausių savo savybių – gebėjimą būti nepatogiam. Ne nepatogiam todėl, kad taip parašyta rinkodaros strategijoje. Ne maištingam tiek, kiek leidžia rėmimo →
Koncertai, dažniausiai, yra labai skirtingų tipų. Į vienus eini pasiklausyti dainų.Į kitus – pasitikrinti, ar legenda dar gyva. Bet visai čia pat supranti, kad yra koncertų, į kuriuos eini todėl, kad kažkuri tavo paties gyvenimo lentyna iki šiol buvo neuždaryta. Kad kažkur, tarp visų kadaise pirktų albumų, skaitytų interviu, žiūrėtų MTV TOP 20, klausytų M1 →
Nors oras vis mainėsi ir darėsi sunku suprasti kada lyja, o kada pradeda vėl šviesti saulė, bet žmonės pamažu rinkosi į Kalnų parką pasimėgauti grįžtančiu vienos dienos festivaliu „Juodas Vilnius“. Apie tai buvo paskelbta jau prieš gerą pusmetį ir buvo parduota bene virš 10 000 bilietų. Net neabejojau, jog bus puikus renginys. Tuo labiau, kad, →
Kelionė prasidėjo dar penktadienį (29 d.) važiuojant autobusu iš Vilniaus į Rygą. Penktadienio vakarą aplankėme „Depeche Mode“ barą Rygoje ir šiaip pasivaikščiojome po miestą. O šeštadienį,18 val. su fanų autobusu jau keliavome iš Rygos į Siguldą, pamatyti Jack White. Nuvykome laiku. Siguldoje buvo ilgos eilės prie koncerto bilietų patikros, bet jos judėjo pakankamai greitai ir →
Tiems, kas jau seniai nebe vaikai, o jaunystėje nešiojo vien tik juodos spalvos drabužius, pasakoti, kas per grupė yra „The 69 Eyes“, tikrai nereikia. Aplink 2000-uosius šis Suomijos kolektyvas, save tituluojantis Helsinkio vampyrais, buvo svarbi gotikinio roko judėjimo Europoje dalis. Maišydami gotikinius tonus su rokenrolu ir Holivudo šlykštukų įvaizdžiu, „The 69 Eyes“ gal ir nebuvo →
Puikiai visiems žinomas repo projektas „Despotin Fam“ penktadienį klube „K2 Comedy Club“ pristatė jau penktąjį studijinį albumą „Drugeliai“. Kaip minėjo Vitalijus Puzyriovas-Vaiperis, albumo pagrindas paremtas dualizmu. Drugeliai slepia dviprasmybę – gyvenimo, kad ir trumpo, troškimą bei mirtį ir įvairias jos formas. Todėl naujausiame grupės darbe nestinga nei šviesių temų ir tikėjimo gyvenimu, nei niūresnių – →
Didesnė dalis žmonių Lietuvoje, kuriems artimas pankrokas ir jo judėjimas, puikiai žino grupę „Dr. Green“, susikūrusią dar gūdžiais 1996-aisiais metais Vilniuje. Kolektyvas, maišantis pankroko ir ska skambesį, turbūt ne vienam padėjo atrasti alternatyvią kultūrą Lietuvoje ir iš arčiau susipažinti su punk judėjimu. Grupės darbų sąraše – keturi albumai, daugybė koncertų Lietuvoje ir Europoje, organizuotos „pasidaryk →
Yra dainų, kurios – tiesiog nepavaldžios laikui. Jos “neprisiriša” prie metų ar radijo topų, bet jos tiesiog išlieka. “BIPLAN” per trisdešimt metų sukūrė būtent tokį repertuarą: dainas, kurios tyliai persikėlė į žmonių asmenines istorijas. „Labas rytas“, „Kino filmai“, „Amore“, „Kapitonai“, „Ketvirtadienis”, „Nupiešiu” ir dar visa galybė kitų nėra paprasti kūriniai. Tai savotiškos nuorodos į būsenas, →
Lietuvos muzikos scenoje „Kamanių šilelis“ skamba jau penkiolika metų. Minėdama šią sukaktį, grupė surengė ypatingą koncertą Vilniaus „Twinsbet“ arenoje, kurį pavadino „RITUALAI“. Tai kol kas didžiausias jų koncertas ir pirmasis areninis „išstojimas“. Akimirka iš koncerto (manoMUZIKA.lt foto) Atėjus į koncertą, mus pasitiko smėliu padengta arenos scena, stacionari kamera jos viduryje ir fone skambanti elektroninė muzika. →
Marvino Gaye istorija prasideda ne nuo scenos, mikrofono ir, toli gražu, ne nuo muzikos industrijos. Tiesą sakant, ji prasideda nuo niūrios, namuose tvyrojusios tylos, kurią vos tik jo tėvas prarasdavo kantrybę, pertraukdavo griežtas religingas balsas ir smūgiai. Taip, smūgiai. Tiksliau – daug smūgių. Jis gimė 1939 metais Vašingtone, šeimoje, kurioje buvo valdoma smurtu, agresija, baime, →
Colson Baker dar kitaip žinomas sceniniu slapyvardžiu Machine Gun Kelly arba tiesiog MGK karjerą pradėjo kaip repo atlikėjas. Tik 2020-aisiais pasirodžius albumui „Tickets To My Downfall“ pasuko pop punk kryptimi. Šį ir po jo sekusį „Mainstream Sellout“ lydėjo didelė komercinė sėkmė. Natūralu, jog gerbėjai panašaus skambesio tikėjosi ir iš sekančio jo albumo, tačiau 2025 metų →
Muzika kaip ekonomika, diplomatija ir minkštoji galia Yra akimirkų, kai muzika sustabdo laiką. Kai daina, sukurta kažkur toli, tampa asmeniška. Kai ji priverčia jausti net nežinant tos šalies istorijos, politikos ar geografijos. Muzika yra vienintelis kultūros produktas, kuris gali priversti žmogų kitame pasaulio krašte pajusti tautą, apie kurią jis niekada negirdėjo. Ypatingai sudėtingais geopolitiniais laikais →
Grupė „Toro Bravo“ susikūrė dar 1997-aisiais ir yra vieni iš pirmųjų Oi Punk stiliaus pradininkų Lietuvoje, vis dar grojantys iki šiol. Viskas prasidėjo legendiniame pankroko klube „Bombiakas“, kuris buvo įsikūręs buvusioje bombų slėptuvėje tarp Antakalnio gimnazijos ir vienuolyno. Pats esu girdėjęs daug legendų apie šią vietą. Viena iš įsimintinesnių buvo „Toro Bravo“ vokalisto Čiubo pasakojimas →
Kiek keista suvokti, jog grupė „Siela“, susikūrusi dar 1990-ais metais, pernai šventė 35-ąjį gimtadienį. Mintyse net pasijuokiau, kad grupei tiek pat metų kaip ir man. (šypsosi) Ir nors visi mes bėgant metams daugiau ar mažiau keičiamės, tačiau smagu girdėti, jog „Siela“ yra vienas iš gerųjų pavyzdžių kaip galima likti ištikimiems savo skambesiui bei jame tobulėti. →
Šis koncertas man akį užkabino visai atsitiktinai internete pamačius kvietimą į meninę programą „Tren Infernal“, kurios vykdytojas „Atefiina“. Tad labai ilgai nesvarstęs nusprendžiau įsigyti bilietus į šią kelionę ir sausio 24-osios vakarą jau laukiau šalia dainyklos „Mello“, kol kontrolierius patikrins bilietus ir galėsiu ramiai mėgautis koncertu. Apie Beno Piliponio projektą „Atefiina“ išgirdau praėjusį pavasarį, kai →
Po septynerių metų pertraukos Richard Ashcroft grįžta su albumu, kuris ne tik primena jo britpopo šlovės laikus, bet ir parodo, kad jis vis dar geba eksperimentuoti, išlaikydamas savo autentišką balsą ir emocinį svorį. Albumas prasideda daina „Lover“, kuri remiasi Joan Armatrading klasika „Love and Affection“. Tai švelni, šilta ir kinematografiška versija, kurią pati Armatrading viešai →
Su drauge buvome Nick Cave and The Bad Seeds koncerte Vilniuje, Vingio parke 2022 m. rugpjūčio 16 d. Tada grupė skambėjo nuostabiai! Po koncerto sakiau, jog tai buvo muzikinės mišios, ir labai džiaugiausi, kad jų nepraleidau. Negalėjau atsistebėti Nick Cave charizma ir kažkuo antgamtišku jame. Panašaus ypatingo jausmo tikėjausi ir rugpjūčio 12 d. Siguldoje vykusio →
Man 38-eri. Ir aš pirmą kartą buvau koncerte. Koncerte, kuris Edinburgą rugpjūčio pirmoje pusėje panardino į OASIS ekstazę. Miestui, kurį taip mėgstu, tai nutiko pirmą kartą. Kaip ir man. Apie OASIS koncertų setlist‘ą, brolių jausmus, garsą, efektus ir, aišku, muziką – čia, socialiniuose tinkluose ir medijose, parašyta įdomiai ir išsamiai. Ypač apie muziką. Beje, pirmojo →
Į Katovicuose (Lenkija, Silezija) vykstantį OFF festivalį vykti ruošiausi ne vienerius metus. Tai legendinis renginys – nuo 2006-ųjų rengiamas festivalis yra laikomas tikra plačiai suprantamos alternatyvios muzikos meka. Vis atbaidydavo gan ilgas kelias – jei nevairuojate, jūsų laukia maždaug 11 valandų kelionė autobusu ir vėliau traukiniu. Kas paskatino iškęsti šį nepatogumą šį kartą? Fontaines D.C.? →
Britpopas niekada nebuvo tik muzika. Tai buvo kultūrinis mūšis, identiteto paieška, kartos balsas. 1995-aisiais, kai “Oasis” ir “Blur” susirėmė dėl pirmos vietos britų topuose – „Country House“ prieš „Roll With It“ – tai tapo ne tik muzikiniu ginču, bet ir simboliniu susidūrimu tarp šiaurės ir pietų, tarp darbo klasės ir meno mokyklos, tarp žaliavinės energijos →