Savaitgalį koncertu Osle savo turo „Memento Mori“ Europos dalį užbaigė britų legendos „Depeche Mode“. Šimtai ir tūkstančiai lietuvių traukė į šios grupės koncertus Varšuvoje, Prahoje, Londone, tačiau, ko gero, daugiausia jų susirinko į Taliną. Estijos sostinė netikėtai tapo priešpaskutine šios dalies depešų turo stotele, nes po kelių dienų Helsinkyje turėjęs vykti koncertas buvo atšauktas dėl nepalankių oro sąlygų.
Kai 1998-ais pirmą kartą pamačiau DM, nesitikėjau, kad po 25-erių metų stebėsiu jau 10-ą jų koncertą. Bet štai mes čia, Talino Dainų slėnyje (Lauluväljak). Išpuolė puiki vasaros diena, termometro stulpelis rodė visai neestiškus 31 laipsnį karščio. Dainų slėnyje susirinko minios klausytojų iš įvairių šalių. Apie 40 tūkstančių žiūrovų tapo, tikėtina, didžiausio „Depeche Mode“ koncerto Baltijos šalyse dalyviais. Ankstesnį kartą depešai Estijoje lankėsi 2006 metais.
Vakarą pradėjo grupė „HOPE“ (kaip patys save pristato, jei „Portishead“ šiuo metu susikurtų Berlyne) su įdomiu ir depresyviu pasirodymu, tačiau ir su pusvalandžio pavėlavimu. Atitinkamai vėliau prasidėjo ir DM pasirodymas. Pradėjo lėtai ir sunkiai su „My Cosmos Is Mine“. Antrasis sekė „Wagging Tongue“ taip pat iš naujojo albumo. Pirmąsias rankas į viršų pakėlė devyniasdešimtųjų hitai „Walking in My Shoes“ ir „It’s No Good“, o per „In Your Room“ depešų muzika jau skleidėsi visomis gražiausiomis spalvomis ir publika įsisiūbavo.
Ankstesnį kartą grupę teko matyti 2018-ais metais Vilniuje, tuometinėje „Siemens“ arenoje. Negalima būtų teigti, kad muzikantai suseno. Dave’as Gahanas (61) – lankstus ir plastiškas kaip niekada. Toks pats puikus frontmenas, kokį jį ir prisimename. Nepasakyčiau, kad būtų pasikeitęs ir Martinas Gore’as (62) – ramus, kuklus, išlaikytas. Ko scenoje trūko, tai pernai mirusio grupės klavišininko Andy Fletcherio, kuriam grupė dedikavo ir savo pastarąjį albumą „Memento Mori“, ir koncerto metu atidavė pagarbą per kūrinį „World in My Eyes“.
Iš naujojo albumo, kuris pranoko gerbėjų ir kritikų lūkesčius, grupė atliko net penkis kūrinius. Be jau paminėtų skambėjo didžiausias albumo hitas „Ghosts Again“, gražusis „Speak to Me“ ir gilus „Soul with Me“. Dar būčiau pageidavęs nebent „Caroline’s Monkey“, bet puikiai pasitenkinom ir šiomis dainomis. Iš senesnio katalogo grupė labiausiai duoklę atidavė albumams „Violator“ (4 kūriniai), „Songs of Faith and Devotion“ ir „Playing the Angel“ (po 3).
Penkioliktas depešų studijinis albumas „Memento Mori“ žymėjo ilgiausią tarpą tarp grupės albumų visoje diskografijoje (nieko keisto – pandemija ir bendražygio netektis). Ankstesnis „Spirit“ buvo išleistas 2017 metais. Nei iš jo, nei iš 2013-ųjų „Delta Machine“ grupė turo koncertuose nieko negrojo. Naujausias kūrinys, neskaitant „Memento Mori“ dainų, buvo 2010-ųjų albumo „Sounds of the Universe“ singlas „Wrong“.
Depešams publikos gali pavydėti bet kuris atlikėjas. Įsitraukusi, lojali, supratinga ir labai palaikanti. Besivadovaujanti principu – už DM koncertą gali būti geriau nebent du DM koncertai. Grupė nepasididžiuoja ir dosniai dalina žiūrovams savo hitus. Pagrindinę koncerto dalį pabaigė kūriniais „Stripped“, „John the Revelator“ ir žymiuoju „Enjoy the Silence“.
Biso pradžia buvo bene didžiausia intriga besidomintiems šios grupės koncertų programa, nes prieš Taliną jie rinkdavosi „Waiting for the Night“ arba „Condemnation“. Taline nuskambėjo pirmasis pasirinkimas, o visą koncertą vainikavo nemirtingi „Just Can’t Get Enough“, „Never Let Me Down Again“ ir „Personal Jesus“.
Rašyti apie „Depeche Mode“ koncertą kažkuria prasme yra nedėkingas užsiėmimas, cituojant pačią grupę – „words are very unnecessary“. Nes lankantis pas juos nebe pirmą kartą ir taip puikiai žinai, ką gausi. Krūvą hitų, vaizdo projekcijas, kokius du kūrinius sudainuos Martinas Gore’as, per „Never Let Me Down Again“ linguos rankų jūra, o „Enjoy the Silence“ ir „Personal Jesus“ kartu dainuos visa publika.
Taip buvo ir šį kartą. Ir taip, „everything counts in large amounts“ – didžioji dalis žmonių ne pirmą ir ne antrą kartą lankėsi šios grupės koncerte (šių eilučių autorius pažįsta žmonių ir daugiau kartų už jį mačiusių depešus). Tačiau DM koncertai yra tarsi klasiokų susitikimas „where everything’s ours for a few hours“. Ir taip, Andy Fletcherio netektis visiems priminė, kad „precious and fragile things need special handling“.
Papildomo šarmo kelionei suteikė tai, kad Talinas tą depešišką savaitgalį buvo pavirtęs stipriai lietuvišku miestu. Koncerte arba mieste teko sutikti Beną Aleksandravičių, Jessicą Shy, Kazimierą Likšą, „lemon joy“ bosistą Vainių Šimukėną, taip pat Vilniaus merą Valdą Benkunską… Garsiau prakalbęs lietuviškai tuoj pat galėdavai išgirsti ką nors atsiliepiant mūsų gimtąja kalba.
Daug dėmesio savaitgalį sulaukė ir nuo 1999 metų Taline veikiantis „DM Baar“, kuriame du kartus – 2001 ir 2006 metais – lankėsi ir pati grupė. Kitą dieną po koncerto užsukęs pažiūrėti ar baras tebestovi nenuneštas gerbėjų antplūdžio, pamačiau ten jau besibūriuojančius žmones su vakarykščio koncerto atributika, laukiančius, kol baras atsidarys.
Sugroję europinę turo dalį depešai kiek pailsės ir jau rugsėjį pratęs gastroles Šiaurės Amerikoje (Meksikoje, JAV, Kanadoje). Į Europą su koncertais grupė sugrįš sausį, kai vėl suplanuoti pasirodymai Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Vengrijoje. Be jokios abejonės, minios tautiečių vėl rinksis patogiausią kelionės kryptį pamatyti šią grupę nepaisant to, kad tai vėl bus tas pats turas. Nes už DM koncertą gali būti geriau nebent du DM koncertai.
Kai 1998-ais pirmą kartą pamačiau DM, nesitikėjau, kad po 25-erių metų stebėsiu jau 10-ą jų koncertą. Visi turai nuo 1998 metų „The Singles Tour“ iki 2023 metų „Memento Mori Tour“. Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Nyderlanduose, Estijoje. Labai gali būti, kad kitais metais bus ir vienuoliktas kartas, lankantis pas Dave‘ą + Martiną, „Depeche Mode“. Nes jie yra ir to užtenka.
