Viršuje rasite grupės „Coldplay“ vokalisto Chriso Martino atliekamą tada dar nebaigtos, o šiuo metu tik pora kartų atliktos ir jau numarintos dainos „Wedding Bells“ fragmentą. Paklausykite jos. Kodėl? Atsakymą tuoj parašysiu.

Mano muzikinių top’ų istorija

1993. Tėtis man padovanojo seną rusišką kasetinį magnetofoną. Tokia dovana reiškė tai, kad galėjau pats rinkt kasetes ir jų klausyt. Manasis magnetofonas  šlykščiai rudas, su kasetine deka iš viršaus ir vienu garsiakalbiu. Bet prisijungus prie televizoriaus buvo galima įsirašyti muzikos. Taip atsirado pirmasis mano fonotekos įrašas iškalbingai solidžiu, flomasteriu sukeverzotu pavadinimu „TOP 12“. Būtent „TOP 12“ (ne 20, ne 10) tik todėl, kad tuo metu iš televizoriaus įrašinėjant kažkokį užsienietiškos muzikos „TOP 20“ į abi kasetės puses tilpo tik dvylika dainų. Pamenu, jog skambėjo „4 Non Blondes – What’s Up“, „Ace Of Base – All That She Wants“ ir, žinoma, „Pet Shop Boys – Go West“.

Pirmasis mano grotuvas

1997. Per vieną komercinių Lietuvos radijo stočių, kuri gana gerai girdėjosi atšiauriam Lietuvos pakraščio miestelyje, tuo metu buvo transliuojama laida „UK TOP 40“. Tradicinis sekmadienio ritualas nuo 17 iki 20 valandos. Vien laidos vedėjo balsas man tuo metu asocijuodavosi su naujausia muzika ir visiškai kita muzikine kultūra. „R. Kelly – I Believe I Can Fly“, „Spice Girls – Wannabe“, „Meredith Brooks – Bitch“ ar „Chumbawamba – Tubthumping“ tais sekmadieniais skambėjo dažnai. Ir garsiai.

2003. Dirbu radijo stotyje. Ji tokia nedidelė ir labai keista. Sekmadieninį „TOP 15“ veda mano bičiulis ir, po galais, turbūt niekada jokia radijo stotis netransliavo tokių gerų top‘ų, subalansuotų pagal mūsų, pirmakursių studenčiokų skonį. Žinoma, balsuojančių ne visada būdavo, ne visada ten viskas preciziškai apskaičiuota, bet topai buvo geri. Labai. Apskritai, kai eteryje sekmadienio popietę paleidi 10 minučių trukmės „Aphex twin – Windowlicker“ ir atsidaręs studijos duris lauke rūkai cigaretę su arbata, tokio radijo „TOP 15“ negali būt blogas…

2009. Kita radijo stotis. Ten daug muzikos ir ilga top‘ų istorija. Sentimentalu, bet sandėlyje dar ir dabar ten mėtosi dėžės su tūkstančiais laiškų, atvirukų ir įvairiausių apipavidalintų niekučių su žmonių top‘ais. Toks rankdarbių rinkinys. Atrodo, jog visai Lietuvai kažkada mirtinai rūpėjo kas bus tą ar kitą savaitę jų mėgstamos radijo stoties top‘o pirmoje vietoje. Dabar taip nėra ir, turbūt, niekada nebebus…

Bet ir nereikia. Dabar kiekvienas galim susidaryt savo top‘us, savo reitingus ir sudėliot muziką į lentynas. Ar to reikia? Nežinau. Man – taip. Jums gal ne. Tik žinau, kad po keleto metų bus žiauriai smagu prisimint 2011-uosius ir jų muziką. Ir dar… Kartu prisiminsiu ko šių metų mano top‘e nėra. Nepateko dėl vienų ar kitų, bet tą akimirką svarbių priežasčių. Akimirkos žavesys. Tik tiek. Apčiuopiamos naudos jokios, bet objektyviau pažvelgt į prabėgusius 12 muzikinių mėnesių tai padeda. Po velnių, be to juk pirmą kartą sudarinėju savo TOP‘ą. O tai irgi šį tą reiškia…:) Pradedam!

2011 metų ALBUMŲ TOP 10

Subjektyvumas čia sumišęs su žiupsneliu saikingo objektyvumo. Šiaip ar taip šie metai buvo labai turtingi muzika ir naujais įrašais, tad jei muzikai laiko būčiau skyręs daugiau, net neabejoju, jog šis sąrašas būtų gerokai pasikeitęs. Ir dar, tos vietos sąlyginės. Jei kas nors man nežinant apverstų top‘ą aukštyn kojom ir pasiūlytų po juo pasirašyt, turbūt nė kiek nesudvejočiau. Beje, paspaudę ant kiekvieno pavadinimo, rasite visą informaciją apie albumą.

1. Snow Patrol – Fallen Empires
2. Radiohead – The King Of Limbs
3. Florence and the Machine – Ceremonials
4. Wild Beasts – Smother
5. Apparat – The Devil‘s Walk
6. Bombay Bicycle Club – A Different Kind of Fix
7. M83 – Hurry Up, We’re Dreaming
8. James Blake – James Blake
9. When Saints Go Machine – Konkylie
10. Bon Iver – Bon Iver, Bon Iver

Kai kurie šiame dešimtuke esantys įrašai ilgai laukti ir pateisinę lūkesčius, kai kurie – tiesiog puikūs 2011-ųjų atradimai, šiuos metus nuspalvinę netikėtomis ir šviežiomis muzikinėmis spalvomis. Kodėl „Snow Patrol“ pirmi? Todėl, kad būtent tokio albumo iš jų tikėjausi, todėl, kad man jis patinka kaip vientisas kūrinys ir, galiausiai, jame yra puikių ir tikrai išskirtinių dainų. Tarp šių metų atradimų būtinai noriu išskirti „Bombay Bicycle Club“ ir „When Saints Go Machine“. Nėra ką daug pasakoti, tiesiog išgirskite juos.

2011 metų SINGLŲ TOP 10

Išrinkti 10 metų singlų yra dar sunkiau nei 10 albumų. Jei reikėtų nurodyti jų 100 – manau, viskas būtų daug paprasčiau. Bet top‘as yra ir visai natūralu bei logiška, kad didelė dalis jame esančių kūrinių yra iš albumų dešimtuko. Tačiau anaiptol ne visi. Pirmoje vietoje esantis nuostabus „Wild Beasts“ darbas „Thankless Thing“ lydėjo mane keletą mėnesių beveik kiekvieną dieną. Ir jo net nerasite grupės naujausiame įstabiame įraše „Smother“. Tad klausydami „Thankless Thing“ prisiminkite, kad „Laukinės pabaisos“ šiais metais sukūrė dar beveik tuziną puikių kūrinių. O štai „Bon Iver“ singlas „Holocene“ yra tas kūrinys, kuris apsigyveno mano grotuve labai pamažu, tačiau itin tvirtai. Justino Vernono talentu neabejoju, tačiau „prisijaukinti“ „Bon Iver“ man reikėjo daug laiko ir dar truputį reikia. O toliau vardai ir pavadinimai kalba patys už save. Perklausyti visą „TOP 10“ galite tiesiog čia.

Grupė "Wild Beasts" (nuotr. grupės archyvo)

1. Wild Beasts – Thankless Thing

2. Bon Iver – Holocene

3. Snow Patrol – This Isn’t Everything You Are

4. M83 – Midnight City

5. Bombay Bicycle Club – Lights Out, Words Gone

6. J.Viewz – Saulty Air

7. Apparat – Black Water

8. Radiohead – Lotus Flower

9. Modeselektor feat. Thom Yorke – Shipwreck

10. When Saints Go Machine – Add Ends

Va toks dešimtukas. Daug lyrikos ir neišvengta elektronikos. Bet jei tai būtų top 50 ar top100, manau, jog šių ingridientų proporcijos išliktų labai panašios. Daug, labai daug naujų ir puikių kūrinių buvo 2011-aisiais ir visus juos išgirsti, paminėti bei surašyti turbūt nesugebėtų niekas.

2011 metų KOVERIŲ TOP 3

Ir paskutinė top‘o dalis, kuri man, prisipažinsiu, buvo pati paprasčiausia. Galbūt todėl, kad šiais metais į koverius ypatingo dėmesio nekreipiau, galbūt todėl, kad juos visada stengiuosi vertinti gana atsargiai, o galbūt todėl, jog yra aiškus ir neginčijamas (subjektyviu žvilgsniu) lyderis. James Blake šiais metais nuveikė daug, labai daug ir tai tikrai nėra geriausias jo metų kūrinys, tačiau visvien labai sėkmingas. „Birdy“ žavi savo amžiumi ir paprastumu, o Ryan Adams tieiog pataikė laiku ir vietoj. Viskas paprasta – trejetukas apačioje.

"James Blake"

1. James Blake – A Case Of You (Joni Mitchell cover)

2. Birdy – Skinny Love (Bon Iver cover)

3. Ryan Adams – Wonderwall (Oasis cover)

Ten, kur būna pabaiga

Tokie buvo mano muzikiniai metai. Ar Jūsų panašūs? Tikiuosi, kad taip, nes man jie muzikine prasme buvo velniškai geri. Vėl grįžau į muzikos pasaulį kaip aktyvus klausytojas, išlindau iš kitų formuojamų grojaraščių, nuomonių ir muzikinių naujienų bei atradau daug gėrio. O juo smagu dalintis.

Tiesa, kodėl tas Chriso Martino klipas stūkso viršuje? Todėl, kad kai 2009 metais jis pasirodė, buvo užuominų apie naująjį albumą ir atrodė, kad jei jis bus įrašytas tokiais ir panašiais garsais – bus kažkas fantastiško. Atrodė, bet taip neįvyko. Naujasis „Mylo Xyloto“ daugeliui tapo vienu didžiausių metų nusivylimų ar net prilygo katastrofai. Man šis įrašas – keleto nuostabių dainų rinkinys, tarp kurių įsprausta ir keletas nesąmonių. Tiesiog taip.

Minoru pabaigti yra blogai. Todėl tikiu, jog tokios neišsipildę „kolplėjiškos“ viltys mano ir Jūsų grotuve paliko vietos daugeliui kitų naujų, puikių, skambių, lyriškų, gražių muzikos garsų, kurie 2011-uosius ryškiai pažymės muzikos pasaulio istorijoje. Daug geros muzikos Jums 2012-ais!