Liudas Zakarevičius

Mumford & Sons video: galerijos tate modern prieigos ir 100 kartu dainuojančių fanų

Visai neseniai manoMUZIKOJE Jus informavome apie tai, kad lapkričio viduryje britai „Mumford & Sons“ išleis savo naują albumą „Delta“.

Kartu su šia informacine žinute pasidalijome ir nauja grupės daina „Guiding Light“.

Šiandien atėjo laikas dar vienai naujienai. Marcusas Mumfordas ir kompanija pasidalijo minėto kūrinio vaizdo klipu. Video nufilmuotas pristatant singlą „Guiding Light“ šalia Londono meno galerijos „Tate Modern“. Beje, filmavimo metu buvo atrinkti 100 grupės gerbėjų, kurie kartu su Mumfordais atlieka ir kompozicijos priedainį bei vėliau drauge su grupe leidosi į kelionę autobusu.

The 1975 – Love It If We Made It

Mančesterio grupės „The 1975“ šių metų albumas – neabejotinai vienas laukiamiausių įrašų Jungtinėje Karalystėje. Laukti liko kiek daugiau nei mėnesį kol plokštelė, pavadinta „A Brief Inquiry into Online Relationships“ bus pristatyta į parduotuves.

Kad laukimas neprailgtų, „The 1975“ dalinasi jau trečiuoju būsimo albumo singlu „Love It If We Made It“.

Sampha – Treasure

Britas Sampha – vienas įdomiausių pastarųjų metų naujų vardų Jungtinės Karalystės muzikinėje padangėje.

2017-aisiais išleidęs pasakišką debiutinį albumą „Process“, už kurį muzikantas buvo apdovanotas prestižine „Mercury“ statulėle, Sampha Sisay (toks tikrasis jo vardas) kuriam laikui nutolo nuo solinės kūrybos ir paniro į galybę bendradarbiavimo projektų (kūriniai su projektu „Everything is Recorded“ ar Drake’u – tik keli iš jų).

Solinio Sampha darbo negirdėjome daugiau kaip metus. Tačiau pagaliau šiame fronte patekėjo saulė.

Neseniai buvo pristatyta  nauja atlikėjo daina „Treasure“. Tiesa, kalbėti ar šis kūrinys byloja apie naujo albumo kūrimo pradžią, dar gerokai per anksti. Šiuo klausimu tyli tiek pats muzikantas, tiek ir jo komanda. Kol kas aišku tik tiek, kad „Treasure“ bus įtraukta į kino filmo „Beautiful Boy“ garso takelį.

 

Pasirodė naujas Golden Parazyth albumas

41515044_10160900524045374_7949929811437158400_n

Albumo viršelis

Laukimas baigėsi. Šiemet itin intensyviai muzikavęs Lietuvos duetas „Golden Parazyth“ pristatė savo naują albumą „Sad Human“.

Vakar pirmieji plokštelę galėjo išgirsti žmonės atėję į išankstinę perklausą sostinės kompozitorių namuose. Šiandien albumas jau yra visose muzikos transliavimo platformose.

„Sad Human“ – ketvirtas pilnas studijinis kolektyvo darbas. Albumo sąraše – 9 naujos dainos. Tiesa, tie kurie tikisi, kad čia bus pastaruoju metu grupės gerbėjų grojaraščiuose „besisukančios“ „Supasi Supasi“, „Come Closer“ ar „Upė“, turės nusivilti, mat čia jų tikrai nebus. Albume, papuoštame nuostabiu Stasio Eidrigevičiaus kurtu viršeliu, jūsų laukia visiškai nauji kūriniai, kurių didžiosios dalies nė nebūsite girdėję.

Beje, pirmieji „Golden Parazyth“ albumą gyvai galės išgirsti grupės gerbėjai, apsilankę kūrinio „Lapė“ kūrėjų koncertuose Vilniuje (lapkričio 16 d.) ir Kaune (lapkričio 18 d.).

Šią savaitę albumą išleisiantis How To Dress Well pristato naują dainą

Tomas Krellas, pasaulyje geriau žinomas „How To Dress Well“ pseudonimu, muzikos rinkoje toli gražu nėra naujokas. Savo diskografijoje turintis tris albumus, elektroninės R&B/chillwave muzikos kūrėjas šią savaitę savo gerbėjams pristatys jau ketvirtąjį.

Nuo puikiai kritikų įvertinto LP „Care“ praėjo daugiau kaip dveji metai. Tiek laiko Tomui prireikė sukurti naują įrašą, kuris vadinsis „The Anteroom“.

Likus 3 dienoms iki „Anteroom“ pristatymo „How To Dress Well“ dalijasi nauja būsimo albumo daina „Body Fat“ ir specialiai jam sukurtu vaizdo klipu.

Ieva Narkutė: visos mano dainos meilėms – esamoms, buvusioms ir įsivaizduojamoms

Ieva Narkutė

Ieva Narkutė

Lyriškoji Ieva Narkutė Lietuvoje geriausiai žinoma tapo tada, kai kino juostoje „Tadas Blinda. Pradžia“ nuskambėjo jos  daina „Raudoni vakarai“. Lyriškoji rauda susilaukė tokio populiarumo, kad neilgai trukus Ieva tapo neatsiejama Lietuvos muzikos istorijos dalimi.

Savo diskografijoje iki šiol turėjusi du studijinius ir vieną drauge su orkestru išleistą albumą kūrinio „Raudoni Vakarai“ kūrėja kurį laiką buvo dingusi iš viešosios erdvės. Tam buvo rimta priežastis: Ieva susilaukė dukters, kurios gimimas, kaip pripažįsta pati atlikėja, iš esmės pakeitė jos gyvenimą. Ne veltui ir naujame albume, kuris vadinasi „Kai muzika baigias“ ir jau netrukus pasieks muzikos parduotuvių lentynas, viena daina yra skirta būtent jai.

Ieva – unikali atlikėja mūsų padangėje. Išskirtinio, švelnaus it šilkas vokalo, niekam nepataikaujančiai, lyriškai  ir visada turinčiai tvirtą savo  nuomonę muzikantei savo simpatijas ne kartą yra išreiškę ir Lietuvos populiariosios muzikos korifėjai. Ieva ne kartą ant scenos lipo drauge su tokiais atlikėjais kaip Andrius Mamontovas, „Biplan“ ar Mantas Jankavičius.

Ar bendrų kūrinių su žinomais žmonėmis sulauksime ir jau kitą savaitę įvyksiančiuose naujo albumo pristatymo koncertuose, Ieva neatskleidžia. Tačiau akivaizdu, kad spalio 16 Klaipėdoje, spalio 18 Vilniuje ir spalio 24 Kaune tikrai karaliaus muzika. Atlikėja prisipažįsta, kad koncertams vyskta intensyvūs pasiruošimo darbai ir, kad čia apsilankę muziką mylintys žmonės tikrai neliks nusivylę.

Paskutinių bilietų į koncertą reikėtų ieškoti ČIA, o kol tai darote, siūlome ir išskirtinį Ievos Narkutės interviu portalui manoMUZIKA.

Šviečiant ryškiai spalio saulei, kai už lango smagiai sukosi nuo medžių krentantys pageltę lapai, trumpai šnektelėjome Vilniuje.

Naujo studijinio albumo prireikė laukti beveik 4 metus. Kodėl taip ilgai?

Pagrindinė šios ilgesnės pertraukos priežastis buvo dukters gimimas 2016 metų lapkritį, nubloškęs į naujus, dar nepažintus ir neatrastus motinystės vandenis. Nors kūrybiniai procesai ir nebuvo sustoję – kaip rašiau daug iki dukros, taip ir jai gimus rašau dažnai ir daug, visgi didesniems projektams – albumo įrašams, naujos koncertinės programos rengimui ar didesniems koncertams laiko ir jėgų nebuvo. Be to, gamta pati sudėlioja viską taip, kad jaunos mamos smegenyse kurį laiką yra svarbiausias tik vienui vienas dalykas, tad pačioje pradžioje ir man pačiai natūraliai nesinorėjo pernelyg smarkiai pulti į darbus.

Pastarieji keleri metai tau – pasakiškai turtingi. Vien tik dukters gimimas – itin svarbus ir gyvenimą kardinaliai pakeičiantis įvykis. Nors, kaip sakei, didesnius koncertus palikai nuošalyje, vis dėlto rašei, kūrei ir nuo muzikos nenutolai. Kaip pavyko suderinti Mamystės džiaugsmus ir rūpesčius ir kūrybinį laiką?

Na taip, “turtingi” yra būtent tas žodis, kurį ir pati vartoju galvodama ir kalbėdama apie pastaruosius keletą metų (šypsosi).  Turtingi patyrimų, atradimų, savęs pažinimo, pirmų kartų, nesėkmių, pamokų… galėčiau taip tęsti dar porą pastraipų, O kūrybinis laikas visuose šituose vaiko auginimo linksmuosiuose kalneliuose tiesiog turėjo atsikovoti savo vietą po saule. Prireikė dar daugiau disciplinos ir vidinės motyvacijos, kad uždaryčiau namų duris dukrai zirziant ant auklės rankų ir eičiau rašyti ir groti. Tačiau tuo pat metu aplankė ir gilus supratimas, kad dainuodama, kurdama esu ir žymiai geresnė mama. Grįžtu į namus patenkinusi savo kūrybinį alkį, patenkinta savimi, ramesnė, kantresnė ir geresnė ne tik savo dukrai, bet ir kitiems šeimos nariams. Kai realizuoji savo kūrybinius poreikius, grįžti namo tiesiog pavargęs ir pasiilgęs šeimos. Tuo tarpu negalėdama dainuoti tiesiog kaltinčiau visus aplinkui, kad neleidžia man reikštis ir atsiskleisti (šypsosi)

Suprantu, kad laiko prasme buvo sudėtinga, tačiau ar dukters gimimas pakeitė tavo požiūrį į kūrybą (muziką ir tekstus)?

Požiūrio į muziką ir tekstus nepakeitė. Bet truputį pakeitė požiūrį į viešą kūrybinį gyvenimą apskritai. Jeigu anksčiau duodama interviu galvodavau, ką jį perskaitę ar išgirdę pasakys mano tėvai, dabar galvoju, ką užaugusi ir tai pamačiusi pagalvos dukra. Norisi būti jai konstruktyviu ir drąsinančiu pavyzdžiu ne vien kasdieniame gyvenime, bet ir abstraktesne, gilesne prasme. Noriu užauginti tvirtą, drąsią mergaitę, kuri turėtų įkvėpimo aistringai siekti savo tikslų. Todėl dar atidžiau renku žodžius, kai tenka kalbėti viešoje erdvėje.

Naujame tavo albume yra viena daina, skirta būtent dukrai. Kas yra kiti dainų objektai? Ar visos dainos tokius turi?

Kaip visada, visos kitos dainos – meilėms. Buvusioms iš tikrųjų arba tik vaizduotėj, išgyventoms arba tik pradėtoms, bet be pabaigų, dabartinei, kurios žiedą nešioju, ir toms iš praeities, kurių tiesiog neįmanoma užmiršti.

Kuo apskritai tavo  naujas albumas skiriasi nuo prieš tai buvusių?

Pirmas mano albumas buvo tarsi iš reikalo- prieš jį išleisdama rašiau ir koncertavau ne vienerius metus, jau turėjau savo klausytojų ratą, tad atrodė, kad vienintelis logiškas žingsnis yra bent kažkurias iš gausios krūvos dainų pagaliau išleisti. Antrasis albumas manęs irgi neklausė, ar noriu jį įrašinėti. Jis tiesiog įsiveržė kartu su asmeninio gyvenimo permainomis, tapo pačia tikriausia terapija atsigaunat po skaudžiai nutrūkusių santykių.

Tuo tarpu šis, trečiasis studijinis albumas, iš manęs pareikalavo jau daug daugiau ryžto, valios ir motyvacijos. Su dainų šiam albumui rašymu ir jų įrašais tarsi pasitikrinau, ar tikrai noriu ir vis dar galiu būti šiame kelyje, ir į šitą klausimą drąsiai atsakau, teigiamai. Noriu to ir manau, kad galiu.

Šis albumas įvairus. Man atrodo, gerokai įvairesnis savo skambesiu ir temomis, nei kiti du mano albumai. Prie skambesio pokyčio prisidėjo ir tai, jog šį albumą įrašinėjau su prodiuseriu Vytautu Bikum, su kuriuo prieš tai nesu dirbusi. Šitas visas kūrybinis kelias su juo buvo pilnas džiaugsmo ir atradimų.

Naujame albume – keli kūriniai, kurių skambesys gerokai nutolęs nuo tos lyriškos Ievos, kurią esame įpratę girdėti. Sintetiniai garsai, itin modernus pop ritmas. Ar Ieva Narkutė matuojasi naują muzikinį rūbą?

Matuojasi, leidžia sau žaisti ir truputį paišdykauti. Tiek anksčiau, tiek ir dabar daug sprendimų laisvės daviau prodiuseriui, nes man labai įdomu, ką minimalioje demo versijoje išgirsta kitas žmogus, kokiais rūbais pasiūlo aprengti vieną ar kitą dainą. Retai peršu savo nuomonę, nes nemanau, jog šituose dalykuose yra vienas teisingas atsakymas.

Savimi pasikliauju tik rašydama dainas. Čia – mano individualus reikalas, kur ir koks skamba priedainis, o kur kokie posmai. Taip pat dėl dainų tekstų nepriimu praktiškai jokių pastabų. Tačiau aranžavimo ir prodiusavimo klausimais esu žymiai atviresnė pasiūlymams, drąsiau pasikliaunu kitais, juolab, kai jie- išmanantys savo darbą profesionalai. Todėl ir Vytautas Bikus iš manęs gavo labai daug pasitikėjimo ir laisvės siūlant idėjas, kaip vieną ar kitą dainą galima pateikti.

Ryškiausi eksperimentai man šiame albume yra du- tai lengva country prieskonių turinti “Siaubas, kaip gražu” bei “Šviesos”- daina, gimusi kaip akustinė baladė, į albumą pateko kaip šokinis bonus track (šypsosi)

Albumo pavadinimas – “Kai muzika baigias” skamba kiek fatališkai. Galbūt netgi pesimistiškai… kodėl jį taip pavadinai ?

Tiesą sakant, apie albumo pavadinimo fatališką ir apokaliptinį skambesį susimąstau tik dabar, kai jau keletas žmonių man uždavė šį klausimą. Albumas pavadintas pagal dainą. O šią parašiau per vieną prisėdimą prie pianino viešint pas anytą pernai lapkritį.

Puikiai atsimenu, kaip užtikrintai pas mane tąkart atėjo pirmos eilutės- “šokome dviese taip/ tarsi rytojaus nebūtų”. Jos su savimi atsinešė visą bangą atsiminimų apie žmones ir su jais šoktus santykių šokius- šoktus taip, tarsi rytojaus nebūtų. Su visais jais muzika jau pasibaigus, bet, antra vertus, ir vis dar skamba- atsiminimuose, toje šilumoje, kuri užplūsta pagalvojus apie pačias gražiausias ir stipriausias akimirkas kartu.

Tai čia apie dainą.

O albumas… na, šitas albumo pavadinimas ir kviečia kelti klausimą, kas gi būna, kai ta muzika baigiasi. Ar po jos seka kita muzika, ar šįkart su šiuo žmogumi tai tikrai buvo jau paskutiniai akordai, nors vis dar laikomės įsikibę. Tarp mano albumų buvusi ketverių metų pauzė irgi rodo, kad muzika buvo truputį pasibaigusi, bet po to visada prasideda vėl (šypsosi)

Ar būna tokių akimirkų, kai muzika iš tikrųjų baigiasi?

Ne.

Netrukus leisiesi į albumo pristatymo koncertus. Ko gali tikėtis čia apsilankę tavo klausytojai? Ar vis dar išgirsime “švelnesnį žvėrį”, “ryto duris” ir “metų laikus”?

Taip, išgirsite. Išgirsite šias ir nemažai naujų dainų iš naujo albumo.

Kokia Ieva Narkutė yra šiandien? Kokie jos ateities tikslai?

Ieva Narkutė nori rašyti dainas ir jas dainuoti. Ieva Narkutė nori regėti, kaip tos dainos koncertų metu paliečia jos klausytojus ir juos sujaudina. Matyti, kaip skambant jos dainoms žmonės susikimba rankomis. Žinoti, kad kažkas jos dainų klausosi namie kai mylisi. Jausti, kad kažkam ne vis vien, ar tos dainos apskritai atsiras šiam pasauly, ar ne.

O šiaip Ieva Narkutė yra labai pažeidžiamas žmogus, kuris turi šeimą ir didžiausias bei labai žmogiškas jos tikslas yra matyti ją sveiką, saugią ir laimingą.

Lietuvoje tampa madinga artėjant vienam ar kitam politiniam įvykiui tapti kandidato/judėjimo/politinės partijos palaikytoju. Ar yra tikimybė kada nors tave pamatyti šiame amplua?

Per daug aktyviai ir viešai to niekada nereiškiu, bet manau nedaug žmonių nustebtų sužinoję, kurią politinę partiją ir kuriuos politinius lyderius palaikau (šypsosi). Ar lipsiu apie tai kalbėti ant bačkos? Nemanau (šypsosi)

Ar apskritai esi pilietiška? Ar eini balsuoti? Kodėl tai svarbu?

Einu balsuoti. Kodėl tai svarbu? Nes kiekviena visuma yra sudėta iš mažų mažų dalelių. Susidarius kritiniam jų skaičiui visuma keičiasi. Į gerą ar į blogą pusę- čia jau priklauso nuo tų, kurie balsuoti atėjo.

2018-ieji eina į pabaigą. Jeigu reikėtų apibendrinti šiuos metus keliais sakiniais, kokie jie būtų?

Aktyvūs, gražūs, turtingi, pilni idėjų ir jausmų. Man atrodo, kad metams bėgant aš vis labiau ir vis stipriau išmokstu džiaugtis gyvenimu. Nežinau, ar tai reiškia, kad gyvenimas tikrai taip smarkiai gerėja, ar aš vis geriau juo džiaugiuosi. Greičiausiai ir viena, ir kita.

Lapkričio viduryje – dokumentinis filmas apie Coldplay

Viena populiariausių pastarojo dešimtmečio grupių, Londono kolektyvas „Coldplay“ netrukus išleis dokumentinę kino juostą.

Filme, kuris vadinsis „A Head Full Of Dreams“, grupės gerbėjai galės pamatyti dar niekur nematytų grupės gyvenimo akimirkų, koncertų ištraukas, vaizdų iš kolektyvo bendrų turų. Didžioji juostos dalis nufilmuota „Coldplay“ rekordinio „A Head Full Of Dreams“ turo metu. Šis turas pasaulyje pripažintas trečiu didžiausiu visų laikų turu. Jį pamatė daugiau kaip 5.5 mln. fanų visame pasaulyje.

Beveik dviejų dešimtmečių muzikinę grupės veiklą apibendrinančios juostos režisierius – Matas Whitecrossas. Tai tas pats žmogus, kuris režisavo „Oasis“ dokumentiką, pavadintą „Supersonic“. manoMUZIKOS nuomone, filmas „Supersonic“ – viena geriausių muzikinių-dokumentinių juotų, išleistų per pastaruosius dvidešimt metų.

Lapkričio 14 dieną „A Head Full Of Dreams“ pasirodys pasaulio kino teatruose, o po dviejų dienų jį galima bus atrasti ir „Amazon Prime“ platformoje.

Beje, kartu su filmo premjera, „Coldplay“ išleis tris gyvo atlikimo kūrinius Stayin’ Alive“ (atlikta Glastonbury festivalyje), „Us Against The World“ (iš koncerto Leipcige) ir „Don’t Panic“ (atliktą gyvai Paryžiuje).

Netikėtai naują albumą išleido R&B ikona Usheris

Usher_A

Albumo viršelis

Visiškai netikėtai šiandien pasaulį išvydo JAV R&B žvaigždės Usherio albumas „A“. Niekur iki šiol neskelbtas, nereklamuotas ir neafišuotas amerikiečio įrašas tiesiog atsirado visose muzikos transliacijos platformose.

Didžiausi Usherio hitai – jau praeityje. Nuo 2001-ųjų „U Remind Me“ iki 2004-ųjų „Yeah“ muzikantas, kurio tikrasis vardas Usher Raymond IV, mėgavosi šlove. Kiek vėliau jo žvaigždė ėmė gesti.

Kas žino, kad šiandien į gyvenimą paleidžiamas „A“ bus dar vienas proveržis jo karjeroje. Ne viename filme suvaidinusio amerikiečio diskografijoje tai jau aštuntasis studijinis įrašas.

Kaip šiemet pasaulis vartoja muziką: piratauja beveik 40 proc. , trys ketvirtadaliai muzikos klausosi telefonuose

MUZIKOS VARTOJIMAS-2

Muzikos vartojimas

Vakar (spalio 9 d.) tarptautinė fonogramų industrijos federacija (International Federation of the Phonographic Industry arba IFPI) išleido kasmetinę ataskaitą apie pasaulines muzikos vartojimo tendencijas. Ataskaita paremta tyrimu, kuris buvo atliktas apklausus 20 didžiausias muzikos rinkas turinčių šalių vartotojus nuo 16 iki 64 metų. Visą išsamią analizę galite rasti ČIA, o manoMUZIKA pateikia kelias iškalbingas ataskaitoje esančias išvadas.

  • Vidutiniškas muzikos klausymo laikas – 17,8 valandos per savaitę (tai yra maždaug 2,5 valandos per dieną)
  • Net 86 proc. vartotojų muzikos klausosi muzikos transliavimo platformose
  • Lygiai pusė 16-24 m. muzikos klausytojų, jei būtų priversti rinktis vieną klausymo būdą, rinktųsi audio klausymą (beje, 57 proc. šios amžiaus kategorijos žmonių renkasi mokamą muzikos klausymą ir tai yra labiausiai šioje srityje pažengusi amžiaus grupė)
  • 75 proc. vartotojų muzikos klausosi išmaniuosiuose telefonuose. Tiesa, jaunimo kategorijoje (amžiaus grupėje nuo 16 iki 24 metų telefonais muzikos klausosi net 94 proc. žmonių)
  • Net 38 proc. vis dar klausosi muzikos nelegaliai – t.y. piratauja arba gauna muzikinius kūrinius kitaip pažeisdami autorių teises.

Muzikos vartojimo vietos ir laikas – taip pat statistikoje atsispindi gan iškalbingai. Net 66 procentai muzikos vartotojų jos klausosi važiuodami automobiliu (daugiausiai tai daro Pietų Afrikos respublikoje (80 proc), Vokietijoje (77 proc.) ir JAV (75 proc.). 63 proc. vartotojų muzika mėgaujasi poilsiaudami namuose, 54 proc. muzika svarbi tvarkant kambarius ar gaminant maistą, 36 proc. ji būtina sportuojant.

Pokyčio muzikos žanro pasirinkime nėra. Beveik du trečdaliai muzikos klausytojų renkasi pop muziką, kiek mažiau (57 proc.) savo prioritetą skiria rokui, o elektroninę, šokių ar house muziką renkasi kiek mažiau nei trečdalis (32 proc.) muzikos klausytojų.

Neseniai Lietuvoje nemažą atgarsį sukėlusi įstatymo pataisa dėl nacionalinės muzikos transliavimo radijo stotyse, pasirodo, buvo taip pat savalaikė. Ataskaita parodė, kad didžiosiose muzikos rinkose vartotojai vis daugiau dėmesio kreipia į vietinius (t.y. savo šalies ar regiono) atlikėjus. Čia lyderiauja Japonija (kur du trečdalius užima J-pop), Korėja (su 62 proc. K-pop), ir Prancūzija (su 62 proc Variété Française žanru). Bendrame „vietinės muzikos“ vartojimo kontekste itin išsiskiria ir Pietų Amerika (ypatingai Brazilija, Meksika ir Argentina). Čia daugiau kaip pusė vartotojų prioritetą teikia vietinei, o ne užsienio muzikai.

Visą IFPI muzikos vartojimo ataskaitą galite rasti ČIA.

Likus savaitei iki naujo albumo pasirodymo The Verve lyderis dalinasi nauja soline daina

Kultinė Jungtinės Karalystės muzikos figūra, grupės „The Verve“ lyderis Richardas Ashcroftas intensyviai ruošia naują solinį albumą.

Plokštelė, kuri vadinsis „Natural Rebel“, muzikos parduotuvių lentynose bus padėta kitą penktadienį (spalio 19 d.). Tai bus jau penktas solinis R. Ashcrofto darbas.

Likus kiek daugiau nei savaitei iki „Natural Rebel“ pasirodymo, muzikantas pasidalijo dar viena nauja būsimo įrašo daina. Prieš kelias valandas buvo pristatytas jo kūrinys „That’s When I Feel It“.

Deeper Upper pristato naują dainą ir praneša apie pokyčius grupės sudėtyje

Sostinės grupė „Deeper Upper“ pristato naują dainą. Tačiau tai nėra vienintelė su šia grupe susijusi naujiena.

Kartu su žinia apie šviežio kūrinio „Tolyn“ gimimą, „Deeper Upper“ informuoja ir apie pokyčius grupės sudėtyje. Nuo šiol kūrinio „Mountain On My Shoulder“ kūrėjų gretose nebeliks 8 metus drauge grojusio grupės nario Evaldo. Priežasčių, dėl kurių muzikantas palieka grupę, kolektyvas neatskleidžia.

Šiandien pristatoma daina „Tolyn“ jau turi ir savo vaizdo klipą. Dalinamės juo su jumis.

Filmo „Tarp Pilkų Debesų“ pagrindinė daina – GJan perdainuota nuostabi Bob Dylano baladė

Šią savaitę Lietuvos kino teatrus pagaliau pasiekė kino juosta „Tarp pilkų debesų„.

Pagal „The New York Times“ bestseleriu tapusią Rūtos Šepetys to paties pavadinimo knygą pastatytas filmas pasakoja iš Lietuvos į Sibirą ištremtos paauglės ir jos šeimos istoriją, kuri žiauriausiomis sąlygomis kovoja dėl išlikimo ir siekia išsaugoti žmogiškumą.

Pagrindine šio kino filmo daina, skambančia jau pasibaigus juostai, tapo kūrinys, kurį atlieka jaunoji Lietuvos atlikėja Gjan. Tai Bobo Dylano daina „Ring Them Bells“, įtraukta į 1989-ųjų metų muzikanto abumą „Oh Mercy“.

Gražus kūrinys ir tikrai dėmesio verta jo šiandieninė interpretacija – nuostabi kino filmo „Tarp pilkų debesų“ puošmena.

Viena gražiausių Fink baladžių – po atviru Olandijos dangumi

Fino Greenallo kolektyvas „Fink“ praktiškai baigė savo vasaros ir rudens Europinį turą. Pervažiavę daugybę senojo žemyno erdvių ir surengę dešimtis koncertų hito „Sort Of Revolution“ kūrėjai netrukus trumpai atsikvėps ir pradės kurti dar vieną albumą, seksiantį po pernai pasirodžiusio „Resurgam“.

Pastarosiomis savaitėmis „Fink“ savo paskyrose pradėjo dalintis muzikinėmis akimirkomis iš savo vasaros pasirodymų. Vienas tokių – vaizdai iš Nyderlanduose rengiamo festivalio „Down The Rabbit Hole“. Pasirodymo metu grupė atliko ir vieną populiariausių savo hitų – lyriškąją baladę „Looking Too Closely“.

manoMUZIKA primena, kad šis kūrinys yra įtrauktas į 2014 -ųjų  „Fink“ albumą „Hard Believer“.

Anderson .Paak ir Kendrick Lamar suvienijo pajėgas bendrai dainai

Du JAV talentai, kuriems negaili pagyrų muzikos kritikai – Kendrick Lamar ir Anderson .Paak kartu įrašė bendrą kūrinį „Tints“. Ši daina prieš porą dienų buvo pristatyta Zane Low radijo laidoje.

Beje, tai jau ne pirmas kartas, kuomet šios dvi šiandienos muzikos ikonos muzikuoja kartu. Prieš 3 metus juos abu buvo galima girdėti Dr. Dre kūrinyje „Deep Water“, šių metų pradžioje Anderson. Paak indėliu galėjome mėgautis K. Lamaro sukurto filmo „Black Panther“ garso takelyje.

Šiomis dienomis pristatytas darbas „Tints“ – pagrindinis būsimojo Anderson .Paak albumo singlas. Kol kas nėra aišku, kada įrašas pasieks dienos šviesą, tačiau yra žinoma, kad savo muzikoje maišančio hiphopą, funk, soul ir rimtenbliuzą kūrėjo plokštelėje bus galima išgirsti tokių atlikėjų kaip Madlib, Joe Cole ir Pusha-T balsus.

Jon Hopkins – Feel First Life

Anglų muzikantas ir elektroninės muzikos prodiuseris Jon Hopkins gegužės mėnesį išleido nuostabų albumą „Singularity“. Tai – jau penktas įrašas brito diskografijoje.

Vakar vakare muzikantas pasidalino albume esančios dainos „Feels First Life“ ekranizacija.

Lyriškas, svajingas, netgi kiek liūdnokas kūrinys pagaliau turi pasakiškai nuostabų vizualų veidą. Nepatingėkite. Pasižiūrėkite.

Grupės Nirvana nariai Amerikoje susibūrė 6 dainoms

nirvana-1

CAL JAM festivalio akimirka

Po Kurto Cobaino mirties 1994-ųjų balandį, grupė „Nirvana“ baigė savo muzikinę egzistenciją. Tačiau buvę kultinio JAV kolektyvo nariai nuo muzikos nesitraukė.

Bene ryškiausiai šiuo metu švyti grupės būgnininko Dave’o Grohlo žvaigždė, kuris mėgaujasi šlove vairuodamas „Foo Fighters“ laivą.

Šį savaitgalį Los Andžele vyko pastarosios grupės organizuojamas „Cal Jam“ festivalis. Jame pirmą kartą po ilgo laiko ant scenos kartu užlipo ir likę „Nirvana“ muzikantai. Dave’as Grohlas, Patas Smearas  ir Kristas Novoselikas sugrojo 6 legendinės grupės kūrinius, kuriuos jiems atlikti padėjo Joan Jett ir grupės „Deer Tick“ vokalistas John McCauley. Pasirodyme buvo sugrotos dainos „Serve The Servants“, „Scentless Apprentice“, „In Bloom“, „Breed“, „Smells Like Teen Spirit“ ir „All Apologies“ (kūrinių įrašai – žemiau).

Beje, tai jau antras kartas po „Nirvana“ „mirties“, kai grupė užlipa ant scenos tokios sudėties. Pirmą kartą tai įvyko 2014-aisiais – metais, kuomet „Nirvana“ buvo įtraukta į rokenrolo šlovės galeriją.

Savaitgalį naują albumą išleido Phosphorescent

Phosphorescent_Final_Album_Cover_CestLaVie

Albumo viršelis

Nuo tos akimirkos, kai pamatėme juos Paryžiuje 2010-aisiais apšildančius „The National“, „Phosphorescent“ taip niekada ir nepasitraukė iš mūsų domėjimosi horizonto.

2013-aisiais, pasirodžius jų nuostabiam albumui „Muchacho“, čia esanti daina „A Song For Zula“ gerus kelis metus nedingo iš mūsų grotuvų, o naujo albumo laukimas iš tiesų prailgo.

Prabėgo 5 metai ir Matthew Houcko kolektyvas sugrįžo. Su 9 naujomis dainomis, įpakuotomis į 7 studijinį albumą „C’est La Vie“. Alabamoje gimęs, o šiuo metu Niujorke gyvenantis M. Houckas ir toliau eksperimentuoja lyrikos labirintuose ir žavi savo neįrėminamos fantazijos keliais.