Kai sužinojau, kad „Fink” atkeliauja į Varšuvą, iškart supratau, kad šaltas ruduo taps nebe tokiu šaltu, o artėjanti žiema nebekels tokio didelio nerimo. Žinia apie tai, kad turėsiu progos dar kartą scenoje išvysti vieną mylimiausių savo grupių šildė kur kas geriau nei armėniškas konjakas, Mamos megztas šalikas ar šiltos vilnonės kojinės. Muzika, kuri nuginkluoja net ir pačius didžiausius šalčius, lapkričio pabaigoje ir vėl išėjo į priešakines gretas.

„Fink” lyderį Finą Greenalą jau esu kalbinęs. Galbūt tai ir suvaidino svarbiausią vaidmenį tariantis dėl interviu su muzikanto vadybininkais. Šiuo metu itin intensyviai koncertuojantis kolektyvas savo grafiko knygoje laiko interviu randa itin retai. Laimei, patekau į lalimingųjų gretas ir sutartu metu atvykau į Varšuvos koncertų salę „Stodolą”, kurioje, be kita ko, turėjau progos pabūti ir paskutinių grupės repeticijos akordų liudininku (beje, visą koncerto recenziją skaitykite ČIA).

Penkis studijinius albumus išleidęs ir daugelio muzikos kritikų tamsos genijumi vadinamas Finas nuo praėjusio karto, kuomet jį kalbinau, atrodė visiškai nepasikeitęs – pasakiškai mielas barzdočius paliko tikrai betarpiško ir labai malonaus žmogaus įspūdį. Pokalbio metu rūkęs cigaretes tik iš sukamojo tabako, muzikantas ne tik pasidomėjo kaip laikosi Lietuva, bet ir prisipažino, kad surengti koncertą Baltijos šalyse yra sena neįgyvendinta jo svajonė.

Tačiau dabar ne apie tai… Šįkart į kaimyninę šalį „Fink” sugrįžo norėdami pristatyti savo šiemet išleistą gyvo garso albumą „The Wheels Turn Beneath My Feet”. Nuostabus įrašas, kuriame be muzikinių šedevrų grupės gerbėjai gali rasti ir išskirtinių, dar niekur nepublikuotų kolektyvo  nuotraukų iš „Perfect Darkness” turo, be jokios abejonės, turėtų būti įtrauktas į muzikos aukso fondą. Perklausius visą darbą tikrai nekyla nuostaba dėl ko britai ryžosi dar kartą keliauti po pasaulį.

Tad jeigu tikitės šiame pokalbyje išgirsti subtilių detalių apie Fino požiūrį į gyvenimą, turėtumėte bandyti tikėtis darkart, mat pirmoji pažintis su juo įvyko kiek daugiau nei prieš metus. Ir įspūdžius apie tai galite pasiskaityti paspaudę ČIA. Tuo tarpu šįkart su Finu kalbėjomės apie muziką ir įvykius, kurie grupę lydėjo pastaraisiais metais. Beje, metais, kurie, mano – žmogaus, itin akylai sekančio kolektyvo kūrybą – nuomone, buvo vieni derlingiausių per visą beveik trylikos metų grupės gyvavimo istoriją…

„Fink” muzikos padangėje yra jau daug metų. Kodėl gyvas jūsų albumas dienos šviesą išvydo tik šiemet? 

Pristatinėdami savo praėjusiais metais išleistą diską „Perfect Darkness“ supratome, kad gyvam įrašui laikas atėjo būtent dabar (šypsosi). Visi mūsų koncertai buvo labai skirtingi, todėl norėjome surinkti pačius geriausius kūrinius, sudėti juos į vientisą albumą ir padovanoti savo gerbėjams.

Kitaip tariant, supratome, kad turime daug gerų dainų (tiek iš disko „Perfect Darkness”, tiek iš ankstesnių albumų), kurias norime sudėti į vieną „gyvą” albumą. Taip gimė „Wheels Turn Beneath My Feet”.

Kaip atrinkote į albumą patekusius kūrinius? Visgi per daugiau nei dešimtmetį esi sukūręs ne vieną dešimtį tokio albumo vertų dainų…

Tiesą sakant mes net nesirinkome. Tai buvo savalaikis mūsų koncertų dainų sąrašas.

Įrašai buvo daromi ne tik didžiosiose Europos sostinėse, bet ir mažesniuose miestuose. Negaliu tiksliai pasakyti,  kodėl albume nėra kūrinių, atliktų Romoje ar Berlyne, tačiau manau, kad tai, ką „Fink” gerbėjai girdi mūsų „gyvame“ įraše ir yra geriausia, kas vyko “Perfect Darkness” turo metu.

Viskas vyko labai paprastai: baigėsi albumo pristatymo turas, grįžome namo, perklausėme viską, ką buvome įrašę ir pradėjome dėlioti albumą…Tai buvo labai panašu į muzikinį sudoku (šypsosi).

Vienas geriausių pasirodymo „Perfect Darkness“ turo metu įvyko „Paradiso” klube Amsterdame. Tačiau puikiai žinojome, kad negalime visos muzikos imti tik iš ten, todėl albume atsirado kūriniai iš Vienos, Paryžiaus ir kitų miestų…

 

APIE „GYVO GARSO” SVAJONES

 

Kai tave kalbinau praėjusiais metais, klausiau kuris kūrinys iš albumo „Perfect Darkness” tau patiko labiausiai…

Primink, ką aš tada atsakiau?

Sakei, kad kiekvieną dieną įsimyli vis kitą šio albumo dainą.

Sakiau visišką tiesą (kvatoja)

Dabar turiu tą patį klausimą, tik jau susijusį nebe su „Perfect Darkness”, o su „Wheels Turn Beneath My Feet”…

(juokiasi)

Jau seniai neklausiau šito albumo… Bet jeigu turiu atsakyti būtinai, išskirčiau Lijone įrašytą „Warm Shadow”. Šią dainą groti yra velniškai sunku, todėl labai savimi didžiuojamės kai kūrinį pavyksta „įveikti”. Koncerto Lijone metu būtent taip ir atsitiko.

Jei jau prakalbome apie konkrečius kūrinius, noriu tavęs paklausti apie dainą, kurios aranžuotė gyvame albume skamba visiškai kitaip nei 2007 metais išleistame studijiniame diske „Distance And Time”. Tai kompozicija „Trouble’s What You’re In”. Kokiu būdu jūs sugebėjote ją taip pakeisti?

Bet prisipažink, tau patinka, ar ne… ? (juokiasi)

Velniškai…

Man irgi (šypsosi)

Mes perrašėme viską dėl vienos paprastos priežasties – atlikti dainą tokią, kokia yra albume – praktiškai neįmanoma. Todėl gyvam atlikimui sukūrėme naują klavišinių partiją, pakeitėme gitaros akordus. Žinojome, kad „Fink“ gerbėjai nėra abejingi šiai dainai, todėl negalėjome numoti į tai ranka ir palikti ją nuošalyje… Beje, naujosios „Trouble‘s What You‘re Inn“ debiutas įvyko Italijos radijo stotyje „Rai”. Kiek atsimenu, fanams ši versija patiko.

Albume „Wheels Turn Beneath Your Feet” dainos „Sort Of Revolution“ pabaigoje tu prisipažinai, kad  koncertuodamas Paryžiaus klube „Cigar“ įgyvendinai savo seną svajonę. Ar turi dar kokių nors svajonių, kur norėtum surengi „Fink“ pasirodymą?

O tu, kaip matau, mūsų kūrybą išnarstėj iki smulkiausio kaulo (juokiasi).

Jau minėjau, kad „Paradiso” klubas Amsterdame yra nuostabi vieta koncertuoti, todėl ją taip pat įtraukčiau į savo svajonių sąrašą. Na ir žinoma Lietuva (šypsosi). Tikrai norėčiau koncertuoti pas jus.

Kur dar…? (mąsto) Norėčiau surengti „Fink“ pasirodymą Malyje. Tai ypatinga vieta.

 

APIE ATEITĮ, GERESNĘ NEI „PERFECT DARKNESS”

 

Šie metai grupei ypatingi ne tik dėl gyvo albumo įrašo, bet ir dėl stulbinančio koncerto Olandijoje su Karališkuoju šios šalies simfoniniu orkestru. Kaip gimė idėja surengti tokį koncertą?

Tiesą sakant, šio pasirodymo priešistorė labai paprasta. Orkestro vadybininkai norėjo klasikine muzika „užkrėsti“ kuo daugiau jaunų žmonių. Jų tikslas buvo padaryti taip, kad į Amsterdamo Filharmoniją susirinktų įvairaus amžiaus klausytojų. Tame koncerte buvo dalis “Fink” muzikos, atliktos kartu su orkestru, bei dalis klasikinės muzikos, kurią jie atliko be mūsų.

Galiu visai atvirai prisipažinti: šis koncertas mums buvo neįkainojama patirtis, kurią iki šiol saugome labai svarbioje savo širdies vietoje. Gaila, tačiau jį galima atsisiųsti tik turint iPAD’ą. Vienintelis viešojoje erdvėje pasirodęs kūrinys iš šio koncerto yra „Yesterday Was Hard On All Of Us”.

Nežinau, ar kada nors visas įrašas pasieks platesnę auditoriją, tačiau galiu patikinti, kad ten „Fink” skamba visiškai kitaip… Dainos su orkestrinėmis aranžuotėmis mūsų muzikai prideda užburiantį prieskonį. Tikrai manau, kad tie žmonės, kurie myli mūsų muziką, šį koncertinį įrašą tiesiog privalo išgirsti. Ten mes skambame taip, kaip „Fink” neskambėjo niekada iki šiol.

Šis koncertas – tai galimybė, kuri pasitaiko vieną kartą gyvenime. Esu beprotiškai laimingas, kad “Fink” šią galimybę turėjo.

Klausantis tavęs neapleidžia jausmas, kad esate „juodadarbiai”, vienoje vietoje negalintys nusėdėti žmonės. Pastaruosius kelerius metus nuolat keliaujate – pristatinėjote „Perfect Darkness”, dabar važiuojate per pasaulį, savo turą pavadinę „Wheels”. Kas toliau?

Toliau…?(mąsto). Baigsime „Wheels” turą čia, tada grįšime į Indiją ir ten užbaigsime „Perfect Darkness” pristatymą. O tada pagaliau grįšime namo į Angliją. Namuose praleisiu dešimt dienų, po kurių trims mėnesiams važiuosiu į Los Andželą.  Ten ieškosiu įkvėpimo, ilsėsiuosi ir mėgausiuos amžina saule… Ir, žinoma, pradėsiu galvoti apie vasaros festivalius.

O kaip su naujom dainom?

Jau turiu šį tą sukūręs. Ir žinau, kad tai bus kur kas geriau nei „Perfect Darkness”…

Per šį turą daug ko išmokome. Žinome ką reikia tobulinti ir kuo mėgaujasi „Fink“ klausantys žmonės.

Taip pat puikiai žinau, kad tiesiog privalome bent jau trumpam sustoti, atsigręžti į netolimą praeitį, susisteminti tai, ką padarėme per pastaruosius kelerius metus ir… ir tik tada sėsti prie naujo įrašo.

Galbūt vėl bandysi kurti su John Legendu? Visgi su juo praleidai nemažai laiko kurdamas savo didžiausio populiarumo sulaukusį albumą “Sort Of Revolution”?

Nežinau…dirbome prie vienas kito įrašų, tačiau šiandien Johnas labiau orientuojasi į populiariosios muzikos rinką. Tuo tarpu aš visada buvau ir būsiu tas žmogus, kuris ne tik nesugebės, bet ir nenorės rašyti pop hitų.

Jo albume sukūriau du kūrinius – „Green Light” ir „Set Me Free”. Pirmoji daina skambėjo labai lengvai, tuo tarpu antroji buvo pakankamai organiška. „Fink” albume „Sort Of Revolution“ kartu sukūrėme „Move On Me”. Ji taip pat buvo pakankamai lengva, prisotinta gospelio garsų… Johnas sukūrė priedainį mūsų kūriniui „Maker”.

Matydamas visus šiuos faktus dabarties veidrodyje, tieisog negaliu būti tikras dėl ateities. Manau, kad artimiausiu metu mūsų muzikiniai keliai (bent jau trumpam) pasuks skirtingomis kryptimis.

 

APIE TOBULĄ MUZIKINĮ SĄSTATĄ

 

Artėja Kalėdos. Ar tavo gerbėjai gali tikėtis kadana nors pamatyti grupę „Fink”, ant scenos traukiančią tokius kūrinius kaip „Have Yourself a Merry Little Christmas”, „White Christmas” ir kitas…?

Niekada! Tai tau kainuotų likimą (juokiasi).

Tavo itin mylimas Sufjan Stevens kažkada irgi sakė „NIEKADA”, tačiau prieš keletą savaičių išleido itin gerai skambantį kalėdiniį albumą, kuriame, be keletos originalių dainų, galima rasti ir ne vienos senos (netgi iki kaulų smegenų įgrysusios) kalėdinės dainos koverį?

Sufjan Stevens muzika – atskira istorijos dalis. Jis – absoliutus genijus. Jo gyvi pasirodymai – neįtikėtini muzikiniai šedevrai. Negaliu pasakyti, kad namuose klausausi daug Sufjan Stevens kūrybos, tačiau pagarba, kurią jaučiame šiam atlikėjui yra didžiulė. Jis dirba atkakliai ir sunkiai. Džiugu, kad toks darbas duoda apčiuopiamų rezultatų.

Žinai, tobulas sąstatas ant scenos man būtų toks: Chilly Gonzales prie pianino, o aplink – „Fink”, Sufjan Stevens ir „Bon Iver“.

Ir pabaigai… Ar galėtum tobuloje tamsoje suorganizuoti kažką panašaus į revoliuciją, valgydamas mėlynių blynus (aut. Past. „Sort Of Revolution”, „Perfect Darkness” ir „Blueberry Panckakes” – tai trys skirtinguose „Fink” albumuose esantys grupės kūriniai)?

(mąsto) Ne….visų jų raktai skirtingi. Galiu tobuloje tamsoje suorganizuoti kažką panašaus į revoliuciją su keliais ratais („Wheels” – dar viena „Fink” daina – aut.past). Tačiau mėlynių blynus valgyčiau po visko…