Tenka prisipažinti, kad muzikos klausytojai „lempa“ lygiai tokiais pačiais tempais, kaip ir bet kurios kitos gyvenimiškos srities atstovai – nebeįkandamas informacijos kiekis ir vis dar guminiu efektu nepasižymintis valandų skaičius paroje formuoja itin spartų žinių filtravimą ir kritišką reakciją. Neginčytino nykščio aukštyn susilaukia vis mažiau naujokų scenoje, nes, dažniau nei norėtųsi, nejučiom galva ir vėl nusivylusiai kinkuoja – tai „jau kažkur girdėta“ ir „jau kažkur matyta“. Tokios aplinkos kontekste manoMUZIKA šiandien labai džiaugiasi „manoATRADIMAS“ skiltyje pristatydama šviežutėlį ir išskirtinį „Witch House“ projektą pavadinimu „Bad America“, kuriame garsai gimsta tik vizualikos dėka.

Tai, kad „Bad America“ muzikos scenoje žengia pirmuosius žingsnius, išdavė ne tik 2013 metais sukurtas profilis, „laikų“ skaičius jų socialinio tinklapio paskyroje, bet ir šykštus paieškos sistemų pateiktas rezultatas. Suskubom tapti pirmuoju muzikos portalu, pakalbinusiu Kanadoje gyvenantį Dom Marx – šio projekto įkūrėją.

Sveikas, papasakok Lietuvos klausytojams apie „Bad America“ – kiek narių jungia projektas ir kaip kilo ši idėja.

„Bad America“ yra mano paties solinis projektas. Jau keletą metų kuriu muziką, tačiau iki šiol rezultatai dar nebuvo išvydę dienos šviesos – arba nusėsdavo į kompiuterį rinkti skaitmeninių dulkių, arba būdavo ištrinami. Muzikos kūrime esu itin didelis perfekcionistas , o tai, kaip žinia, turi dvi puses – viena vertus, užtikrina, kad tik kokybiški produktai pasieks klausytojų ausis, kita vertus, absoliučiai veda mane patį ir aplinkinius iš proto!

Muzikinio projekto idėja gimė šiais metais, kai 600-tajį kartą žiūrėjau Darren Aronofsky režisuotą filmą „Black Swan“. Dėl tikslaus peržiūrų skaičiaus, žinoma, juokauju, bet visiškai rimtai esu didelis kompozitoriaus Clint Mansell gerbėjas [Clint Mansell kūrė „Black Swan“ garso takelį – aut. past.]. Mane visuomet labai žavėjo partitūros menas, muzikos kūrimas filmams. Kažkas nepaprastai magiško yra tobuloje muzikos ir vaizdo santuokoje. Tai kaip universali kalba, ir, kai mažiausiai tikiesi, ji gali spustelėti giliai slepiamus mygtukus, paliesti labiausiai įsišaknijusias emocijas ir priversti mąstyti apie dalykus, kuriuos priešingu atveju būtum linkęs ignoruoti arba slopinti. Vaizdo ir garso samplaika turi tokią galią – mes permąstome save ir aplinką, kurioje gyvename – tai suvokęs aš pasakiau sau, jog turiu rasti būdų, kaip tapti šio meno dalimi.

Vadinasi, įkvėpimas muzikai gimsta iš filmų? Kaip atrodo kūrimo procesas?

Tiesą pasakius, nemoku rašyti muzikos tuo visiems įprastu būdu dėliojant natas, todėl idėja kurti savotiškus filmų įgarsinimus pradžioje buvo tikrai bauginanti – nežinojau, nuo ko pradėti. Tai nėra kažkas, ką galima savaime išmokti be tinkamos praktikos ir pasiruošimo. Žiūrėdamas filmą „Black Swan“, kuriame buvo tamsių, įtaigių scenų, pamaniau, kad galėčiau iš jų pasisemti įkvėpimo ir pabandyti perteikti savo kilusias emocijas. Tam tikra prasme, tai buvo atvirkštinis veiksmas nei filmo garso takelio kūrimas – jau sukurti vaizdai tapo mano muzikos inspiracijomis. Taip pradėjau naršyti internetą, ieškoti nepriklausomų filmų ir kurti muziką jų vaizdams.

Kai atrandu filmą, keliantį virpulius, užtildau garsą ir leidžiu patikusias scenas pakartojimui. Tuomet keliauju į savo studiją ir kuriu tiems vaizdiniams muziką. Taip vyksta kūrimo procesas.

Tiesą pasakius, manęs visiškai nejaudina kūrybos priskyrimas kokiam nors muzikiniam žanrui, visgi, paprastai, mano muzika yra atspindys tamsesnių filmų, todėl jeigu kas nors manęs klausia, atsakau, kad kuriu „Witch House“. Dėmesį telkiu į aštrias emocijas, tokias kaip meilė ir skausmas, bet stengiuosi jas perteikti visai kitokiame amplua, nei yra įprastai yra išreiškiama muzikoje.  Kai manęs teiraujasi, į ką panaši mano kuriama muzika, man yra tikrai sunku atsakyti, nes mažiausiai trokštu skambėti kaip kažkas kitas.

Na, ir tradicinis klausimas – papasakok apie savo artimiausius ateities planus. Ar galima tikėtis įrašo?

Kitų metų viduryje planuoju pristatyti debiutinį mini albumą (EP) pavadinimu „CULT“, tačiau vis dar ieškau filmų, iš kurių galėčiau semtis įkvėpimo. Kai išleidžiu dainą, vizualizaciją turiu įkelti drauge, nes tai neatsiejami dalykai, tačiau stengiuosi gerbti autorines teises, o tai neretai kelia sunkumų. Jeigu lietuviškų arba bet kurios kitos pasaulio šalies filmų kūrėjai nori pasidalinti savo darbais tam, kad galėčiau kurti muziką pagal jų filmo scenas, laukiu pasiūlymų!

Be to, ketinu pradėti planuoti savo gyvų pasirodymų koncepciją, kuri tikrai skirsis nuo tradicinio koncerto – tai bus audio ir video, jų bendrai kuriamos atmosferos visaapimanti patirtis. Pasirodymo idėja dar nėra išplėtota, tačiau jau dabar žinau, kad tai skirsis nuo to, ką esate įpratę matyti.

Dėkoju už pokalbį – atidžiai seksime tavosios muzikinės „stovyklos“ naujienas!