Nuotr. Menų Fabrikas Loftas

„Poliça” į Loftą atvažiavo su savo turo „kaltininku”, kovo pradžioje pasirodžiusiu trečiuoju albumu  „United Crushers”. Nors norėčiau manyti kitaip  (bet kitaip manyti tiesiog negaliu) tikėtina, kad ketvertukas „Lofte” daugiau gėrio sėklų paliko nei išsivežė.

Apmaudu, tačiau bene geriausius koncertus melomanams rengiančioje vietoje tuščios erdvės netrūko. Na o nuo koncerto vidurio jos ir daugėjo. Nors atrodė, kad viena gražiausių albumo dainų  – „Lime Habbit“ arba kiek senesnės „Lay Your Cards Out“ bei „Wandering Star“ publiką užkabino, nežinantys jų muzikos kažko vis pasigesdavo… Vieniems pritrūko vaibo, kitiems – kantrybės. Todėl tiek vieni, tiek kiti slapčia (ir nelabai) ėjo lauk. Nuo to, tiesą pasakius, man buvo tik geriau, nes jau buvau besierzinanti dėl tuščio bambėjimo už nugaros.

Tiesa, buvo ne taip ir mažai absoliučiai nuoširdžių ir nurautų „Poliça” fanų, mintinai mokėjusių visų dainų žodžius. Bet jų buvo per mažai, todėl tuščioms „Lofto” pakampėms teko liūdėti. Nepaisant to, „Polica” vokalistė Channy Leaneagh dėkodama publikai už šiltą priėmimą ne kartą paminėjo,kad sugrįžti į Vilnių tikrai norėtų…

Ir tai buvo tik mažytis lašelis visoje grupės nuoširdumo jūroje. Channy visiškai puikiai ištarė keletą lietuviškų žodžių, po koncerto mielai pasirašinėjo ir fotografavosi, o kadangi pati „Poliça” turi labai aiškią muzikinę politiką, dar ir trumpai šnektelėjo apie albumo koncepciją ir dainose užkoduotas žinutes. Tiesa, buvo ir bisas su sena gera „Amongster“. Tai buvo delikati razina visiems muzikos mylėtojams ir tiems, kurie atviromis širdimis ėjo klausytis grupės „Bon Iver” lyderio Justino Vernono nuolat liaupsinamo kolektyvo iš Minesotos.

Taigi, taip rudenėjančiam Vilniui Loftas dovanojo melancholišką ir tamsią synth pop dozę. Gaila, kad daug kas, nežinodami grupės muzikos, tiesiog praleido šį muzikos desertą.

Ir nors tai nėra TA mano muzika  (nes paslėptas melodijas man nėra taip lengva surasti, o kai kurie jų eksperimentai tiesiog per sunkūs mano ausims) kiekviena pasirodymo akimirka buvo verta būvimo ten.

Taigi, pamatyti „Poliça” tikrai reikėjo. Gailėkitės tie, kurie to nepadarė.