Kas gali būti geriau už Bryano Ferry koncertą? Nebent tik du Bryano Ferry koncertai! Šiai muzikos šventei parašyti recenziją galėjau iš anksto. Nes joje jau buvau. Yra žmonių, kurie aplanko du to paties turo koncertus. Gegužę teko būti pas Bryaną Ferry Krokuvoje ir tas koncertas buvo toks geras, kad turėjau tuo įsitikinti dar kartą. Todėl šią savaitę keliavau pažiūrėti šio turo ir į Taliną. Taip, jis tikrai toks geras!
Ko gero, nepristatinėsiu Bryano Ferry (72) atskirai – tam reikėtų paskirti atskirą rašinį. Asmenybė įdomi ir labai spalvinga. Šiemet skaičiau Davido Bowie biografiją „Strange Fascination“, joje Bryanas Ferry yra dažnai minimas atlikėjas, jie abu keliavo panašiu keliu tik paralelinėmis trajektorijomis, kurias šiek tiek apjungia Brianas Eno (kartu su Bryanu Ferry buvęs grupėje „Roxy Music“, vėliau prodiusavęs kelis Davido Bowie albumus). Bet norint pažinti Bryaną Ferry kaip asmenybę visgi rekomenduočiau ne skaityti albumų ar koncertų recenzijas, bet labiau pasidomėti moterimis iš „Roxy Music“ albumų viršelių.
Buvęs šios grupės lyderis naujausiam savo turui rinkosi tik tam tikras erdves. Vidutinio dydžio (maždaug dviejų tūkstančių žmonių talpos), sėdimas, kamerines, su gera akustika. Krokuvoje tai buvo kongresų centras „ICE Kraków“, Taline – „Nordea“ koncertų salė. Tokias, kurios leistų muzikai atsiskleisti maksimaliai gerai. Vilniuje tam tinkamos turbūt net nebūtų (nebent sėdimas „Compensos“ variantas, Kongresų rūmai tam per maži).
Šiame ture koncertus pusvalandžio trukmės pasirodymu pradėjo Velso dainininkė-dainų kūrėja Judith Owen. Po pertraukos publika sulaukė ir pagrindinio vakaro kaltininko. Bryanas su žiūrovais pasisveikino „Roxy Music“ daina „The Main Thing“ ir jau antras kūrinys buvo vienas didžiausių jo hitų – „Slave to Love“. Nuo pirmųjų dainų publika galėjo mėgautis kiekvienu garsu. Koncertas buvo labai komfortabilus muzikine prasme. Jokių efektų, tik muzika, instrumentais turtingas skambesys, geras garsas, subtilus apšvietimas ir nuo dainininko sklindanti elegancija. Šią recenziją turėtų rašyti moteris, pojūčius aprašytų gerokai geriau už mane.
Tokius koncertus labai mėgstu. Kai atlikėjas nieko neįrodinėja (jau viskas įrodyta), kai nepardavinėja ir nebando įsiūlyti naujų dainų, tiesiog atlieka savo kūrinius, kuriuos labiausiai mėgsta publika, o muzikos neužgožia efektai, ji yra dėmesio centre. Bryano Ferry muzikoje – daug muzikos, bet nieko nereikalingo. Dešimt muzikantų, kai kurie dar groja keliais instrumentais. Pats dainininkas keliskart prisėdo prie sintezatoriaus ir į rankas paėmė lūpinę armonikėlę. Atskirai norisi paminėti nuostabią saksofonistę-klavišininkę Jorją Chalmers, kurios puikios solo partijos ar subtilūs melodijos padailinimai ne kartą sulaukė publikos ovacijų.
Visas dainininko repertuaras – tai melodingi, lengvai plaukiantys kūriniai, dažniausiai apie meilę ir jausmus. Be nervo, su kažkokia ramybe savyje ir tokiu grožiu, kad abiejuose koncertuose pravirkė moteris. Tik kelis kartus muzikantai panėrė į kiek tamsesnius ar meditacinius kūrinius („A Waste Land“, „In Every Dream Home a Heartache“), bet juose neužsibuvo. Atliko ir nuotaikingesnės kūrybos dainas „Do the Strand“, „Let’s Stick Together“.
Kai įpusėjus koncertui viena po kitos pradėjo skambėti „Don’t Stop the Dance“, „More Than This“, „Avalon“, „Love Is the Drug“ – gerbėjų širdys tokio krūvio galėjo ir neatlaikyti. Bet dainininkas neleido publikai užsižaisti plojimais. Rodos, žiūrovai tik įsismarkavo reikšti savo susižavėjimą, o jis jau pradeda naują dainą. Buvo akimirka, kai muzikantai kiek užsiklausę plojimų nepradėjo naujos dainos, dainininkas griežtu rankos mostelėjimu lyg žaibu parodė – grojam toliau.
Dar viena „Roxy Music“ daina, nuskambėjusi koncerto viduryje, „Stronger Through the Years“, ko gero, geriausiai tinka pačiam atlikėjui, kuris jau net ne kaip vynas, o tarsi brendis yra subrendęs su metais ir pasiekęs savo skonio viršūnę. Vienintelis dalykas, kuris išduoda solidų šio dainininko amžių yra kiek senstelėjęs balsas. Bet išlaikęs visas savo spalvas, gal tik ne toks stiprus, kartas nuo karto suvirpantis. Bet savo dainas Bryanas Ferry labiau pasakoja, nei dainuoja, tad ir tai niekaip netrukdė mėgautis koncertais.
Iš naujausio dainininko albumo „Avonmore“ nebuvo nei vienos dainos. Tik senesnė solinė ir grupės „Roxy Music“ kūryba, taip pat keli „koveriai“. Bobo Dylano „Simple Twist of Fate“ (šiam atlikėjui Bryanas Ferry yra paskyręs visą albumą „Dylanesque“). Krokuvoje jis dar atliko Neilo Youngo „Like a Hurricane“. Savo vietą koncerto pabaigoje turi Johno Lennono „Jealous Guy“ „koveris“ (vienintelis Bryano Ferry solinis Nr. 1 Jungtinėje Karalystėje 1981 metais). Taline kaip tik tą dieną buvo ir Johno Lennono 77-asis gimtadienis, tačiau užuominos į tai nuo scenos nebuvo.
Apskritai dainininkas su žiūrovais bendravo nedaug, į publiką kreipėsi tik du ar tris kartus. Koncertą muzikantai baigė vieną kartą sugrįžę bisui. Žiūrovų išsiskirstymui salėje jau įsižiebus šviesoms ėmė skambėti norvegų didžėjaus Toddo Terje kartu su Bryanu Ferry įrašyta Roberto Palmerio „Johnny and Mary“ interpretacija būtent iš 2014 metų albumo „Avonmore“, kurią mielai būčiau išgirdęs ir koncerto programoje.
Iš Talino prisiminimui parsivežiau dvigubą koncertinį Bryano Ferry albumą „Live 2015“ ir vienoje muzikos parduotuvėje nusipirktą „Roxy Music“ vinilą. Iš Krokuvos – marškinėlius su „Roxy Music“ albumo „Country Life“ viršeliu. Pasigailėjęs, kad ten nenusipirkau skėčio su šio albumo viršeliu, tą padariau vėliau internetu:) Ir gerai padariau, nes turo pabaigoje Taline atributikos asortimentas jau buvo gerokai sumažėjęs.
Koncerto Taline organizatoriai vieną „Roxy Music“ plokštelę ir kompaktinio disko viršelį sutiko perduoti dainininkui pasirašyti (buvo sudėtinga užduotis atsirinkti TĄ vinilo plokštelę, kurią papuoš autografas), viską sėkmingai pavyko įgyvendinti. Šiemet Bryanui Ferry koncertiniai metai jau pasibaigė, tačiau 2018 metų pavasarį jau yra suplanuota koncertų Jungtinėje Karalystėje.
Praėjus kelioms dienoms ir prisiminus įspūdžius iš Bryano Ferry lietingame Taline bei sugrįžus į besibeldžiančią vasarą Krokuvoje ant širdies ramu, kad pasitempęs ir elegantiškas Bryanas Ferry sėkmingai išlaiko aukštus kokybės standartus. Per savo karjerą vieną kartą (2007 metais) jis lankėsi ir Vilniuje pristatydamas albumą „Dylanesque“. Būtų nepaprastai nuostabu, jei koncertų rengėjai Lietuvoje šį dainininką pakviestų ir dar kartą. Jei muzikoje egzistuoja tobulybė, Bryanas Ferry yra kažkur visai netoli jos.