Nick Cave koncertas Romoje
Ar įmanoma parašyti recenziją mišioms? Sunku, bet teks pamėginti. Nes niekaip kitaip Nicko Cave’o ir „The Bad Seeds“ koncerto apibūdinti negaliu, kaip tik ritualinėmis apeigomis. Braitone gyvenantis australų dainininkas, kaip žinia, šiuo metu su grupe turuoja per Europą su naujausio savo albumo „Skeleton Tree“ programa. „manoMUZIKA“ jau aprašė įspūdžius iš koncerto Varšuvoje, tačiau tai yra turas, apie kurį galima rašyti dar ir dar.
Nickas Cave’as buvo vienas iš paskutiniųjų atlikėjų, kurio albumus „The Good Son“ (1990) ir „Let Love In“ (1994) iš kursiokų dar persirašinėjau į kasetes. Po to pasibaigė kasečių laikai, perėjome prie kompaktų, sekė gana mainstreamiškas „Murder Ballads“ etapas (1996). Dar po kelerių metų nuo Nicko Cave’o kūrybos šiek tiek nutolau (arba tiksliau ne taip kruopščiai ją sekiau), nepavyko jo pamatyti ir 2006-aisiais Rygoje, būtų buvę įdomu. Tačiau paskutinieji jo albumai „Push the Sky Away“ (2013) ir „Skeleton Tree“ (2016) šį dainininką vėl grąžino į mano akiratį, tad abejonių keliauti į jo koncertą nebuvo. Susitikimui su Nicku Cave’u pasirinkau ne dažnai lankomą Varšuvą, bet vieną paskutinių Europos turo stotelių Romą.
Į koncertą amžinąjame mieste esančioje „PalaLottomatica“ arenoje, skirtoje sportui ir renginiams, susirinko apie septynis tūkstančius žiūrovų. Salė nebuvo pilnai užpildyta, bilietų buvo galima įsigyti ir prieš renginį. Nickas Cave’as – specifinis atlikėjas, didžioji dalis mano draugų turbūt koncerto metu neišklausytų kelių jo dainų iš eilės. Jo klausytojų ratas nemažas, bet gana uždaras, migracija į jį ir iš jo – nedidelė. Tačiau tie, kas įsigilinę į šią kūrybą (tikimės tarp jų daug ir „manoMUZIKOS“ skaitytojų), atsidavę jai visa širdimi.
Nick cave koncertas Romoje
Jokių apšildančių atlikėjų. Kaip ir skelbė savo „Facebook“ paskyroje, dainininkas su grupe scenoje pasirodė dešimt po devynių. Ir iškart panardino į ten, iš kur negrįžome pustrečios valandos. Įsiviešpatavo melancholija, sielvartas, tamsa, psichodelika. Koncertas slėgė ir tuo pačiu kerėjo. Programa prasidėjo naujo albumo kūriniais „Anthrocene“, „Jesus Alone“, „Magneto“ ir beveik dešimt minučių trunkančia priešpaskutinio albumo daina „Higgs Boson Blues“. Tuomet pasigirdo titulinis pirmojo Nicko Cave’o albumo su „The Bad Seeds“ kūrinys „From Her to Eternity“, seniausia koncerte skambėjusi daina.
Koncertas buvo sunkus, bet stiprus ir įdomus. Nickas Cave’as ant aukuro dėjo vieną dainą po kitos, o publika jas priėmė besąlygiškai. Senesi hitai ir naujos dainos išsirikiavo į vieną eilę kaip lygios. Momentais tai buvo malda, momentais meditacija, kartais Nickas Cave’as panašėjo į besiguodžiantį žmogų, kartais jautriai kalbino tave, bet jau po minutės šaukdavo lyg pamišėlis, dar vėliau riaumojo tarsi narve uždarytas liūtas, o jam pritariantys muzikantai tuo metu keldavo tikrą audrą. „From Her to Eternity“ vienas pirmųjų pademonstravo šį emocijų spektrą.
Įsibėgėjus koncertui dainininkas ištraukė singlą „Tupelo“ iš antrojo albumo „The Firstborn Is Dead“ (1985). Tolimesnius hitus „The Ship Song“, „Into My Arms“, „Red Right Hand“ atskiedė paskutinių dviejų albumų kūriniai „Jubilee Street“, „Girl in Amber“, „I Need You“. Pagrindinę koncerto dalį pabaigė naujojo albumo dainos „Distant Sky“ (užburiančiai nuostabus duetas su danų soprane Else Torp, kuri pasirodė ekrano projekcijoje) bei titulinis naujausio albumo ir tuo pačiu turo kūrinys „Skeleton Tree“.
Vos penkiolika dainų, bet pagrindinė koncerto dalis truko dvi valandas, kurios neprailgo. Išlaukę pauzę muzikantai sugrįžo į sceną. Per tą laiką buvo galima galvoje pradėti dėlioti įspūdžius. Turiu pripažinti, nieko panašaus neteko matyti. Nicko Cave’o bendravimas su publika – labai savotiškas. Koncerto metu jis vaikščiojo scenos pakraščiais, kad žiūrovai jį paliestų ar beveik paliestų, todėl viso koncerto metu į jį tiesėsi rankos. Neužsižaidė projekcijomis, kurias emocijos sustiprinimui naudojo subtiliai, bet taikliai. Jokių efektų, jokių dekoracijų, specifiniai judesiai. Viskas išgryninta iki esmės.
Nick Cave koncertas Romoje
Nicko Cave’o tamsa ne deklaratyvi, be banalių dekoracijų, kurias dažnai mėgsta naudoti metalo grupės, ji ėjo iš vidaus ir publika ją sėmė saujomis. Viskas scenoje buvo tikra, išgyventa, vaizdas ir garsas – užburiantys. Tai buvo kažkas per vidurį tarp šiurpinimo ir žavėjimo. Nepasakosiu aplinkybių, kaip gimė albumas „Skeleton Tree“, jos turėtų būti puikiai žinomos ir jau ne kartą buvo aprašytos „manoMUZIKOJE“. Bet tik nepaprastai stiprios valios žmogus sugeba išeiti į sceną ir dainuoti apie tai. Lietuvoje irgi yra toks žmogus. Algirdas Kaušpėdas.
Per bisą Nickas pademonstravo, kaip labai pasitiki savo klausytojais. Nuskambėjo dar trys dainos. Pirmo kūrinio „The Weeping Song“ metu (dainos, kurios labiausiai laukiau šiame koncerte) Nickas nulipo nuo scenos į minią ir lydimas vos vieno einančio iš paskos apsauginio vaikščiojo po ją, po to užlipo ant pakylos ir ten pabaigė kūrinį. Dainininkas nesibodėjo kelis kartus išmušti iš gerbėjų rankų mobiliuosius telefonus, kurie lindo artyn fotografuoti ar pasidaryti selfį. Per antrąją biso dainą „Stagger Lee“ (vienintelį koncerte skambėjusį kūrinį iš albumo „Murder Ballads“) į sceną sukvietė kokį šimtą žiūrovų ir šią dainą atliko bendrame šėlsme. Trečiai biso ir paskutinei koncerto dainai „Push the Sky Away“ visus scenoje nuramino, susodino ir koncertą pabaigė meditacija. „You’ve gotta just keep on pushing, keep on pushing, push the sky away…“ – lyg maldą kartojo Nickas Cave’as.
Iš viso koncerte nuskambėjo septynios iš aštuonių naujojo albumo kūrinių. Maloniai stebino senųjų kūrinių pasirinkimas. Setliste iš senų dainų pasigedau (ir, mano galva, čia būtų labai suskambėjusi) „Do You Love Me?“ – tikėkimės ją sugros kitame ture. O iš Nicko Cave’o laukti „Where the Wild Roses Grow“ būtų tas pats, kas iš „The Cure“ tikėtis „Friday I’m in Love“. Kartais jas atlieka, bet gerokai rečiau, nei to pageidautų publika. Kaip ten bebūtų – nuostabu, kad turime tokių atlikėjų, kaip Nickas Cave’as & „The Bad Seeds“, nes jie muzikos pasaulį smarkiai praturtina savimi.
Šiame ture muzikantams liko vos keli koncertai – Ciuriche, Ženevoje, Atėnuose ir du Tel Avive. Bet jau dabar pradėtos dėlioti kitų metų datos ir jau paskelbti pasirodymai ateinančią vasarą Airijoje (kocertas išparduotas), Norvegijoje (Bergene), Švedijoje (užburiančio grožio „Dalhalla“ amfiteatre), vėl Graikijoje (festivalyje „Ejekt“ Atėnuose). Bus jų ir daugiau, sekite informaciją. Nes jei jūs perskaitėte šį rašinį iki galo, labai tikėtina, kad šį koncertą jums reikia pamatyti savomis akimis.
Nick Cave koncertas Romoje
