Gogol Bordello koncertas Vilniuje (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Kas nors kartą matė ar girdėjo „Gogol Bordello“, sužinoję, kad ši grupė atvyksta į Lietuvą, neturėjo abejoti, kad tą dieną smagiausias vakarėlis vyks „Compensoje“. Tuo labiau, kad du ankstesni grupės apsilankymai Lietuvoje buvo įspūdingi – pirmasis 2010 metų vasarą šviesaus atminimo festivalyje „Be2gether“ ir antrasis 2014 metų gegužę jau nugriautoje Teatro arenoje.

Tuokart grupė pristatė albumus „Trans-Continental Hustle“ (2010) ir „Pura Vida Conspiracy“ (2013). Kadangi pernai pasirodė naujasis darbas „Seekers and Finders“, atėjo metas ir naujam turui. Bet, žinoma, grupė atsivežė ne tik naujas dainas, taip pat ir senus hitus. Aš pats šiek tiek abejojau ar verta trečią kartą eiti į „Gogol Bordello“, nes tik išvakarėse buvau grįžęs iš Azijos. Tačiau šis koncertas tapo puikia priemone kovoti su jetlagu.

Gogol Bordello koncertas Vilniuje (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Per keistoką koncerto apšildymą prie barų gėrimams (nealkoholiniams) nusidriekė ilgos eilės. Barai ir tapo tikruoju šio koncerto apšildymu, įvadu į pasiutusį vakarėlį, kuris prasidėjo kiek po devintos vakaro. Scenoje pasirodę „Gogol Bordello“ nuo pirmų akordų davė tai, dėl ko publika čia ir susirinko.

Kiek daugiau šiame ture dėmesio gavo kitais metais dvidešimtmečio sulauksiantis debiutinis grupės albumas „Voi-La Intruder“ (1999), iš kurio koncerte nuskambėjo trys kūriniai – „Passport“, žymusis „Start Wearing Purple“ ir „Sacred Darling“. Jau trečiu kūriniu grupė sugrojo mano mėgstamiausią dainą „Wonderlust King“, kuri jau kurį laiką įsitvirtino koncertų pradžioje. Dar po kelių dainų nuskambėjo visai pavykęs naujojo albumo singlas „Saboteur Blues“. Prieš dainą „Alcohol“ buvo privalu sugrįžti į barą alaus (nealkoholinio).

Gogol Bordello koncertas Vilniuje (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Grupė ant scenos darė tai, ką puikiai sugeba – taškėsi patys ir džiugino publiką. Koncertas vyko dideliu tempu, beveik be pauzių tarp dainų. Tik antroje koncerto pusėje buvo nedidelė kelių dainų duobė leidusi publikai pailsėti ir apsižvalgyti aplinkui. Apie du tūkstančiai į koncertą susirinkusių žiūrovų nebuvo atsitiktiniai, žinantys ko čia atėjo, daug veidų matyti ankstesniuose „Gogol Bordello“ koncertuose.

Savo kūryba, kurioje dominuoja pankiškai sugrotos čigoniškos melodijos ir vokalas skamba su pabrėžtinai smarkiu slavišku akcentu, „Gogol Bordello“ tikriausiai tapo kelrode žvaigžde Estijos muzikos eksportui Tommy Cash, Lietuvoje šios grupės turėtų klausytis Vidas Bareikis, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Baltic Balkan“. Iš savo naujo albumo grupė sugrojo gana nemažai dainų – „Saboteur Blues“, „Love Gangsters“, „Break Into Your Higher Self“, „Familia Bonfireball“, „Walking on the Burning Coal“, bet nebuvo titulinio albumo ir turo kūrinio „Seekers and Finders“, kurį albume grupė įrašė duetu su Regina Spektor. Labai norėjosi tokių kūrinių kaip „Lost Innocent World“, „We Rise Again“ ar „American Wedding“, betgi suprantam, kad čia ne pageidavimų koncertas 🙂

Gogol Bordello koncertas Vilniuje (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Pagrindinę koncerto muzikantai pabaigė čigoniška vestuvių daina „Lela Pala Tute“, vienu žymiausių savo hitų, ir kiek pasibranginę sugrįžo dar keturios dainoms. Labiausiai nustebino pats paskutinis koncerto kūrinys – dainos „Always on My Mind“, kurią labiausiai 1972 metais išpopuliarino Elvis Presley, gogolbordeliška versija.

„Hyper respect for the Baltic style hospitality & reception … always looking forward to great crowd of Tallinn, Riga, Vilnius“ – tokia žinute savo „Facebook“ paskyroje su Baltijos šalimis atsisveikino muzikantai ir nukeliavo toliau. Po koncerto Vilniuje „Gogol Bordello“ išvyko į Lenkiją (tik charizmatiškasis grupės smuikininkas Sergejus Riabcevas (59) pasiliko Vilniuje dienai ilgiau paviešėti pas gimines ir į kitą koncertą išskrido atskirai lėktuvu), tada trauks į Portugaliją, Balkanus, Bulgariją, Rumuniją ir iki rugpjūčio vidurio makaluosis daugelyje Europos šalių, vieną koncertą surengs net JAV.

Gogol Bordello koncertas Vilniuje (nuotr. Vaidas Stackevičius)

Koncertas Vilniuje privertė mane savo fonoteką pasipildyti naujausio grupės albumo „Seekers and Finders“ vinilo plokštele. Kelis kartus šią savaitę spėjau ant jos uždėti adatą. Naujasis grupės darbas, palyginus su ankstesniais, kiek lėtesnis, rimtesnis ir filosofiškesnis. Tai nebūtinai jiems tinka. Naujos dainos klausosi gerokai geriau, jei nebandai sekti teksto. Tokių perlų kaip „I’ve seen the other side of rainbow / And it was black and white / It was black and white“ („The Other Side of Rainbow“ iš albumo „Pura Vida Conspiracy“, 2013 m.) nebėra, atsirado daugiau didaktikos, dalinimosi savo patirtimi.

Bet tolerancijos ribos, man asmeniškai, grupė neperžengė. Negaliu naujojo darbo priskirti prie stipriausių „Gogol Bordello“ diskografijoje, tačiau išbrokyti irgi nesinori, grupės dvasia jame išlikusi. Pagal tai, kaip grupės frontmenas Eugene’as Hützas (45) paprašytas gerbėjų pasirašyti ar nusifotografuoti po koncerto visiems energingai sakė „Let’s do it!“, grupė parako turi pakankamai ir būtų visai smagu jų sulaukti ir kitą kartą. Labai tikėtina, kad tai nutiks, kai „Gogol Bordello“ po kelerių metų pribręs dar vienam albumui.