Su šita daina yra susiję tiek mūsų „jaunystės dienų“ prisiminimų (iš tų dienų, kai nesinori nieko, tik spoksoti į lubas), kad klausytis jos – be galo skausminga. Bet nepaisant visko, tai geras „Nirvanos“ kūrinys ir geras, ištikimas originalui Michaelo Kiwanukos koveris. Būtinai pasiklausykit (tik nesakykit, kad neperspėjom).