Evelina Bondar

Perfume Genius – Alan (Rework)

Dainininkas Mike Hadreas („Perfume Genius“) pasidalino nauja, itin švelnia savo dainos „Alan“ versija. Originalų kūrinį rasite 2017-aisiais išleistame albume „No Shape“. Nauja kūrinio versija sukurta bendradarbiaujant su W Hotels, o pelnas iš dainos streaminimo keliaus organizacijai „Immigration Equality“, padedančiai LGBTQ imigrantams Jungtinėse Valstijose.

Į muzikinę padangę grįžta Dido

Britų dainininkė Dido grįžta po penkerių metų tylos. Penktasis po bendradarbiavimo su Eminemu prieš 16 metų išpopuliarėjusios dainininkės albumas „Still on My Mind“ pasirodys kitų metų kovo 8 dieną.

Naujausiąjį albumą Dido įrašė su savo broliu Rollo (grupės „Faithless“ nariu). Kaip sakė pati atlikėja, visos vokalinės albumo partijos buvo įrašytos tiesiog namuose, ant sofos, daugybę į albumą sugulusių kūrinių taip pat buvo įrašyti namuose. Kaip visa tai skamba – galima įsitikinti čia, paklausius naujausio  Dido kūrinio „Hurricanes“.

Grupės „Jungle“ koncerto apžvalga: o jei noriu dar?

„Jungle“ koncerto Vilniuje akimirka

„Jungle“ koncerto Vilniuje akimirka

Išsiskyrimo dainos gali skambėti labai įvairiai. Tą penktadienio vakarą liudijo britai „Jungle“, Vilniaus „Compensos“ salėje surengę savo ilgai laukto antrojo albumo „For Ever“ pristatymą.

Tai jau antrasis „Jungle“ apsilankymas mūsų šalyje – 2015-aisiais, netrukus po pirmojo jų albumo pasirodymo, juos galėjo matyti festivalio „Granatos Live“ lankytojai. Jau tuomet šis kolektyvas buvo ant bangos – debiutiniam jų diskui pavyko prasimušti naujų įrašų jūroje, jis pakilo į populiariausių Jungtinėje Karalystėje įrašų dešimtuką, o jų dainos karaliavo radijo stočių eteryje. Maža to – „Jungle“ buvo nominuoti ir prestižiniam „Mercury“ apdovanojimui.

Nuo to laiko, žinoma, daug kas pasikeitė. Visų pirma – abu grupės branduolį sudarantys vaikinai, Tom „T“ McFarland ir Josh „J“ Lloyd-Watson susirado merginas, išsiskyrė ir sukūrė antrąjį albumą.

Tačiau publikai atlikėjų širdgėla – nė motais. Nors žmonių šį vakarą susirinko ne per daugiausiai, niekas nebuvo nusiteikęs liūdėti. O ir apie liūdnas paskutiniojo grupės albumo sukūrimo aplinkybes gana lengva pamiršti, jei nekreipi dėmesio į dainų tekstus. Taigi švelnūs, tačiau energingi modernaus funk ir soul garsai be didelio vargo išjudino dažniausiai ganėtinai nejudrią lietuvišką publiką.

Matyt tame ir slypi „Jungle“ paslaptis. Nors jų įrašai skamba gana vienodai ir – neužmėtykite manęs akmenimis – nuobodokai, gyvas grupės koncertas – visai kitas reikalas. Septyni scenoje esantys žmonės priverčia judėti net pačius nejudriausius ir nesvarbu, ar visi šie muzikantai dalyvauja kūrybiniame procese, ar dalis jų tėra tik kviestiniai svečiai. Kam tai rūpi. Šį vakarą jie lygiaverčiai.

Kritikai dažnai pastebi, jog „Jungle“ savo skambesiu labiau primena Los Andželą nei Londoną, iš kur yra kilę. Tačiau klausydamasi jų pasirodymo įsivaizduoju visai ne Venecijos paplūdimį Kalifornijos pakrantėje. Prieš akis man iškyla paprastas lietuviškas miškas, ežeras, vakaro ramuma (minus uodai), besileidžianti saulė. Tai muzika, kuri užveda ir kartu ramina. Priverčia tave judėti, tačiau neišsunkia. Tai muzika, kuri apvalo, bet nieko neprimeta, nieko nesistengia įrodyti. Tiesiog yra.

Pripratusiems prie „daug garso ir šviesų“ penktadienio vakaro koncerte galėjo pritrūkti šou elementų. Apšvietimas nepretenzingas, tik išryškinantis tai, kas svarbiausia – muziką. Lygiai taip pat galima apibūdinti ir grupės bendravimą su Vilniaus publika. Jie nėra kalbūs, bet ir pabrėžtinai tyliais jų nepavadinsi. Tačiau užtenka vos vieno jų „kaip jaučiatės, Vilniau?“ ar „jūs tokie gražūs!“ ir širdis apsąla. Nuo koncertą pradėjusios „Smile“ iki Toyotos Yaris reklamoje panaudotos „Busy Earnin’“ ir vakarą užbaigusios „Time“ – šis kolektyvas dovanojo Vilniui tiesiog gerą laiką.

O tada viskas baigiasi.

Ir tu tikiesi, kad bus kitas kartas.

These New Puritans – Into The Fire

Eksperimentuoti nevengiantys britai „These New Puritans“ pasidalino nauju kūriniu. „Into The Fire“ – tai pirmasis ruošiamo išleisti albumo singlas ir pirmoji jų daina po 2013-aisiais pasirodžiusios plokštelės „Field of Reeds“. Prie „Into The Fire“ atsiradimo prisidėjo ir David Tibet, legendinės eksperimentinę muziką kuriančios britų grupės „Current 93“ narys.

Sufjan Stevens – Lonely Man of Winter

Dienos šviesą pagaliau išvydo magiškojo Sufjano Stevenso daina, kurią lyg šiol turėjo progą išgirsti tik mažas būrelis jo gerbėjų. „Lonely Man of Winter“ buvo parašyta dar 2007-aisiais, ir padovanota vienam žmogui, Alecui Duffy, laimėjusiam dainininko organizuotą „Xmas Song Xchange Contest“. Niekada anksčiau viešai nepublikuotas kūrinys bus išleistas ir vinilinės plokštelės pavidalu.

Rašytojas Haruki Murakami padovanos savo įrašų kolekciją universitetui

murakami

Populiarus ir Lietuvoje japonų rašytojas Haruki Murakami paskelbė, kad jo 10 000 įrašų kolekcija bei jo rankraščiai atiteks Waseda universitetui Tokijuje. Būtent šiame universitete mokėsi būsimasis rašytojas.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje, 69-metų palikuonių neturintis rašytojas minėjo, jog jo sukauptos medžiagos praradimas ar išbarstymas sukeltų jam nemažai skausmo. Būtent todėl jis ir nusprendė padovanoti viską universitetui.

Atsidėkodamas už dosnią dovaną, universitetas įsteigs centrą – Murakamio namų studijos repliką – kuriame ir bus saugomi jo daiktai. Pats rašytojas džiaugtųsi galimybe surengti koncertą, kurio metu galima būtų paklausyti jo mėgstamiausių plokštelių.

Jei įdomu, kokios muzikos klausosi šis rašytojas – štai virš 3500 kūrinių pleilistas:

Benjamin Clementine įrašė dainą prabangių laikrodžių kūrėjams „Vacheron Constantin“

benjamin clementine

Benjamin Clementine, kurį be galo mėgstame ir kurio pasiekimais visada nuoširdžiai džiaugiamės, „Abbey Road“ studijoje įrašė dainą „Eternity“. Šis kūrinys – bendradarbiavimo su prabangius šveicariškus laikrodžius gaminančiais kūrėjais „Vacheron Constantin“ rezultatas ir jų kampanijos „One Of Not Many“ dalis.

Pranešama, kad „Vacheron Constantin“ pasirašė trijų metų sutartį su legendine įrašų studija „Abbey Road Studios“, tad Benjamine Clementine daina – pirmoji, tačiau anaiptol ne paskutinė šio projekto kregždutė. Kol kas nėra paskelbta, kurie atlikėjai buvo pakviesti sukurti ir įrašyti dainas legendinių (ir labai, labai brangių) laikrodžių kūrėjams.

 

Kitais metais – naujas „Foals“ albumas

Foals

Foals

Grupė „Foals“, kurios koncertą pernai stebėjome ir Vilniuje, pasirašė sutartį su Transgressive Publishing ir Warner/Chappell Music ir kitais metais savo gerbėjus pradžiugins nauju albumu. Tai bus pirmasis grupės įrašas po to, kai šių metų pradžioje kolektyvą „Foals“ paliko ilgametis jo narys, bosine gitara grojantis Walter Gervers.

Primename, kad paskutinis (iki šiol) grupės albumas „What Went Down“ pasirodė 2015-aisiais.

GYVAI: Snow Patrol – What If This Is All The Love You Ever Get? (feat. James Corden)

Savo albumą „Wildness“ Jungtinėse Valstijose pristatantis kolektyvas „Snow Patrol“ užsuko ir į televiziją – pasirodė vakarinėje Jameso Cordeno laidoje. Kol laukiame laidos įrašo – mėgaujamės repeticijos metu įrašyta gyva dainos „What If This Is All The Love You Ever Get?“. Prie „Snow Patrol“ narių Johnny McDaid ir Gary Lightbody čia prisijungė pats James Corden.

Andrew Bird – Bloodless

Amerikiečių dainininkas ir smuikininkas Andrew Bird šiandien pradžiugino savo gerbėjus, išleisdamas naują kūrinį ir jam skirtą vaizdo klipą. Gal netrukus klausysimės naujojo jo albumo? O kol kas susipažinkite – „Bloodless“.

Koncerto apžvalga: iš šalies, kurioje yra vietos „Editors“

editors

Trečiadienio vakaras gyvybe alsuojančiame Londono Brikstono rajone. Praeinančius pro „02 Brixton Academy“ pastatą pasitinka užrašai „Editors“ ir „Sold out“. Akivaizdu, kad gimtinėje jiems sekasi kur kas geriau nei prieš 5 metus Vilniuje, kuomet ši grupė nesurinko nė „Lofto“ salės.

Žinoma, tai sunkiai palyginami dalykai – daugiamilijoniniame Londone pilną gerbėjų salę surinkti yra žymiai paprasčiau. Tačiau ta pustuštė „Lofto“ salė 2013-ųjų rudenį yra šis tas daugiau nei tiesiog pustuštė salė. Nes daugelis  prisimins tą hype‘ą, lydėjusį šį renginį. Rodos, dėl „Editors“ (kurie prieš penkerius metus buvo tikrai populiaresni nei yra dabar) atvažiavimo į Vilnių džiūgavo visi. Gaila, kad ne visi atėjo į patį koncertą.

Taigi, Brikstone šį vakarą lankausi iš nevilties ir būtinybės pamatyti šią grupę gyvai. Nes greičiausiai – greičiausiai – joks koncertų organizatorius nesiryš atvežti šios grupės į Vilnių dar bent porą dešimtmečių. Ir duok dieve, jei klystu.

Trečiadienio vakaras prasideda man negirdėtų airių „Talos“ pasirodymų. Akimirksniu gailiuosi, kad šia grupe nepasidomėjau anksčiau – jie tikrai to verti. Atraskite ir jūs:

Puikios apšildančios grupės dėka laikas iki vakaro headlinerių neprailgsta. Juoda užuolaida, slepianti scenos gilumoje išdėliotus instrumentus, nuplėšiama ir scenoje pasirodo „Editors“. Scenografija gana paprasta, sceną puošia tik padidinta naujausio grupės albumo „Violence“ viršelio nuotrauka. „Editors“ vyrukai apsirengę beveik išimtinai juodai. Jie žino, kad jų gerbėjų nepaimsi pigiais „daug garso ir šviesų“ triukais. Nors nei garso, nei šviesų šį vakarą netrūksta.

Ir nuo pat pirmųjų „The Boxer“ akordų ši publika  reaguoja. Jie šoka, kelia į virš rankas, ploja ar dainuoja kartu. Ir moka visus žodžius mintinai. Jie yra kiekvieno muzikanto svajonė. Iš koncerto Vilniuje pamenu jau nebe daug. Bet vienas dalykas į atmintį įsirėžė ilgam – grupės lyderio Tomo Smitho gyvybingumas. Jis laksto po visą sceną, užsilipa visur, kur tik gali užsilipti (pavyzdžiui, kodėl gi ne, ant scenoje stovinčio pianino) – elgiasi taip, kaip ir pridera tikrajam rokeriui. Šį vakarą stebėdama jį neatsistebiu jo charizmatiškumu ir neblėstančia energija. Vos atsilaisvinęs iš gitaros pančių, jis skuba iš vieno scenos galo į kitą, šoka ar tiesiog „prievartauja“ mikrofono stovą. Jo veido išraiškos nusipelno atskiros apžvalgos. Tik ant pianino T. Smith šį vakarą nelipo (o gaila).

Nesudėtingas scenos dekoras leido išryškinti ir dar vieną šios grupės stiprybę – Tomo Smitho vokalo galimybes. Nors vos prieš kelias savaites grupės koncertas Aberdyne, Škotijoje buvo atšauktas dėl vokalisto peršalimo, šį vakarą niekas neišduoda ligos. Dar 2014-aisiais dienraščio „Daily Mirror“ vykdytame tyrime, siekiančiame nustatyti, kuris iš Didžiosios Britanijos dainininkų turi plačiausią diapazoną, aplenkęs Johną Lennoną, Freddie Mercury, Micką Jaggerį, Eltoną Johną, Davidą Bowie ir aibę kitų puikių dainininkų, su 4,75 oktavų diapazonu laimėjo būtent Tom Smith. Ir net jei „Daily Mirror“ negalima pavadinti patikimiausiu šaltiniu, T. Smith balsas kalba pats už save (pun intended).

Daugybė „senųjų“ grupės gerbėjų nusisuko nuo grupės dar 2012-aisiais, kuomet grupę paliko ilgametis jos gitaristas Chris Urbanowicz, o patys „Editors“ pasuko link elektronikos. Greičiausiai dar šiek tiek jų nubyrėjo su paskutiniuoju albumu, kuriame taip charakteringas šiai grupei tamsumas prašalino šiek tiek linksmesni, kone šokių ritmai. Tačiau koncerte ši nauja kryptis beveik nesijaučia. Vakaro setliste vietą sau rado visų šešių grupės albumų dainos, o ypatingo dėmesio sulaukė pirmasis („The Back Room“, uždirbęs grupei „Mercury Prize“ nominaciją) ir paskutinysis grupės albumas „Violence“ – iš jų buvo atlikta po 6 dainas. Šiam vakarui netrūksta nieko – yra ir „Bullets“, ir „Munich“, naujasis kūrinys „Violence“ grakščiai pereina į kiek senesnį „No Harm“, yra „Papillon“ ir „Formaldehyde“. Beveik dviejų valandų pasirodymą užbaigia „Smokers Outside the Hospital Doors“. Ko daugiau norėt? Tik vieno.

Tai kada į Vilnių, vyručiai? Atleiskit mums, mes laukiam.

Dainų sąrašas:

  1. The Boxer
  2. Sugar
  3. Hallelujah (So Low)
  4. All Sparks
  5. An End Has a Start
  6. Someone Says
  7. Darkness at the Door
  8. Open Your Arms
  9. Violence
  10. No Harm
  11. Bullets
  12. A Ton of Love
  13. Formaldehyde
  14. Nothingness
  15. Ocean of Night
  16. Blood
  17. Papillon
  18. Magazine

Encore:

  1. Cold
  2. The Racing Rats
  3. Munich
  4. Smokers Outside the Hospital Doors

 

2019-aisiais Thom Yorke sugrįš su soliniu albumu

Paskutiniu metu turėjome tikrai nemažai naujienų, susijusių su „Radiohead“ frontmenu – praėjusį penktadienį jis pristatė savo pirmąjį soundtracką naujajai siaubo filmo „Suspiria“ versijai. Tačiau Thom Yorke nė neketina pailsėti.

Kalbėdamasis su ispanų dienraščio „El Mundo“ žurnalistu, jis prisipažino, kad šiuo metu stengiasi užbaigti solinį albumą. Darbuose jam talkina ilgametis „Radiohead“ prodiuseris Nigel Godrich. Galime tikėtis daug elektronikos, tačiau, anot Th. Yorke, albumas „skambės visiškai kitaip, nei viskas, ką jis darė iki šiol“. Tikėtina, kad keletą šių naujų dainų girdėjome ir jo soliniame pasirodyme su N. Godrichu šių metų birželį.

Belieka tik sulaukti, o kol kas grįžkime prie „Suspiria“ reikalų. Pristatydamas savo darbą BBC studijoje, Thom Yorke atliko keletą kūrinių gyvai (tarp jų – jau mūsų pristatyta „Unmade“), pasikalbėjo su radio žurnaliste Mary Anne Hobbs apie darbą, šeimą ir laimę, ir netgi sukūrė valandos trukmės miksą (jame, be kita ko – James Blake, Steve Reich, Low, Ryuichi Sakamoto bei anksčiau neišleistas paties Th. Yorko kūrinys „Suspiria Solo Glass Harmonica“). Visa tai – žemiau.