Daugelį roko grupių skambesį praeitą dešimtmetį įtakojo viena iš ryškiausių britų grupių „Radiohead“ – talentingasis, Thom Yorke vedinas, kolektyvas sukūrė net kelis kvapą gniaužiančius albumus, kurie svariai prisidėjo prie roko muzikos kaitos tūkstantmečio pradžioje ir viduryje. Nuo to laiko ne viena grupė bandė imituoti „Radiohead“ skambesį ar semtis iš jo įkvėpimo, pakeisti ir pritaikyti savo kūryboje. Pastarąjį variantą pasirinko ir šį kartą rubrikoje manoATRADIMAS besilankantis amerikiečių indie roko kolektyvas „Polyenso“, kurio nariai, spėjame, nemažai laiko praleidžia klausydamiesi ankstyvosios britų kūrybos.
Grupė "Polyenso"
Grupės ištakas galime rasti eksperimentyvaus post hardcore/ screamo grupėje „Oceana“, kuri susiformavo dar kolektyvo nariams mokantis mokykloje. Tačiau grupės nariams augant ir bręstant keitėsi ir jų muzikinis skonis, todėl jie norėjo pradėti kurti dainas, kurios atspindėtų šį pasikeitusį požiūrį į muziką. Pasikvietę trimitininką Alec Prorock jie sukūrė „Polyenso“. Nuo tada grupės skambesys evoliucionavo ir pasikeitė 180 laipsniu – dabar vaikinai groja indie roką su džiazo bei elektronikos priemaišomis. Tikriausiai dėl šios priežasties šiais metais pasirodęs debiutinis albumas „One Big Particular Loop“ nesulaukė didžiųjų muzikos žurnalų bei tinklalapių dėmesio – kas galėjo tikėtis ankstyvosios „Radiohead“ bei grupės „Wilco“ kūrybos įkvėpto albumo, iš muzikantų, kurie grojo screamo/post – hardcore grupėje? Jeigu muzikos kritikai šiek tiek apsižioplino neskyrę dėmesio šio kolektyvo debiutui, tikrai nesunku įsivaizduoti, jog „Polyenso“ susilauks didesnio pripažinimo su antrojo albumo išleidimu.
Prie kolektyvo kūrybos smarkiai prisidėjo jų fanai bei draugai – su jų parama per tinklalapį „Kickstarter“, kuriame kūrėjai gali finansuoti savo projektus iš fanų paaukotų pinigų, jie surinko 10 000 dolerių ir galėjo ramiai įrašyti savo debiutinį albumą. Šio finansavimo rezultatas – „One Big Particular Loop“, neturėjo nuvilti projekto rėmėjų. Albumo kokybė yra puiki, o grupės skambesys nušlifuotas ir struktūrizuotas. Jų muzikoje nėra nereikalingų ir ištemptų solo partijų, o ir trimitas nekišamas į kiekvieną dainą vien tam, kad skambėtų įdomiai ir „kietai“. Instrumentai nesipjauna tarpusavyje – jų skambesys kaip tik švelniai susilieja sukurdamas harmoningą ir išbaigtą skambesį. Būtent tai ir yra labiausiai traukiantis „Polyenso“ kūrybos elementas – muzikos vientisumas bei instrumentų tarpusavio sąskambis ir harmonija, kurioje vieni garsai užleidžia vietą kitiems. Na, o kad ta muzika dar yra pagardinama atitinkamu Brennan Taulbee vokalu, yra tarsi vyšnia ant jau ir taip jau skanaus torto. Beje, ir čia prasprūsta panašumai su „Radiohead“ – Brennanano dainavimo maniera labai jau primena Thom Yorke stilių – aukštos natos ir dažnai ištempiamos žodžių raidės.
Tad štai tokį turime šešių vaikinų kolektyvą „Polyenso“ – gerą pavyzdį, kaip kurti puikią muziką besisemiant idėjų iš kitų grupių kūrybos, kaip jas paversti savomis ir sukurti unikalų skambesį, kuris savo nuoširdumu patrauks klausytojus. Linkime jiems nenustoti eksperimentuoti, tobulinti bei auginti savo muziką, o tolimesnę jų muzikinę kryptį mes stengsimės dokumentuoti manoMUZIKA.lt archyvuose.
