Paulius Kasiulynas

Crystal Fighters: kai muzika šildo

„O vis dėlto kaip nuostabu, kad „Crystal Fighters“ apsilankė Lietuvoje“ – tokios mintys apėmė trečiadienio vakare po menu fabrike „Loftas“ vykusio ir „Bushmills Live“ remiamo koncerto. Grupei kelias iki mūsų šalies tikrai nebuvo lengvas – rugsėjį mirė grupės būgnininkas Andrea Marongiu, todėl daugelis koncertų buvo atšaukti ar perkelti. Pasirinkę naują spalio 22 dienos datą kolektyvas turėjo problemų netgi keliaudamas pas mus – pasimetė dalis kolektyvo bagažo, todėl grupei teko verstis be kostiumų, o kai kuriuos instrumentus teko netgi gamintis likus kelioms valandoms iki pasirodymo.

Užduotis apšildyti pagrindines vakaro žvaigždes buvo patikėta lietuvių indie roko kolektyvui „Colours of Bubbles“ ir nors jų skambesys nevisiškai sutampa su Crystal Fighters muzika, tačiau grupė savo darbą atliko puikiai. Skambėjo jie užtikrintai, o dainų repertuaras nors ir ne ilgas, bet pilnas kokybiškų roko kūrinių: Home, Pheonix, Cut It Out. O pačiai pabaigai šiauliečiai paliko vieną mėgstamiausių mano 2014 metų kūrinių „Flags“ – ar yra dar Lietuvoje grupė turinti tokį puikų kūrinį, kuriuo tinkamai gali pabaigti koncertą?

Luko Šalnos nuotrauka

Luko Šalnos nuotrauka

Netrukus ant scenos lipa šeši muzikantai dėl kurių publika ir susirinko – Crystal Fighters. Galbūt buvo šiek tiek keistoka juos matyti pasipuošusius kasdieniniais rūbais, nes kartu su kai kuriais instrumentais pasimetė ir jų koncertiniai drabužiai, tačiau tai jiems visiškai nesutrukdė jau nuo pačių pirmų dainų sukurti puikią reivinio karnavalo atmosferą. Publika labai greit apsikrėtė grupės skleidžiama energija ir iki pat renginio pabaigos nenuleido rankų – iš koncerto neturiu nė vienos geros nuotraukos, nes visuose kadrą blokuoja bent kelios iškeltos rankos. Pati grupė mane nustebino – nors įgarsinimas nebuvo pats geriausias, bet pats kolektyvas skambėjo užtikrinčiau, trankiau ir galingiau nei savo studio įrašuose. Išėjus iš koncerto kilo mintis, kad Crystal Fighters galėtų drąsiai leisti gyvo garso albumą – nes ant scenos kai kurios jų dainos skamba tiesiog geriau. Viena iš jų – pirmoje koncerto pusėje nuskambėjusi „Love Is All I Got“, kuri šiaip jau niekada nepalikdavo didelio įspūdžio, bet klausantis gyvai negalėjau nustoti šypsotis ir šokinėti.

Luko Šalnos nuotrauka

Luko Šalnos nuotrauka

 

Pirmoje koncerto pusėje grupė taip atliko „You & I” bei “L.A. Calling” – kūrinius, kuriuos minia pasitiko audringais plojimais bei energingu palaikymu. Todėl koncertui įpusėjus publikai reikėjo kelių minučių atsikvėpti ir tuomet muzikantai labai laiku užgrojo šiek tiek lyriškesnę ir ramesnę „Bridge of Bones“. Po jos grupės gitaristas kalbėdamasis su klausytojais prisipažino, kad jo šeima yra kilusi iš Lietuvos bei paprašė visų prisiminti prieš mėnesį anapilin iškeliavusį grupės būgnininką Andrea Marongiu. Pasakęs, jog grupės nariai tiki, jog Andrea vis tik liko su jais, jie leidosi į antrąją koncerto dalį, kurioje nuskambėjo „Champion Sound“, „Are We One“, „At Home“. Kolektyvas taip pat sugrojo „Plage, kuri vėlgi maloniai nustebino, nes gyvai skambėjo dar įdomiau – grupė labai išmaniai ištempė kūrinio priedainį, kurį energingai traukė ir patys klausytojai. Viso koncerto metu buvo smagu žvalgytis į aplinkinius – dauguma iš tikrųjų ir labai nuoširdžiai mėgavosi muzika ir entuziastingai palaikė muzikantus. Grupės nariams nubėgus į užkulisius šiek tiek atsipūsti plojimai, šūkavimai bei kojų trypimas siekiant juos išsikviesti bisui nenutilo kelias minutes. O jau kai Crystal Fighters grįžo ant scenos tai fanų jie tikrai nenuvylė – driokstelėjo „I Love London“ (arba kaip jie patys pradžioje uždainavo „I love Vilnius“), „Wave“ ir „Xtatic Truth“. Galiausiai atidavę visas jėgas jie pasitraukė nuo scenos, o žmonės nenoriai pradėjo skirstytis.

Jau senai teko matyti tokią energingą grupę– visi šeši scenoje grojantys muzikantai puikiai bendravo su publika, kuri atsakė lygiai su tokiu pačiu entuziazmu ir šėliojimu. Po koncerto teko matyti daugybe sušilusių, besišypsančių ir laimingų klausytojų veidų, todėl norėčiau padėkoti „Loftui“ ir „Bushmills” už tai, kad atsivežė Crystal Fighters į Lietuvą. Jeigu jie kada nors čia grįžtų tikrai eičiau dar kartą ir visiems rekomenduočiau – tai ne tik puikus koncertas, bet ir dar geresnis vakarėlis bei teigiamų emocijų pripildytas vakaras.

Paspaude ČIA galite perskaityti išskirtinį manomuzikos interviu su grupės lyderiu Sebastian Pringle.

Bushmills LIVE pristato: Cathedrals

Šį pirmadienio rytą kartu su kokybišką muziką mėgstančiais „Bushmills Live” pristatome šaunų muzikinį projektą iš saulėtojo San Francisko – „Cathedrals„, kurį sudaro vokalistė Brodie Jenkins ir gitaristas/beatmakeris Johnny Hwin. Beveik prieš mėnesį jie pristatė savo debiutinį trumpagrojį pavadinimu „Cathedrals”, kuriame galima atrasti ir kol kas didžiausią jų hitą – „Harlem”. Šioje dainoje geriausiai atsiskleidžia dueto stipriosios pusės – puikios vokalinės partijos, lengvai įsimenama gitaros melodija bei smagus beatas. Jeigu reikėtų šį projektą įsprausti į kokio nors muzikinio žanro rėmus tikriausiai pirmiausia pagalvočiau apie electropop, tačiau kartais girdėti ir  elektroninio R’n’B skambesiai. Patys muzikinio projekto nariai tarp savo mėgstamiausių grupių įvardija tokius kolektyvus kaip The Smashing Pumpkins, Radiohead, FKA Twigs ar Björk, o vyriškoji dueto pusė Johnny Hwin prisipažįsta, jog vaikystėje taip pat klausėsi nemažai džiazo –  Sarah Vaughan ir Ella Fitzgerald.

Cathedrals+CAbu šie atlikėjai džiaugiasi, jog juos supažindino jų bendras draugas, kuris įtarė, jog kurdami kartu duetas gali pasiekti neblogų rezultatų. Vos susipažinę vienas su kitu jie suprato, kad yra pakankamai panašūs muzikantai su tapačiu požiūriu į muziką. Tiesa, tik vienam iš dueto narių muzika yra svarbus pragyvenimo šaltinis – vokalistei Brodie Jenkins. Tuo tarpu Johhny Hwin yra buvęs Standfordo universiteto alumni, kurio du start-upo projektai susilaukė sėkmės ir buvo pelningai parduoti. Pats beatmakeris teigia, jog tai suteikia šiek tiek daugiau saviraiškos laisvės ir padeda kurti muziką nesivaikant greitos ir pigios sėkmės.

 

 

Tikimės, jog šie du talentingi muzikantai nenustos kurti kartu, nes potencialo jie turi nemažai, o jų skambesys tikrai turi galimybę sudominti platesnes klausytojų mases.

Bushmills 006 : Soothing sounds of Autumn

Rudeniui jau sėkmingai artėjant link antrosios pusės nusprendėme, kad būtų pats laikas kartu su „Bushmills Live” renginių serija sudėlioti dainas, kurios atspindi šių dienų nuotaikas. Pirmoje grojaraščio pusėje atrasite saulėtas ir linksmas melodijas, kurios puikiai tinka šiltoms rudens dienoms, o miksui artėjant prie pabaigos muzikos tempai pradės lėtėti, nuotaikos bus rimtesnės, o skambesys jaukesnis – kad galėtumėt jų klausytis audringais rudens vakarais, kada už lango krenta auksiniai lapai.

Įsijungę miksą išgirsite tokias atlikėjas ir grupes kaip „Haim„, „Kyla La Grange„, „Woman’s Hour„, kelias lietuvių dainininkes bei mažiau žinomus, bet tikrai dėmesio vertus muzikantus.

Kendrick Lamar – i

Kendrick Lamar” grįžta! 2012 metais išleidęs jau dabar klasikiniu vadinamą hip hopo albumą „good kid, m.A.A.d city” jis greit susilaukė tarptautinio pripažinimo. Galima drąsiai teigti, jog naujausias jo albumas yra vienas iš labiausiai laukiamų šiuometinių įrašų. Todėl džiaugiames vos prieš kelias valandas pasirodžiusia jo daina – „i”, kuri iškart parodo, jog Kendrikas vis dar turi šviežių ir naujų muzikinių įdėjų. Tikėmės, jog greitu laiku turėsime daugiau informacijos – albumo pavadinimą, išleidimo datą ar net dar vieną naują kūrinį.

 

La Roux – Kiss And Not Tell

Šiais metais labai jau neblogą synth/electro pop albumą „Trouble In Paradise” išleidusi atlikėja „La Roux” dalinasi ir oficialiu vaizdo klipu skirtu dainai „Kiss And Not Tell”. Šioje vizualizacijoje atlikėja persikelia tiesiai į aštuntą dešimtmetį ir išbando daugybę keistų telefonų.