Evelina Bondar

GYVAI: Kendrick Lamar – Super Bowl Half Time

„I deserve it all”, – pasakė reperis Kendrick Lamar ir kaip tarė, taip ir padarė – tą „all” vainikavo 5 vienai dainai skirtos Grammy statullės ir ypač – šiąnakt įvykęs Super Bowl Half Time pasirodymas. Kaip visuomet – jį gaubė paslapties šydas, tad gandų apie tai, kas pasirodys scenoje (nuo Rihannos iki… you name it) buvo iš ties nemažai. Ir svarbiausia – ar K. Lamar išdrįs tiesioginiame eteryje sudainuoti TĄ dainą?

Jei šiąnakt saldžiai miegojote, kviečiame peržiūrėti jo grandiozinį, nuotaikingą ir… šėtoniškai klastingą pasirodymą.

7dienos7dainos: #6

Šios savaitės miksas prasideda nuo lengvo Jamie xx chaosėlio, užkabina naująjį britų „Squid” albumą, supažindina su naujomis Låpsley ir Herman Lie dainomis, bėga per „Natural Blues” koverį, įplaukia į Gigi Perez teritorją ir baigiasi Deafheaven gėlytėmis. Tokia ta mūsų savaitė, kaip jums?

Penktadienio albumai: Low Roar, Squid, FACS, Inhaler, Dream Theater ir kiti

Šį kartą penktadienio albumai – šeštadienį. Pažiūrėkime, kas gero pasirodė šią savaitę:

FACS – Wish Defence

Paskutinis albumas, prie kurio dirbo legendinis Steve Albini priklauso art rokeriams iš Čikagos, FACS. Pakankama priežastis jo pasiklausyti.

Squid – Cowards

Cowards – tai trečiasis rokerių iš Braitono, „Squid”, albumas. 45 minutės gėrio!

Heartworms – Glutton for Punishment

Dar vienas įdomus projektas iš britų salyno – Jojo Orme, arba „Heartworms”. Gotikinis rokas? Postrokas? Viskas kartu?

Sivert Høyem – Dancing Headlights

„Madrugados“ dainininko balsas duria tiesiai į paširdžius. Čia – solinis jo darbas.

Low Roar – House in the Woods

Dar vienas albumas, priversiantis pajusti gniužulą gerklėje – pomirtinis Ryano Karazijos („Low Roar”).

Sharon Van Etten & The Attachment TheorySharon Van Etten & The Attachment Theory

Tai jau aštuntasis šios amerikiečių dainininkės albumas, šį parašytas kartu su grupe.

Inhaler – Open Wide

Įdomu, kiek albumų reikia išleisti Inhaleriams, kad galėtume nebeminėti, kad pagrindinis jų vokalistas – Bono sūnus?

Biig Piig – 11:11

„Sony Music” leiblui „priklausanti” airių dainininkė ir reperė Biig Piig išleido debiutinį albumą.

Michigander – Michigander

Dar vienas debiutas priklauso grupei iš (žinoma) Mičigano, Michigander. Nors grupė egzistuoja bene 10 metų, tai pirmasis jų albumas.

Oklou – Choke Enough

Oklou – tai prancūzų dainininkė ir prodiuserė, o „Choke Enough” – debiutinis jos albumas.

Guided by Voices – Universe Room

1983-aisiais susikurusi grupė vis išsiskiria ir vėl atsikuria, bet niekuomet nenustoja kurti. Tai jau 41-asis (sic!) jų albumas.

Dream Theater – Parasomnia

Turime naujienų ir kiek sunkesnio skambesio gerbėjams – progresyvųjų roką grojantys Dream Theater taip pat vakar išleido naują albumą.

Larry June, 2 Chainz ir the Alchemist – Life is Beautiful

Reperių Larry June ir 2 Chainz kartu su žinomu prodiuseriu the Alchemist įrašytas albumas – gardus kąsnelis hip-hopo gerbėjams.

JPEGMAFIA – I Lay Down My Life for You (Director’s Cut)

Šiek tiek vėluodamas, šią savaitę pasirodė ir paskutiniojo JPEGMAFIA albumo „I Lay Down My Life for You” deluxe versija, o joje – jei teisingai pavyko suskaičiuoti – net 14 naujų kūrinių.

James Brandon Lewis – Apple Cores

O dabar prie ausinių kviečiame džiazo gerbėjus – jums turime amerikiečių kompozitoriaus ir saksofonisto Jameso Brandono Lewiso albumą.

Patrick Wolf – Dies Irae

Britų dainininkas Patrick Wolf ruošiasi naujo albumo išleidimui – šis turėtų pasirodyti jau šių metų balandį. Pirmoji šio albumo kregždė – daina „Dies Irae”, savo pavadinimą paskolinusi iš senojo bažnytinio himno, apdainuojančio Paskutiniojo Teismo dieną.

Septintasis Patricko Wolfo albumas, „Crying the Neck”, pasirodys balandžio 25 dieną.

Doechii – Nosebleeds

Grammy apdovanojimo už geriausią repo albumą laimėtoja, iš Tampos pelkių kiliusi Doechii savo pergalę atšventė Kanye Westo vertu kūriniu – „Nosebleeds”. Kas būtų nutikę, jei ji pralaimėtų? Niekada nebesužinosim.

ALBUMAI, KURIUOS IŠGIRSTI BŪTINA: SAUSIS, 2025

Pabandom iš naujo. Pasižadėję sau šiemet prikelti manoMuziką žinojome, kad albumų apžvalgos tikrai grįš. Ir jos grįžta! Žinoma, tai tik pradžia, bet šis sausis truko visą amžinybę, kad džiaugiamės jį ištvėrę. O išverti padėjo ir muzika. Pasižiūrėkite, kokia 🙂

Wardruna – Birna

„Warduna“ groja Šiaurės šalių liaudies muziką ir mėgsta naudoti įvairius tradicinių šio regiono instrumentus, pavyzdžiui, dambrelį ar šamaniškus būgnus. Jų muzika niekaip nėra susijusi su metalu, bet metalistai  juos tikrai mėgsta. Mėgsta gilų chorinį vokalą, įtemptą nuotaiką, kurios gausu ir šiame albume. Nenuostabu, jog „Wardruna” dalyvauja metalo festivaliuose ir koncertuose. Jie svečiavosi ir Lietuvoje – festivaliuose „Kilkim žaibu” bei „Mėnuo Juodaragis”.

Naujausias šio kolektyvo albumas „Birna“ yra tamsus ir paslaptingas įrašas, tematiškai apdainuojantis meškos gyvenimo ciklą, gyvenimo ciklą ir laikinumą. Taip pat ir ganėtinai ilgas: trunka apie valandą ir šešias minutes. Pripažinsiu, kad klausantis jo pirmą kartą, buvo ganėtinai sunku išbūti, sunku jį įsisavinti. Norėjosi mesti, sustoti.

Jo grožis atsiskleidžia ne iš pirmo paklausymo, tad rekomenduoju jo klausytis su atitinkamu nusiteikimu. Čia ne lengvas indie rokelis. Man asmeniškai labiausiai patiko paskutinė albumo daina „Lyfjaberg”. Patiko ir„Dvaledraumar” – virš 15 min trunkanti garso meditacija, nuo kurios jaučiausi pusiau transe.

„Wardruna” visada kūrė muziką, kuri baugina, tačiau taip pat suteikia vilties ir primena, kad visas mūsų gyvenimas yra nuolatos besikartojantys ciklai. Kartais albumo atmosfera yra svarbiausias jo aspektas. Ką jau ką, bet ypatingą garsinę atmoferą norvegai „Birnoje” tikrai sukuria. Taip smarkiai, kad net pašiurpsta oda.

Mac Miller – Balloonerism

„Didn’t think anybody died on a Friday“ – repuoja Mac Miller kūrinyje “ Funny Papers”. Funny enough, 2018-ųjų rugsėjo 7 buvo penktadienis. Diena, kai mirė Mac Miller.

Pomirtinių albumų būna visokių. Daugumos jų galėtų ir nebūti. Kai į dienos šviesą traukiami juodraščiai, demo įrašai ir šiaip viskas, kas turi bent minimalią piniginę (bet retai – kūrybinę) vertę, nieko gero nelauk. Tad pomirtinio Maco Millerio albumo “Balloonerism” perklausos ėmiausi su didele skepsio doze. Patiks? Nepatiks?

Patiko. Padėjo gal tai, “Balloonerism” – paruoštas projektas, gulėjęs stalčiuje virš 10 metų (manoma, kad Mac Miller įrašė jį per savaitę, dirbdamas prie “Faces” ir “Watching Movies with the Sound Off”, taigi apie 2013/2014-uosius). Padėjo ir tai, kad dalis dainų jau kurį laiką cirkuliavo internetuose. Ir nors man sėkmingai pavyko jų išvengti, tai padėjo sukurti atitinkamą “hype’ą”. 

Bet labiausiai padėjo tai, kad “Balloonerism” tiesiog labai lengva įsimylėti. Jazzo ir soulo priemaišos, taip būdingos šiam reperiui, skamba įdomiai ir gaiviai. Tai tarsi langas į tai, kas tuo metu rūpėjo šiam atlikėjui. Mini laiko mašina. Ir kartu, šis albumas nesudaužys jūsų širdies taip, kaip tai padarė pirmasis pomirtinis Maco albumas, “Circles”. Čia dar nėra viskas taip beviltiškai liūdna. Dar yra vilties. Yra “the best is yet to come”. Nors ir ženklų irgi yra. Yra depresija, yra narkotikų. Ir bandymų juos nugalėti. Dabar jau žinome – nepavykusių.

O dar – yra SZA. Nuostabus duetas, iš tų laikų, kai ši atlikėja nė nesapnavo būti populiariausių dešimtuke (šaltinis – Spotify). O jei ir sapnavo, tai tebuvo tik sapnai. 

Mac Miller šeima, davusi žalią šviesą šio albumo išleidimui, nė kartą yra minėjusi, koks svarbus jam buvo šis projektas. It’s done. Dabar galima tik klausytis, klausytis žinant, kiek geros muzikos netekome, nes jie tiesiog išėjo per anksti. 

C Duncan – It’s Only a Love Song

Jeigu esate pavargę nuo nuolatinės įtampos, streso, neteisybės ir tiesiog ieškote saugaus prieglobsčio, kuris jums leistų pabėgti nuo skubos ir juodų minčių – naujausias škoto Chriso Duncano albumas „It‘s Only a Love Song“ skirtas būtent jums.

Jeigu ieškote didingos romantikos, įvilktos į gražią orkestrinę popmuziką su delikačiais retro garsais – albumas taip pat skirtas Jums.

Švelnus, sodrus, muzikalus, gilus ir įtraukiantis įrašas, kurį klausai taip, tarytum valgytum  patį skaniausią pietuose sunokusį vaisių. Jo muzika – laikui nepavaldus romantizmas, neturintis jokių sienų ar ribų, tinkantis pabėgti nuo kasdienybės ir leidžiantis pajusti, kad pasaulis vis dėlto nėra toks pilkas ir nykus.

Klausant albumo tampa aišku, kodėl C Duncan muzika dažnai groja įvairiuose kino filmuose. Ji tikrai labai vizuali ir kinematografiška. Šis multiinstrumentalistas yra nekartą sakęs, jog jam svarbu, kad muzika būtų ne tik girdima, bet ir spalvota bei matoma. Ko gero kiekviena naujojo įrašo daina būtent tokia ir yra – matoma, spalvota ir labai labai ryški.

Nepaisant to, kad muzikantas dar nėra ypatingai gerai žinomas Baltijos šalyse, savo diskografijoje jis jau turi penkis albumus. Ir, tiesą sakant, visi jų yra verti Jūsų perklausų.

Mogwai – The Bad Fire

Mūsų mylimi ir gerbiami škotų post-rokeriai „Mogwai” sugrįžo su nauju albumu „The Bad Fire“! Sutikite, naujienos puikios! Ar albumas geras? Kaip čia pasakius… Ne stebuklas ir ne tragedija. Šiame darbe „Mogwai” išlieka ištikimi savo skambesiui, kuiame puikiai dera atmosferinės gitarų sienos, melancholiškos melodijos ir subtilūs elektroniniai prieskoniai. „The Bad Fire” – dar vienas puikus priedas prie ir taip įspūdingos jų diskografijos.

Ar esi Mogwai gerbėjas? Jei taip – šis albumas tau labai patiks. Tiesa, „The Bad Fire” nesiūlo jokių staigių posūkių, įmantrybių ar netikėtų eksperimentų. Viskas skamba taip, kaip ir turėtų skambėti naująjame „Mogwai” albume. Na, o jei iki šiol ši grupė tavęs neįtikino, vargu ar nauji kūriniai kažką pakeis. Nors „The Bad Fire” yra pakankamai solidus albumas, jis neišplečia „Mogwai” kūrybinės paletės už jau nusistovėjusių skambesio ribų. Grupė skamba užtikrintai ir patogiai savo komforto zonoje, tačiau niekur toli nuo jos nepasitraukia. Bet ar eksperimentų čia tikrai reikia? Ne, ačiū, nebūtinai.

The Veils – Asphodels

Didžiosios Britanijos ir Naujosios Zelandijos grupė „The Veils” grįžta su nauju albumu „Asphodel”. Tai – jų septintasis studijinis darbas, pasižymintis melancholiška atmosfera, giliais tekstais ir sodriais instrumentalais. Albumas buvo įrašytas vos per penkias dienas, o jo pavadinimas – aliuzija į asfodelės gėles, senovės graikų mitologijoje augusias pomirtiniame pasaulyje.

Grupės vokalistas ir dainų autorius Finn’as Andrews’as savo tekstuose toliau tyrinėja tamsias, poetiškas temas, derindamas jas su turtingomis aranžuotėmis ir gana lengvai įsimenamomis melodijomis. Vienas ryškiausių albumo kūrinių – „Mortal Wound“, kurio fortepijono partija skamba itin dramatiškai ir emociškai. Albumas sugeba išlaikyti trapią pusiausvyrą tarp intymumo ir didingumo, bei leidžia klausytojui pasinerti į hipnotizuojančią atmosferą. „Asphodels“ – tai dar vienas įrodymas, kad „The Veils” kūryba vis dar išlieka gili, autentiška ir jaudinanti.

Benjamin Booker – Lower

35 metų LA atlikėjas Benjamin Booker kilęs iš į retro linkusio rokenrolo, o kartu prie naujausio jo albumo dirbęs prodiuseris Kenny Segalas kilęs iš pogrindžio hip-hop’o. Po 7 metų pertraukos Benjamin pristato bendrą darbą su Kenny. Sausį pasirodęs „LOWER“ paima pagrindines rap roko tekstūras ir būgnų ritmus, „Deftones“ šaltą atmosferą ir iš jų tarsi sukuria naują, ritmu grįstą grunge’ą.

Benjamino Bookerio albumas „LOWER“ yra žiaurus ir tamsus, ritmu ir vokalisto „šnabždančiu” dainavimu paremtas tyrinėjimas. Dirbdamas su prodiuseriu Kenny Segalu, Bookeris šiame albume kuria šiurkštų, tamsų garsą, kuris jungia rap rock, grunge ir eksperimentinę muziką. Albume atlikėjas pasakoja apie kovas, su kuriomis susiduria afroamerikiečiai priešiškoje visuomenėje. Nagrinėjamos tokios temos kaip sisteminis rasizmas, policijos brutalumas ir asmeninės traumos. Piešiama niūri, tačiau įtaigi gyvenimo Amerikoje vizija. Tokie kūriniai kaip „Black Opps“ ir „Lwa in the Trailer Park“ perteikia nusivylimo jausmą, o kiti, kaip „Speaking with the Dead“, siūlo trikdančią istorijos komentarą. Nepaisant tamsos, „LOWER“ turi ir grožio bei šviesesnių apmąstymo momentų, galiausiai įkūnydami kelionę per tamsą link supratimo ir ištvermės.

Išdalinti Grammy apdovanojimai

Vis dar gaisrų kamuojamame Los Andžele išdalinti vieni svarbiausių muzikinių apdovanojimų, Grammy. Jei pramiegojote, ceremoniją galima pažiūrėti internete, o jei labiau už Trevoro Noah juokelius vertinate patogų Ramūno Zilnio vertimą – ir šįvakar per LRT.

Ilgos ceremonijos metu, kaip visuomet, buvo ir laimėjusių, ir pralaimėjusių. Paminėkime svarbiausius.

Visų pirma, Beyonce. Daugiausiai Grammy nominacijų turinti dainininkė pagaliau parsineš namo statulėlę už geriausią metų albumą „Cowboy Carter”. To padaryti iki šiol jai nebuvo pavykę. Ji vos ketvirtoji juodaodė moteris, laimėjusi statulėlę už geriausią metų albumą – paskutinį kartą, dar praėjusiame amžiuje, tai pavyko padaryti Lauryn Hill. Beyonce šį vakarą gavo dar dvi statulėles – už geriausią country muzikos albumą ir geriausią country muzikos duetą (su Miley Cyrus).

Kalbant apie duetus – už geriausią pop muzikos dueto atlikimą buvo apdovanota Lady Gagos ir Bruno Mars daina „Die With a Smile”.

Tarp didžiųjų laimėtojų – ir reperis Kendrick Lamar, turėjęs 5 nominacijas ir sėkmingai realizavęs jas visas. Jo daina „Not Like Us” tapo metų įrašu, metų daina, metų repo daina, metų vaizdo klipu. Penktoji statulėlė jam atiteko už metų repo atlikimą.

Kita repo sensacija – Doechii – susižėrė apdovanojimą už geriausią repo albumą už savo mixtape’ą „Alligator Bites Never Heal”. Ji – vos trečioji moteris, apdovanota šioje kategorijoje.

Šokių muzikos kategorijoje triumfavo Charli XCX ir jos jau kultiniu tapęs albumas „Brat“. Charli XCX gavo ir dar vieną statulėlę – už geriausią šokių pop muzikos įrašą („Von Dutch”).

Roko kategorijose triumfavo senimas. Nors nominuoti čia buvo ir IDLES, Jack WHite ar Fontaines D.C., geriausiu roko albumu tapo „The Rolling Stones” albumas „Hackney Diamonds”, o už geriausią roko atlikimą apdovanota „The Beatles” (ir AI) daina „Now and then”.

Keletą apdovanojimus roko ir alternatyvos kategorijose susižėrė St. Vincent – jos albumas „All Born Screeming” tapo geriausiu alternatyvios muzikos kategorijoje, „Broken Man” tapo geriausia roko daina, o daina „Flea” buvo įvertinta statulėle už geriausia alternatyvios muzikos atlikimą.

Kaip ir buvo tikėtąsi, apdovanojimuose nebuvo pamirštas mergaitiškas popsas – metų naujoke tapo Chappell Roan, o jos konkurentė šioje kategorijoje, Sabrina Carpenter gavo statulėlęs už geriausią pop solinį atlikimą (daina „Espresso”) ir vokalinį pop albumą („Short n’ Sweet”). Šioje kategorijoje ji nurungė tokias sunkiasvores kaip Billy Eilish, Taylor Swift ar Ariana Grande.

Verta paminėti ir tai, kad pirmąją savo statulėlę gavo Tame Impala – Kevino Parkerio projektas buvo apdovanotas už geriausią šokių/elektroninės muzikos įrašą, kartu su „Justice” įrašytą kūrinį „Neverender”.

Tarp šio vakaro pralaimėtojų – didžiausios pop muzikos žvaigždės Taylor Swift ir Billie Eilish, namo išėjusios tuščiomis.

7dienos7dainos: #5

Sausį išgyvenome ir žengiame į vasarį. Kad pirmoji vasario savaitė lengviau prabėgtų – Jūsų jau pamėgtas naujas Manomuzika komandos savaitės miksas. Tiesiog subalansuotas šiai snieguotai vasario trečiajai.

P.S. Ačiū Jums! Smagu, jog patinka šis miksas ir klausot!

Penktadienio albumai: The Weeknd, Ludovico Einaudi, Circa Waves, MIKE, Maribou State, Madvillain ir kiti

Penktadienis kaip visuomet atneša šūsnį naujų albumų. Kai kuriuos iš jų apžvelgsime sugrįžtančiose mėnesio apžvalgose, o kol kas norėtume tiesiog pasidalinti tuo, į ką verta atkreipti dėmesį šiandien.

NAUJIENOS:

Tomorrow pagaliau atėjo – turime naują „The Weeknd” albumą.

Naują kūrinių rinkinį turi ir vasaros besiilgintis Ludovico Einaudi:

Britų rokeriai „Circa Waves” grįžta su šeštuoju albumu, „Death & Love, Pt.1”.

Elektroninę muziką (su soul priemaišomis) kuriantis duetas Maribou State paleidžia į eterį trečiąjį albumą, „Hallucinating Love”

Reperis iš Brooklyno, MIKE išleido albumą Showbiz!, anot „Pitchfork”, geriausia ką galite išgirsti šiandien.

The Laughing Chimes” – post-punk grupė iš Ohajo valstijos išleido savo antrąjį albumą, „Whispers In The Speech Machine”. Nauja su seno prieskoniu.

Supergrupė „L.S. Dunes” taip pat išleido antrąjį albumą, „Violet”:

Will Oldham, kuriantis po pseudonimu Billie „Prince” Billy išleido naują albumą. Nebesuskaičiuojame, kurį.

Geologist iš grupės Animal Collective ir Doug Shaw sukūrė naują bendrą eksperimentinės muzikos projektą:

DEMOS:

Seniai seniai nutekėję Madlib ir MF DOOM albumo „Madvillainy” demo pagaliau atkeliauja ir į „Spotify”:

GYVAI:

Pasirodė gyvas „The WAEVE” (Graham Coxon iš „Blur” ir Rose Elinor Dougall iš „The Pipettes”) albumas.

DEBIUTAI:

Ty Segall susibėgo su Corey Madden iš „Color Green” ir suformavę naują grupę „Freckle”, pagimdė albumą tokiu pat pavadinimu.

Black Country, New Road – Besties

Britai „Black Country, New Road”, panašu, žengia naujuoju keliu. 2022-aisiais, grupę palikus pagrindiniam vokalistui Isaacui Woodui, kompanijai reikėjo daug ką pergalvoti. Ir panašu, kad jiems pavyko – pasitelkę prodiuserio Jameso Fordo išmonę ir užsidarę studijoje, šiandien BL,CR paskelbė apie naują albumą, „Forever Howlong” ir pasidalino nauju kūriniu, „Besties”. Jo vaizdo klipo premjera – netrukus.

GYVAI: MJ Lenderman (Tiny Desk Concert)

Nors 25-erių dainininkas ir multiinstrumentalistas MJ Lenderman savo sąskaitoje turi 5 solinius albumus, ir dar 3 su alternatyviojo roko grupe „Wednesday”, kurioje groja gitara – labiau žinomas jis tapo tik pernai. Tai lėmė tiek „Waxahatchee” albumas „Tiger’s Blood”, prie kurio jis prisidėjo tiek gitara, tiek balsu, bei po pusmečio išleistas solinis albumas „Manning Fireworks”, po kurių MJ Lenderman tapo „mėgiamiausiu indie roko gitaristu”.

Jei dar nepažįstate – puiki proga atrasti šį puikų muzikantą žiūrint šį kaip visuomet jaukų, gyvą pasirodymą „Tiny Desk” studijoje.

Jamie xx – F.U. ft. Erykah Badu

Jamie xx neleidžia mums pamiršti apie pernai išleistą albumą „In Waves”. Vakar pasirodė jo „deluxe” versija, papildanti albumą 5 naujais kūriniais. Vienas jų – ne visai safe for work darbas „F.U.” su Erykah Badu.

Kūrinyje panaudotas E. Badu pasirodymas įvyko 2019-aisiais, festivalio „Primavera” afterpartyje, kuriame grojo tiek ši neosoul atlikėja, tiek pats Jamie xx. Sustreikavus E. Badu įrangai, ji tiesiog pradėjo dainuoti acapella. Šio improvizuoto pasirodymo įrašas ir įkvėpė kūrinį „F.U.”.

KNEECAP – H.O.O.D 2025

Belfasto muzikinės scenos chuliganai ir airių kalbos propaguotojai KNEECAP pasidalino atnaujinta 2021-aisiais pasirodžiusio kūrinio „H.O.O.D” versija ir keliais jo remiksais. Jais pasirūpino Working Men’s Club ir Sam Interface, o viskas patogiai sudėta į Spotify singlą.

Beje, „H.O.O.D” galima išgirsti ir KNEECAP istoriją pasakojančiame pernai pasirodžiusiame filme.

GYVAI: Father John Misty Live from Seattle 2024

Pernai mūsų labai mylimas dainininkas Father John Misty turėjo garbės (ir darbo) apšildyti Kacey Musgraves jos pasaulinio turo „Deeper Well World Tour” metu. Tuomet ir buvo nufilmuotas šis gan trumpas, vos 40 minučių, pasirodymas. Koncertas Sietle vyko rugsėjo 20 dieną, dar iki naujausio Father John Misty albumo „Mahashmashana” pasirodymo, tad setliste – vos viena daina iš jo. Bet kokiu atveju, kviečiame į trumpą kelionę po šio itin kūrybingo muzikanto diskografiją.

GYVAI: Nils Frahm (Brodie Sessions)

Klausytis muzikos ir bijoti net pajudėti, kad nepasibaidytų ta magija – buvę Nilso Frahmo koncertuose tikrai gerai pažįsta šį jausmą. Ką jau kalbėti apie tokią patirtį, kuomet šis muzikantas koncertuoja tiesiai prieš tavo akis, nedidelėje privačioje svetainėje, Kopenhagos priemiestyje esančiame name. Tiesiog nerealu. Dovanojame 13 minučių transcendentinės ramybės.

Pirmą kartą Lietuvoje – Richie Hawtin pasirodymas

Šį pavasarį Lietuvos elektroninės muzikos gerbėjų laukia ypatingas įvykis – Vilniuje pirmą kartą pasirodys viena ryškiausių techno muzikos legendų Richie Hawtin. Atlikėjas, taip pat žinomas savo pseudonimais Plastikman, F.U.S.E. ir Concept 1, garsėja ne tik savo unikaliu minimalistinio techno skambesiu, bet ir inovacijomis muzikos technologijų srityje.

Hawtinas yra tikra elektroninės muzikos ikona, formavusi techno muzikos kultūrą visame pasaulyje. Jo pasirodymai – tai ne tik muzikiniai renginiai, bet ir audiovizualinės patirtys, kurios įtraukia klausytojus į unikalų garsų pasaulį.

Richie Hawtin pasirodymas Vilniuje – puiki proga gyvai išgirsti pasaulinio lygio atlikėją, kuris įkvėpė ne vieną šios muzikos kartą. Daugiau informacijos apie renginio datą ir bilietus galite rasti oficialiuose organizatorių kanaluose – https://www.facebook.com/gallery1986/posts/pfbid0BTHfcbjLw9kLz9Vk6STifE8srrSAi7sjSrWCEVTEdKp6rZ9rMbWEZ3purGFDrX18l

Naujas Viagra Boys albumas – balandį

Švedų pankroko scenos pažiba – Viagra Boys – šiemet taip pat palepins mus nauju albumu. Išpopuliarėję po 2022-aisiais pasirodžiusio disko „Cave World” (tais pačiais metais lankėsi ir Vilniuje), 2023-aisiais laimėję švedų Grammis apdovanojimą („Metų roko” kategorijoje) – šiems scenoms chuliganams tikrai sekasi.

11 kūrinių albumas „viagr aboys” pasirodys balandžio 25 dieną. Čia – pirmasis jo singlas, „Man Made of Meat”, kurį grupė repetavo gyvai, koncertų metu, jau gerą pusmetį.

Open’er festivalyje – Nine Inch Nails

Lenkijoje vykstantis festivalis Open’er paskelbė naujus vardus, papildančius šiemetinį line’upą. Prie anksčiau atskleistų JPEGMAFIA, FKA Twigs, Linkin Park, Massive Attack ir kitų, prisijungė dar keli įspūdingi vardai. Lengvo mergaitiško popo gerbėjai gaus proga pasimėgauti Gracie Abrams ir Camilos Cabello pasirodymais, o štai sunkesnių melodijų fanai gavo tikrą perliuką – Nine Inch Nails.

Gandai apie Nine Inch Nails turą po Europą sklandė jau kurį laiką. Pati grupė patvirtino, kad turas bus, tačiau jo paskelbimą atidėjo dėl gairų Los Andžele.

Festivalis Open’er vyks liepos 2-5 dienomis Gdynėje. Jei ši data jūsų nevilioja, bandykiye laimę kitur – grupė „Nine Inch Nails” ką tik paskelbė apie turą.