Evelina Bondar

GYVAI: pusvalandis su „Spoon“ KEXP studijoje

1993-aisias Ostine, Teksase susiformavę rokeriai „Spoon“ šių metų pradžioje išleido jau devintąjį savo albumą, „Hot Thoughts“. Tęsdami šio disko pristatymo turą, jie užsuko į Sietle esančią „KEXP“ studiją, kur sugrojo penkias dainas: „Do I Have To Talk You Into It“, „Hot Thoughts“, „I Ain’t The One“, „Pink Up“ bei „Can I Sit Next To You“.

Netikėtai pasirodė naujas „Fever Ray“ albumas: perklausykite

Praėjusį penktadienį pasirodęs Karin Dreijer („Fever Ray“) albumas „Plunge“ tikrai vertas metų netikėtumo titulo. Tai vos antrasis solinis elektronikos dueto „The Knife“ vokalistės darbas, pasirodęs po 8 metų pertraukos, tad nenuostabu, kad daugelis gerbėjų nemanė kada nors sulauksią naujų „Fever Ray“ darbų. Išdygęs tarsi per naktį, „Plunge“ dovanoja tikrą malonumą K. Dreijer kūrybos gerbėjams. Kviečiame pasiklausyti ir peržiūrėti albumą pristatančio singlo „To the Moon and Back“ vaizdo klipą.

Nick Cave & The Bad Seeds koncertas Varšuvoje: apie sektas, jausmus ir batus

Nick Cave & The Bad Seeds koncerto akimirka

Niekuomet nebuvau Nick Cave gerbėja.Tuomet, kai jis kepė savo „Žudiko balades“ („Murder ballads“), aš klausiau „Backstreet Boys“. Padėtis ne ką tepasikeitė ir vėliau, kai berniukų penketo kasetės buvo be jokios graužaties paaukotos muzikos dievams. Nick Cave?  Ta muzika seniams? Nė už ką.

Ledai buvo pralaužti iš esmės tik pasirodžius „Push the Sky Away“, bet dar ne tiek, kad trenkčiausi dėl jo į kitą šalį. O tada pasirodė „Skeleton tree“. Aplinkybės, dėl kurių gimė šis albumas (jo kūriniai buvo parašyti po tragiškos N. Cave sūnaus žūties), begalinis atlikėjo sielvartas ir neįtikėtinas šios muzikos trapumas negalėjo nepapirkti. Ir ne tik papirko – tiesiog išmušė pagrindą iš po kojų.

It began when they come took me from my home

Tad žvarboką spalio dieną autobusu dardėjau link Lenkijos sostinės. Vėlavau. Tuomet, kai pirmieji, ištikimiausieji Cave’o gerbėjai jau būriavosi prie Varšuvos “Torwar” sporto ir kultūros renginių salės (o dalis jų rinkosi jau nuo 8 ryto), aš dar nebuvau pajudėjusi iš Vilniaus. Nežinau, kas lėmė tokį neatsakingą elgesį. Galbūt šiek tiek baimė. Taip, perspektyva gyvai išgirsti liūdniausią albumą pasaulyje masino, tačiau ir baugino.

Nick Cave & The Bad Seeds koncerto akimirka

Nick Cave & The Bad Seeds koncerto akimirka

Ah look at me now

Ir štai aš jau vietoje. Masė žmonių, matomumas prastas, prasibrauti nors kiek arčiau scenos jokios galimybės. Stovintys šalia lenkai juokauja apie „išaugusius tautiečius“ – ir iš tiesų, arba scena yra sumontuota per žemai, arba Nick Cave gerbėjai tiesiog išskiria aukštesniu ūgiu. Kas ten žino. Padėtį kiek gelbėja ekranai, tačiau ne visuomet – kartais pirmos eilės prapliupdavo juoku, kurio priežasties nesuprasdavai. Taip, pasijauti tarsi tas durnelis, kuriam kas nors turi paaiškinti anekdotą, bet paaiškinti nėra kam, tad tiesiog klausaisi ir žiūri toliau.

O žiūrėti yra į ką. Jei pasaulyje egzistuotų prietaisas, gebantis išmatuoti žmogaus charizmą, šį vakarą jis būtų užfiksavęs rekordinius parodymus. Jei Nick Cave būtų sektos lyderis, šį vakarą būtų žuvę daugybė žmonių. Jo gebėjimą valdyti publiką sunku nupasakoti žodžiais. Jo rankų gestai hipnotizuoja. Nuo jo neįmanoma atitraukti akių. Tokiam žmogui tiesiog paklūstama nesvarstant. Tai žavu, bet labai pavojinga.

A song in which to weep

Setlisto branduolį šį vakarą sudaro albumo „Skeleton tree“ dainos – jų net septynios, nors labiausiai pritrūksta „Rings Of Saturn”. Be netikėtumų – jei esate matę šio turo koncertą bet kuriame kitame pasaulio mieste, greičiausiai šis buvo į jį panašus. Bent jau dainomis – visa kita, pavyzdžiui, vis išsprūstantys N. Cave šūksniai “Warsaw, you are f*cking awesome”, norisi tikėti, buvo skirti tik šiai vietai ir šiai publikai. Naivu, bet kita vertus, kiekvienas koncertas yra savaip išskirtinis.  O prie šio pasirodymo unikalumo neabejotinai prisidėjo net ir ta staugianti mergina, taip linksminusi grupės narius (ir kiek mažiau – stovėjusius šalia jos).

Taigi, nepaisant visų aplinkybių, tai buvo smagus koncertas – gera buvo matyti šypsenas N. Cave veide, gera klausytis, kaip jis žaidžia savo kūriniais, gyvai reaguoja į viską, kas vyksta scenoje ir aplink, žongliruodamas dainų žodžiais – taip „Red Right Hand“ tekste atsirado „you don‘t like your shitty phone? He‘ll get you a new one“ ir „your angry little tweets“. Gera matyti, kaip jis bendrauja su publika – praktiškai viso koncerto metu jis nepaleido žiūrovų rankų, kol galiausiai kelis dešimtis jų pakvietė ant scenos – kartu sudainuoti  „The Weeping Song“ ir „Stagger Lee“. Dar keli žiūrovai stūmė šalin dangų per koncertą užbaigusią dainą „Push The Sky Away“.

Let us go now, my only companion

Visa tai – smagūs prisiminimai, tačiau man asmeniškai stipriausia koncerto vieta buvo ne publikos numylėtoji „Into My Arms“, net visas tas šėlsmas scenoje per bisą, ne, koncerto vinimi man buvo ramus, bet galingas „Distant Sky“  atlikimas ir milžiniška kūrinį albume kartu sudainavusios Elsės Torp projekcija scenoje. Po jos viskas pasidarė nebesvarbu. Net ir tai, kad naktį hostelyje man pavogė batus. Ką tie batai prieš Nick Cave didybę.

Oh, nothing is for free 

Niekuomet nebuvau Nick‘o Cave‘o gerbėja. Dabar jau esu.

Naują albumą išleis „Franz Ferdinand“

Nuo paskutinio (solinio) albumo praėjus 4 metams, škotų rokeriai „Franz Ferdinand“ pasiryžę grįžti su nauju darbu. „Always Ascending“ pasirodys kitų metų vasario 9 dieną ir pradžiugins grupės gerbėjus 10 naujų kūrinių. Tituline daina dalinamės jau šiandien.

Always Ascending:

01 Always Ascending
02 Lazy Boy
03 Paper Cages
04 Finally
05 The Academy Award
06 Lois Lane
07 Huck and Jim
08 Glimpse of Love
09 Feel the Love Go
10 Slow Don’t Kill Me Slow

GYVAI: 2 valandos su „The National“

Naujojo albumo „Sleep Well Beast“ pristatymo turą Europoje tęsiantys amerikiečiai „The National“ užsuko ir į Hamburgą, kur tobuliausioje ir geidžiamiausioje Europos koncertų salėje – Elbės filharmonijoje – sugrojo dviejų valandų koncertą. Netrūko nieko, o pasirodymą užbaigiantis akustiškai atliekamas kūrinys „Vanderlyle Crybaby Geeks“ kaip visuomet iššaukė jausmų laviną. Kviečiame pasižiūrėti!

Ólafur Arnalds – 0952

2007-aisiais, dėdės mirties paveiktas, tuo metu 20-metis islandas Ólafur Arnalds įrašė savo pirmąjį albumą, „Eulogy for Evolution“. 2017-aisiais, praėjus dešimčiai metų, O. Arnalds prisiminė šį savo darbą ir nutarė jį patobulinti, remasteringą patikėdamas savo draugui ir puikiam muzikantui Nilsui Frahmui. Taip atsirado ką tik išleistas „Eulogy for Evolution 2017“ ir taip gimė šis vaizdo klipas, kurio autorius – islandas Eilífur Örn Þrastarson.

Julien Baker – Turn Out The Lights

Apie JAV dainininkę Julien Baker dar nerašėme, nors 22 metų mergina iš Memfio jau turi šiek tiek pasiekimų muzikiniame pasaulyje. Pavyzdžiui, išleido vieną albumą ir apšildė tokias grupes kaip Death Cab for Cutie, The Decemberists, Belle & Sebastian ar Paramore. Antrasis jos albumas pasirodys jau po kelių savaičių, spalio 27 dieną, o šiandien kviečiame pasimėgauti tituline jo daina, „Turn Out The Lights“ ir jai skirtu vaizdo klipu.

Sufjan Stevens – Wallowa Lake Monster

Kaip ir žadėjome, JAV atlikėjas Sufjan Stevens grįžta su nauja muzika. Tiesa, ji ne visai nauja – tai medžiaga, sukurta įrašinėjant ankstesnįjį albumą. Tačiau ruošiamas išleisti diskas turėtų neabejotinai patikti tiems, kurie pamilo 2015-aisiais išleistą Sufjano albumą „Carrie & Lowell“. „The Greatest Gift – Outtakes, Remixes & Demos From Carrie & Lowell“ pasirodys mėnesiu vėliau, nei buvo skelbta – lapkričio 24-ą dieną.

O dabar saldainiukas – kūrinys „Wallowa Lake Monster“.

Tricky feat. Breanna Barbara – When We Die

Rugsėjo 22-ą dieną britų trip-hopo pionierius Tricky išleido savo tryliktąjį albumą, „ununiform“. Jame dainą „When We Die“ kartu su Tricky atlieka ilgametė jo „bendradarbė“, Martina Topley-Bird. Šiandien kviečiame pasiklausyti naujos šio kūrinio versijos, kurioje Mariną pakeitė dainininkė iš Niujorko, Breanna Barbara. Ji prisijungs prie Tricky ir koncertinio turo JAV bei Kanadoje metu.

GYVAI: Owen Pallett & s t a r g a z e koncertas Hamburgo Elbės filharmonijoje

Apie akustiškai tobulą Hamburgo Elbės filharmoniją (Elbphilharmonie) sklando legendos, o bilietus į šioje salėje vykstančius koncertus gauti yra ypatingai sudėtinga. Todėl šiandien kviečiame  bent iš dalies, prie komputerių ekranų, prisiliesti prie šios tobulybės, klausant kanadiečio Oweno Palleto ir Berlyne reziduojančios grupės „s t a r g a z e“. Specialiai šiam koncertui O. Pallett visiškai perdirbo anksčiau įrašytas dainas – šios dabar skamba neatpažįstamai.

Yeah Yeah Yeahs – Shake It

Apie indierokerius iš Niujorko, „Yeah Yeah Yeahs“ negirdėjome nieko nuo 2013-ųjų, kuomet grupė išleido albumą „Mosquito“. Todėl šiandien paskelbtos naujienos turėtų patikti ištikimiems grupės gerbėjams – „Yeah Yeah Yeahs“ nusprendė perleisti savo pirmąjį albumą, 2003-ųjų darbą „Fever To Tell“, papildydami jį visa krūva anksčiau neišleistų kūrinių. Vieną tokių dainų norime jums pristatyti jau šiandien – jūsų dėmesiui kūrinys „Shake It“.

O štai kaip atrodys perleistas „Fever To Tell“, pasirodysiantis jau spalio 20 dieną:

  1. Rich
  2. Date with the Night
  3. Man
  4. Tick
  5. Black Tongue
  6. Pin
  7. Cold Light
  8. No No No
  9. Maps
  10. Y Control
  11. Modern Romance
  12. Poor Song

Bonus Disc:

  1. Date with the Night (Four Track Demo)
  2. Black Tongue (Four Track Demo)
  3. Pin (Four Track Demo)
  4. Maps (Early Four Track Demo)
  5. Poor Song (Four Track Demo)
  6. Tick (Four Track Demo)
  7. Shot Down (Four Track Demo)
  8. Ooh Ooh Ooh (Four Track Demo)
  9. Maps (Four Track Demo)
  10. Shake It
  11. Machine
  12. Modern Things
  13. Graveyard
  14. Shot Down
  15. Yeah! New York
  16. Boogers
  17. Countdown