gyva muzika

Lietuvos muzikantai ir karantinas: vieniems iššūkis ir ilgesys, kitiems – papildoma ramybė

2020-05-06Liudas ZakarevičiusmanoISTORIJA, manoNAUJIENA

Koronaviruso sukeltas karantinas iki šiol jaukia mūsų kasdienybę. Nepaisant to, kad gyvenimo sąlygos šiek tiek laisvėja – galime lankytis parduotuvėse, atsisėsti lauko kavinėje ar drąsiau vaikščioti po miestą (tai darant turime laikytis visų atsargumo priemonių), laikas jau nebe toks, koks buvo anksčiau. Ko gero, toks, koks buvo iki COVIC-19 pandemijos, jis dar ilgai negrįš į savo vėžes.

Pasikeitė mūsų gyvenimas, kasdienybė, saugumo jausmo suvokimas. Pasikeitė daugelis dalykų. Žinoma, pasikeitė ir muzikos industrijai, kuriai dabar (turbūt daugiau nei kada nors) reikia ne tik šviežio oro gūsio, bet ir gyvo santykio su žmonėmis.

Taigi, šįkart nusprendėme pakalbinti Jums puikiai pažįstamus Lietuvos muzikantus. Paklausėme labai paprastų klausimų: ką jie veikia karantino metu, kaip išnaudoja laisvą laiką ir kaip pakito jų kasdienybė? Prie to paties pridėjome ir dar vieną paprastą klausimą – kaip, jų nuomone, pasikeis muzikos industrija pasibaigus karantinui.

Tad Jūsų dėmesiui – muzikantų mintys ir linkėjimai iš namų, sodybų ar pasivaikščiojimų po miškus.

A. Mamontovas

Andrius Mamontovas: Karantinas labai mažai pakeitė mano gyvenimą, nes kai neturiu koncertų ir kelionių, tuo metu visada dirbu namuose. Būtent tai dabar ir darau. Įrašinėju muziką, gvildenu naujas idėjas, kolaboruoju su kitais muzikantais ir studijuoju bei gilinuos į savo turimus muzikos instrumentus ar kompiuterines programas, skirtas muzikos įrašymui ir prodiusavimui. Pagrindinis gyvenimo pasikeitimas yra tas, kad visi susitikimai ir bendravimas persikėlė į internetą. Kas, tiesą sakant, man nėra didelė problema. Esu intravertas ir atsiskyrimas man visada patiko, netgi būdavo šiokia tokia siekiamybė.

Muzikos industrija pasikeis tiek, kiek pasikeis joje dirbantys žmonės. Manau, kad kai sugrįš galimybė rengti normalius koncertus, tai sugrįš ir industrija. Kadangi to tekts šiek tiek palaukti, gali būti, kad kai kurie žmonės nuspręs pasirinkti kitas profesijas. Nors, tiesą sakant, nemanau, kad tokių bus daug. Ne visiems dabar lengva. Tie, kurie neturi santaupų arba buvo įpratę lengvai švaistyti uždibtus pinigus, jau turėjo pajusti padėties pasikeitimą ir pradėti nerimauti. Tie, kurie su pinigais elgėsi apdairiau, tiesiog ramiai tęsia savo veiklą, stebi situaciją ir ruošiasi tam laikui, kai viskas sugrįš į savo vietas. O, kad sugrįš – neturiu nė mažiausios abejonės.

L. Adomaitis

Linas Adomaitis: Karantinas namuose – dviprasmiškas reikalas: iš vienos pusės gerai, daug laiko su šeima, terasą kieme pasidarėm, žiūrim serialus, į sodybą nulekiam pabūti kitoje namų izoliacijoje ir pasimėgauti gamta. Kita medalio pusė kiek kitokia – pasiilgau realių koncertų, pasiilgau draugų, gyvų susitikimų, miesto kavinukių, pasivaikščiojimo ne su kauke o su šypsena.

Na, o kūrybiniame fronte bręsta mano kardinaliai kitoks albumas, kurį rudenį išleisiu vinilo formatu. Apie tai kol kas sakau pirmą kartą, bet daugiau faktų atskleisiu truputėlį vėliau.

Kaip ši situacija pakeis šou verslą niekas negali pasakyti. Pamenu, 2008 metais tarp muzikantų sklandė niūrus žodis „krizė” ir daugelis sakė, kad dabar tai jau bus viskas. Kai kurie muzikantai nieko nedarė ir laukė. Bet tie, kas tikėjo, judėjo, kūrė ir investavo į ateitį – skaniausius vaisius valgė tiesiai nuo medžio. Juk bet kokios krizės praeina ir reikia nepasiduoti liūdnoms mintims. Linkiu visai muzikų bendruomenei ieškoti, kurti, muzikuoti įvairiomis formomis. Viskas bus gerai.

G. Kilčiauskienė

Giedrė Kilčiauskienė: Visas pasaulio laikas priklauso man. Ir tai tik mano pasirinkimai – aš galiu parduoti savo laiką už pinigus, padovanoti sau, kad galėčiau pabūti su šeima arba sukurti naują dainą, paaukoti išplautų indų ar švarių grindų vardan. Ir tai, kad pasaulis sustojo, laiko pasidarė nei daugiau, nei mažiau. Tiesiog šiek tiek pasikeitė mano pasirinkimų galimybės. Jeigu labai paprastai ir be poezijos – daugiau valgau, mažiau judu, per ilgai užsiskaitau nesąmones internete. Knygos ar filmai niekada nebuvo mano aistra, tad ir iššūkių sau jokių nekėliau, maždaug, štai – dabar tai jau pagaliau galėsiu viską perskaityti ir pamatyti 😊

Kas dar? Dar šią savaitę pasirodys mano nauja daina – taigi, dar vienos dainos kūrybinis procesas juda finišo link. Koncertavau vidury karantino, ko gero vieninteliame tuo metu vykusiame koncerte 600 km spinduliu „Drive in live“, daviau kelis fainus interviu, nuvažiuoju į sodą ar mišką. Tačiau visi šie dalykai vykdavo ir ne pandemijos metu.

Labiausiai pasiilgau apkabinti mamą ir savo senelius. Ir koncertų pasiilgau. Ir dalintis patirtimi su savo studentais gyvai, o ne per kompą pasiilgau. Bet viskas bus gerai. Tiesiog. Nes nieko amžino nėra. Na, gal išskyrus laiką 😉

I. Pociūnas

Ignas Pociūnas („Daddy Was A Milkman”): Nemeluosiu – man karantino metu nuotaikos dažnai keičiasi. Kartais neatsidžiaugiu laiku su šeima, o kartais nebežinau kur dėtis, nes nežinios jausmas vargina. Atsakingai laikomės karantino, todėl dainų rašymas vyksta nuotoliniu būdu. Tačiau tikrai labai trūksta „gyvo” darbo studijoje. Per šiuos 2 mėnesius parašėme 2 dainas, dar perskaičiau dvi A.Škėmos knygas, naktimis sužiūrėjau naują „Suits” sezoną, o dabar esu prilipęs prie „Good doctor”. Šiaip mano dienotvarkė gana monotoniška – pamokos su vaikais, miškas su šuniuku, o vakarus, kai yra nuotaika, skiriu kūrybai. Bendrai dėl laisvalaikio – laikas namie visai nereiškia kad jis laisvas, ypač jei turi vaikų:) Jis atsiranda vakare, su sąlyga, kad migdydamas mažuosius neužmiegi pats:)

Kas nutiks su muzikos industrija bei pačiais koncertais pasibaigus karantinui? Muzikos industrija adaptuosis. Jei bus draudžiami dideli renginiai, darysime mažus, jei nebus galima groti vidaus patalpose – grosime lauke. Jei nebus galima groti niekur – išlauksime kol bus galima. Nėra kito kelio, nes muzika, gyvi pasirodymai, festivaliai ar kito formato kultūriniai susibūrimai neišvengiamai liks reikalingi. Manau prisitaikysime visi, kad ir kokie apribojimai bebūtų.

G. Širka

Giedrius Širka („Golden Parazyth”): Karantinas plaukia sava vaga. Kai būnu kaime, jis man labiau patinka. Mieste važiuojant dviračiu į studiją iš namų, aš vis dar mėginu atsikratyti zombių filmo jausmo. Kai aplinkui visi su kaukėm, nori nenori yra toks keistumo jausmas. Ypač dabar kontrastuoja žmonės ir gamta kuri žydi ir kvepia. Būčiau dailininkas – tapyčiau senjorų porą su kaukėm, po žydinčiom slyvom, geltonų kiaulpienių fone…

Laiko dabar mano gyvenime užtenka viskam. Spėju ir studijoje prie muzikos darbuotis, spėju ir gamta pasidžiaugti, spėju ir knygų paskaityti… Tiesiog tobula šiais klausimais. Truputėlį liūdniau, kad koncertus teko nukelti ir panašu, kad viešai groti teks tik lapkritį. Nebent įvyks stebuklas ir kažkas pasikeis greičiau.

Tikrai nėra taip, kad žūtbūt noriu lipti į sceną. Mes gavome kelis pasiūlymus groti šiuo laikotarpiu, bet kažkaip jų atsisakiau, atrodo dar ne toks didžiulis noro koncertuoti šauksmas, kad eičiau tarp daugiabučių su gitara savo arijų giedoti. Tuo tarpu dirbu geriau prie muzikos ir netrukus išleisim dainą duetu su atlikėja Ruta MUR. Be to kuriu naują lietuvišką albumo. Taigi, darbų pakanka, o veiklos kūrybinėje sferoje – per akis.

Industrijos pokyčiai galimi įvairūs. Industrija yra klausytojai, todėl jeigu jie kurį laiką nenorės pirkti bilietų, albumų, merch’o – industrija tiesiog sulėtės. Bet manau nėra dar taip buvę, kad žmogus atsisakytų gyvų koncertų ir performansų. Todėl po truputį viskas stosis į senas vėžes ir gal net kurį laiką žmonės labiau ir atidžiau klausysis koncertų. Gal net telefonų kurį laiką koncertų metu mažiau žiūrovų trauksis filmuoti… Apskritai norėtųsi tikėti, kad žmonės po šitos koronės ir vėl daugumą dalykų pradės vertinti labiau nei iki tol. Gal naivi svajonė, bet negi žmonija iš šitos duobės išlips, taip nieko ir nepasimokiusi…

M. Melmanas

Maksas Melmanas („Biplan”): Kasdienybė pasikeitė iš esmės. Atsirado daugiau laisvo laiko. Ir jį skiriu ne tik nieko neveikimui, bet ir rimtesniems apmąstymams. Gali „pasikrapštyti” savyje (šypsosi).

Daug laiko skiriu sportui. To nedariau anksčiau. Dabar dviratis – mano geriausias draugas. kiek rečiau – bėgiojimas. Netikėtai pradėjau užsiimti rankdarbiais iš medžio (juokiasi). Anksčiau net negalėjau pagalvoti, kad taip kada nors nutiks.

Kadangi mano šeima karantinuojasi Vokietijoje, o aš esu čia, nusprendėme karantinuotis su mama. Labai džiaugiuosi, nes daug su ja bendraujame – tiek vaikščiodami po mišką ar miestą, tiek ir sėdėdami namuose.

Be abejo, norėčiau daugiau laiko praleisti su šeima ar scenoje, tačiau suprantu, kad tai neįmanoma. Todėl labai džiaugiuosi, kad Paluknio aerodrome šį savaitgalį turėsime pirmą „post-karantininį” pasirodymą. Tokie pasirodymai, greičiausiai, ilgainiui taps kasdienybe. Manau, kad tai ir bus didžiausi industrijos pokyčiai. Netikėti pasirodymai, dar daugiau streamų internete, kitoks koncertų vartojimas. Tačiau akivaizdu, jog pokyčiai – neišvengiami. Pamatėme, kad galimybių yra, todėl jas bandysime išnaudoti.

Žinoma, labai laukiu gyvų susitikimų ir pasirodymų. Tikiuosi, kad labai ilgai laukti nereikės.

I. Kofas

Igoris Kofas („Lemon Joy”): Karantinas visai nieko. Man kaip intravertui pilnai tinka socialinė distancija, bendravimas online ir kiti panašūs dalykai. Man patinka apytuštis miestas ir keliai, važinėju dviračiu nuolat ir nelaukiu žalios šviesos

J. Aleksovas

Julijus Aleksovas („Colours Of Bubbles”): Karantinas leido šiek tiek atsikvėpti ir sustoti nuo viso to bėgimo, į kurį buvome įsisukę. Atsirado daug laisvo laiko kūrybai, seniai svajotiems projektams, kuriems niekad nelikdavo laiko kasdienėje rutinoje, muzikiniams eksperimentams. Taip pat pagaliau buvo galima prisėsti prie seniai pradėtų, bet taip ir neužbaigtų dainų. Karantinas tapo galimybe. Teko matyt FB, kad atsirado net naujų muzikinių projektų.

Kaip viskas susiklostys pasibaigus karantinui, manau sunku prognozuoti, nes kol kas nematyti jo pabaigos. Turbūt į masinius renginius dar kurį laiką nesirinksime. Jie bus intimesni, mažesni. Tad renginių organizatoriai turės adaptuoti savo darbo įpročius prie susiklosčiusių aplinkybių. Bet žiūrint bendrai, manau, kad viskas bus gerai ir kitais metais Lietuvoje turėsime daugiausiai kada nors išleistų albumų valstybės istorijoje.

I. Narkutė

Ieva Narkutė: Pirmąjį karantino mėnesį išnaudojau lėtam laikui su šeima. Visą laiką buvome sodyboje, mėgavomės grynu oru, buvimu kartu. Per karantiną labai daug skaitau – tai turbūt pati produktyviausia mano veikla, nes prie instrumento neprisiliečiau nuo pat karantino pradžios. Tik dabar po truputį imu grįžti į kūrybinį ritmą. Nelengva. Gan mėgavausi šitomis prievartinėmis atostogomis, galėjimu nieko nedaryti, o tiesiog būti. Toks paprastas buvimas, turint vaikų, atneša labai daug džiaugsmo. Kasdienybėje imi pastebėt mažus smagius dalykus. Tie maži dalykai ne antraštėms, ne didelei auditorijai, jie lieka šeimoje, širdyje. Tikiu, jie ilgam išlieka mūsų vaikų atsiminimuose. Būtent tokių mažų kasdienybės džiaugsmų buvo pilnas mano karantinas.

Antra jo pusė emociškai sunkesnė, vis labiau norisi grįžti pilna koja prie darbų, vis dažniau kirba koncertų ilgesys, nerimas dėl ateities. Tą nerimą geriausiai gydo darbas, todėl imu ir rašau. Man reikia valios, prisivertimo, bet kai tai įvyksta, džiaugiuosi.

Apie visos muzikos industrijos pasikeitimus bijau kalbėti. Dalis manęs vis dar viliasi, kad viskas bus, kaip buvę. Kita, pesimistiškesnė dalis, sako, kad geriausius laikus jau išgyvenome. Taip ir klajoju kažkur tarp šių dviejų pusių. Geriau pagalvojus, kūrybinį gyvenimą gyvenantis žmogus save tarp tų dviejų pusių aptinka bene kasdien, net ir ne per karantiną. Tad tas neapibrėžtumas, prie kurio visi esam pripratę, dabar yra gerokai stipresnis, bet jis mums jau pažįstamas. Jis nuolat alsuoja kuriančiam žmogui į nugarą.

V. Valiukevičius

Vaidotas Valiukevičius („The Roop”): Išnaudojam karantiną kūrybai ir apmąstymams apie tai, kur ir kaip toliau eisime. Galvojau, kad darbų apmažės, bet tikrai to neįvyko. Veiklos daug, tik vaisius ji duos žymiai vėliau. Aš tikiu, kad industrijos pokyčių bus, tačiau vis tiek visi laukia gyvų koncertų ir to bendrumo jausmo, kurį nuotoliniu būdu labai sunku pasiekti.

Vilniuje koncertuos kultinis eksperimentinės muzikos kūrėjas Philip Glass

2014-04-30Dominykas DimavičiusmanoNAUJIENA

Neįtikėtina, tačiau į Lietuvą atvyksta bene įtakingiausias XX amžiaus antros pusės muzikos kūrėjas, amerikiečių kompozitorius Philip Glass – žmogus, trumpai tariant, davęs pradžią minimalistinei muzika, elektroninės techno muzikos tėvas.

Lietuvoje Philip Glass koncertuos su savo ansambliu, o koncertas vyks lapkričio 5 dieną Vilniaus Kongresų rūmuose. Tai bus vienas iš „Vilniaus festivalių” metų koncertų. Bilietai platinami nuo šiandien per „Bilietų pasaulį„.

Satta Outside ’12: kur dingo stogas?

2012-08-17Dominykas DimavičiusmanoISTORIJA

Šiais metais “nevaryti į Sattą” kvietė ne tik reklamos agentūros “New!” kurti susimąstyti verčiantys plakatai, bet ir reikšmingi Marijos žemės vestuvių ir muzikinių parodijų gigantai, kurie praėjusį savaitgalį išdidžiai glostė vis atostogaujančias Lietuvos užstalės piliečių ausis. Į Sattą vykti neatbaidė net sunerimęs Šventosios ornitologas, negelbėti grasinantis gelbėtojas ar pasimetęs čeburekų pardavėjas, nors tikrų tikriausiai aplankyti jau šeštą kartą vykstantį alternatyvios muzikos ir meno festivalį “Satta Outside” ragino kasmet vis gerėjantys draugų ir kolegų atsiliepimai, nustebinęs ir keistus jausmus sukėlęs line-up’as bei ilgametė dalyvavimo jame patirtis.

Arena stage (nuotr. Lukas Šalna)

Atrodo, jog, pamatęs muzikinę šių metų Satta programą, dažnas Lietuvos jaunuolis turėjo pasimesti ir rimtai apsvarstyti savo norą ir galimybes mokėti šimtą ir daugiau pinigų už bilietą, jau nekalbant apie kelionę pirmyn-atgal bei visą kitą festivalio metu privalomą “amuniciją”. Nepaisant to, panašu, kad taip neatsitiko, nes festivalį aplankė bene 8000 žmonių iš kurių net 12 buvo sunkūs narkomanai, kuriuos, ačiū Dievui, didvyriai pareigūnai išgaudė. Toks skaičius lankytojų, berods, ne tik yra gausiausias per visą Satta istoriją, bet ir lyderiauja tarp visų šių metų Lietuvos muzikos festivalių. Tai dar kartą įrodo, kad savo skoniu, tradicija ir grynumu „Satta Outside“ lenkia bet kokį kitą šiuo metu žinomą lietuvišką muzikos festivalį, nes tai kas yra išdirbta ir atrodo kokybiškai, masina to išsiilgusius žmones. Ką čia daugiau ir bepridurti, juk, šiais metais buvo sukurtas net specialus festivalio app‘sas išmaniesiems telefonams su „Android“ OS!

Festivalyje buvau 3 dienas, tad turėjau progą išgirsti bent „85% dar negirdėtų“ atlikėjų. Tiesa, festivaliui buvau pasiruošęs ir negirdėtų vardų buvo kur kas mažiau, todėl atvykau jau susidaręs įvairias nuomones ir „must hear“ sąrašą.

Lietuviai

Tent Stage (Nuotr. Lukas Šalna)

Kaip ir daugelyje Lietuvos festivalių, taip ir Satta Outside, grojo daugybė lietuvių atlikėjų, kurių vieni tiesiog miksavo, o kiti rodė kažką savo. Apie lietuvius galiu pasakyti tik gerus žodžius, nes man visuomet malonu girdėti skoningai miksuojančius tautiečius ir apskritai džiugu matyti vis gausėjantį būrį įdomių elektroninės muzikos DJ‘ų ir atlikėjų Lietuvoje. Neverta net abejoti, kad prie to svariai prisideda ir festivalio tėvai „Mondayjazz“ su „Basscake“ bei prieš porą metų pradėtos „Renegades Of Bump“ kovos su Vaiperiu priešaky, kurios palaikė karjeros laiptais lipančius jaunuosius atlikėjus, tokius kaip „Fingalick”, „96WRLD” ir kiti.

Iš lietuvių labiausiai intrigavo pamatyti bendrą „96WRLD” ir Marko Palubenkos pasirodymą, kuris prieš pat festivalį pristatytu bendru kūriniu kartelę užkėlė gan aukštai. Galima drąsiai sakyti, kad šis jų projektas puikiai pavyko, nors ir atrodė dar iki galo neišdirbtas, bet pasirodymo nuotaika ir jaunų atlikėjų grojamos muzikos kokybė tą visiškai kompansavo.

Festivališkai (tinkamai prie bendros nuotaikos ir į temą) sugrojo ir kiti lietuvių atlikėjai, tarp kurių buvo tie patys “EMPTI”, “Repo Seniai”, vieninteliai indie rockeriai festivalyje “The Dominoes”, lietuviško reggae atstovas “Shidlas”, dar vienas „nurautas” naujas “MC Messiah” projektas “O!” ir daug kitų atlikėjų, kurių buvo visa galybė. Yra tiesiog puiku, kad Lietuvoje pilna puikių ir nuolat tobulėjančių atlikėjų, tačiau tokio rango festivalio atžvilgiu lietuviai, pagrindinėje scenoje užpildantys potencialių žvaigždžių iš užsienio vietą, šiek tiek glumina. Na, ne patys atlikėjai, o toks organizatorių sprendimas.

Žygimantas Kudirka traiško tarakonus su nauju projektu "O!"

Iki šių metų Satta Outside kasmet nustebindavo puikiu line-up‘u ir vis garbingesniais atvykstančiais užsienio atlikėjais. Po 2011 metų Satta Outside festivalio šiemet tikėjausi kažko stulbinančio. Juk tada jame lankėsi vienas geidžiamiausių šių laikų muzikos prodiuserių „Machinedrum“, 2011 metų prestižiniam „Mercury“ apdovanojimui nominuotas ir gerbiamojo Gilles Petersono kuruojamas „Ghostpoet“, visą areną tiesiogine prasme nunešęs „The Gaslamp Killer“, „Robot Koch“, „Débruit“ ir daug daug kitų. Neverta užmiršti ir 2010 metų line-up‘o, tarp kurių buvo jau tada žibėjęs, o dabar geriausia prasme degantis „Hudson Mohawke“, britai „Mount Kimbie“, ar po prastižinius elektroninės muzikos Europos festivaliu besiblaškantys „Slugabed“ ir „Dimlite“ bei, aišku, kiti. Kartelę labai aukštai buvo užkėlę ir dar žiemą prasidėję bilietų pardavimai bei sparčiai kylančios jų kainos, galiausiai pasiekusios „brangiausio lietuviško festivalio“ kainų lygį. Deja, bet šiais metais muzikinis line-up‘as toli gražu nepateisino lūkesčių.

Užsieniečiai

Panašu, kad šiemet festvalio organizatoriai bandė praplėsti muzikinį žanrų spektrą pasikviesdami soul jazz‘o kolektyvą iš Suomijos „The Soul Investigators“ su Nicole Willis priešaky. Jų pasirodymas buvo tikrai kokybiškas ir malonus ausiai, tačiau vargu ar tinkamas šiam festivaliui, norint išlaikyti ilgametę „Satta Outside“ stilistiką ir visa tai, kas iki šiol buvo savita ir randama tik šiame festivalyje. Šių puikių džiazo atlikėjų pasirodymas labiau priminė „Tamsta Muzika“ festivalį, bet ne tą „elektroninę, reivo „Sattą, kuri sapnuodavosi vos tik grįžus iš ankstesnių festivalių. Tą patį galima pasakyti ir apie taip pat puikiai sugrojusius „The Greg Foat Group“, tačiau ir jų muzika neskambėjo kaip „Satta“. Šiaip ar taip – eksperimentas yra sveikintinas, bet manau, kad jei Sattai pavyko taip išaugti ir išpopuliarėti būnant alternatyvios (na, labiau tiesiog elektroninės) muzikos festivaliu, tai jis ir toliau turėtų toks likti, ko aš ir tikiuosi.

Didžiausi užsienietiški vardai buvo ilgai į Lietuvą sugrįžtant laukti „Mouse On Mars“, kurie festivalį „uždarė“ labai tinkamai, vietoj ir laiku, tačiau su nepalyginamai mažiau energijos nei prieš tai vykusiuose festivaliuose taškus pagrindinėje programoje sudėlioję „The Gaslamp Killer“ ar „Hudson Mohawke“. Be „MOM“ kolektyvo įspūdį paliko neapibūdinamo chillwave (labiau gal tropical rock) atstovas ir festivalio atradimas „Tropics“ su grupe bei seniai lauktas „Dorian Concept“, kurio pasirodymas galėjo būti dar bent valanda ilgesnis, nes tiesiog labai patiko ir tiko!

Arena Stage (nuotr. Lukas Šalna)

Nenusivyliau ir kito festivalio atradimo “Krampfhaft” pasirodymu, kurio metu pagalvojau, kad jo beats’us tuoj girdėsime ir žymiausių pasaulio reperių kūriniuose ar bent tų kūrinių remiksuose. Tokia mintis šovė ne vien dėl profesionalaus jo pasirdymo ir genialių beats‘ų, bet ir dėl to, kad visai neseniai jo vardą užmačiau greitai pasirodysiančiame savo dievaičio Gilles Petersono elektroninės muzikos rinkinyje „Brownswood Electric 3“, kuriame jis dalinasi įdomiausiomis kylančiomis , bet dar labai mažai žinomomis elektroninės muzikos žvaigždėmis.

Didžiausiu festivalio nusivylimu galiu drąsiai skelbti „Cinnaman“, kuris ne tik kad nepaliko įspūdžio, bet ir sugrojo kaip eilinis „Studio 9“ DJ‘us. Na, gal ir kitaip galima pavadinti, tačiau šis atlikėjas toli gražu negali būti festivalio headliner‘is, kai jį galva lenkia būrys puikiausių lietuviškų atlikėjų. Nors, tiesą sakant, man patiko tai, kad jis sugrojo šiuo metu ramybės neduodantį „Baauer“ kūrinį „Harlem Shake“, vien už kurį aš, atsimenu, paplojau. Be to, nenustebino ir „Cloud Boat” duetas, visą savo pasirodymo laiką kėlęs asociacijas su prieš porą metų Satta Outside grojusiais „Mount Kimbie”, kurie tada irgi „neužvirė” publikos iki „once more” lygio.

Baigiamieji akordai

Šiais metais į „Satta Outside“ muzikinę dalį dar keli mėnesiai prieš paskelbiant pagrindinius atlikėjus dėjau dideles viltis, mat organizatoriai iki šiol nė karto nebuvo nuvylę. Gaila, tačiau šį kartą iš pagrindinių atlikėjų pusės ne visos muzikinės viltys pasiteisino. Nepaisant to, festivalio organizatoriams puikiai pavyko išlaikyti festivalio stilių (dizaino ir nuotaikos prasme), o tai, kad susirinko toks kiekis žmonių tik įrodo, kad organizacija ir visa reklaminė kompanija yra pavyzdys kitiems Lietuvos muzikos festivaliams.

Vienas geriausių festivalio aspektų – puikus garsas. Kitas nuostabus dalykas – paplūdimys ir tie spalvotų miltelių maišeliai, suteikę be galo daug džiaugsmo ir šilumos gan vėsią rudenėjančios vasaros dieną.

Šiaip ar taip, šiais metais jau šeštą kartą vykęs „Satta Outside“, manau, drąsiai gali vadintis gryniausiu, geriausiu ir labiausiai išpildytu Lietuvos muzikos festivaliu, į kurį pasikinkęs būrį hipsterių draugų užtikrintai trauksiu ir kitais metais. Tikiuosi, organizatoriai vėl pastatys „muzikinį arenos stogą”.

Apsitaškėliai milteliais Beach Stage (nuotr. Lukas Šalna)

au au au au au aukej, kas negrojo „Mercy„?

P.S. Šias puikias nuotraukas pasiskolinau iš oficialaus Satta Outside tinklalapio, nes per Sattą drebėjo sava ranka. Ten jų galima rasti visą galybę.

Laimėkite du kvietimus dviems asmenims į muzikinio klubo „Tamsta“ 7 metų gimtadienį

2012-04-10Dominykas DimavičiusmanoNAUJIENA

Prabėgus šventėms ir nanumaldomai artėjant kitam savaitgaliui manoMUZIKA.lt kolektyvas turi puikių žinių apie vieną geriausių vietų Vilniuje, kurioje jau ne vienerius metus galite puikiai praleisti vakarus ir paklausyti išskirtinės gyvos muzikos. Vienas mylimiausių gyvos muzikos gerbėjų klubas Vilniuje – „Tamsta“ – ruošia išskirtinį vakarėlį geriausiems draugams. Kaip žinia, kasmet balandį vieną muzikaliausių ir saugiausių miesto barų apima itin džiugi nuotaika, nes „Tamsta“ švenčia gimtadienį! Šįsyk linksmybės, kurias prisiminsite visus metus, vyks balandžio 13-ąją, o gerą nuotaiką ir trankiausius muzikinius sveikinimus užtikrins itin gerbiami „G&G Sindikato“ vyrai.

G&G Sindikatas (nuotr. Tamsta)

Gimtadienio šventės rengėjai žada, jog nuo pirmųjų vakaro akimirkų karaliaus šventiška nuotaika, o šokiai ir lingavimas į repo taktą prasidės tą pačią akimirką, kai į sceną išeis „G&G Sindikatas“. Šie, daugiau kaip penkiolika metų koncertuojantys Lietuvos hiphopo scenos atstovai turi viską, kuo galima „paimti“ publiką – jie charizmatiški, šmaikštūs, ironiški ir muzikalūs. Balandžio 13-ąją jie bus ir labai gimtadieniški, kadangi kolektyvą ir klubą „Tamsta“ sieja ilgametė meilė ir draugystė.

Taip jau sutapo, kad 7-asis „Tamstos“ gimtadienis įvyks penktadienį, 13-ąją. Tačiau klubo atstovai dėl to nesuka galvos, mat galingos gerbėjų pajėgos – geriausias ginklas prieš bet kokias blogio apraiškas, juolab „Tamstos“ prieigose nėra juodų kačių, o viduje nėra lengvai dužtančių veidrodžių. Taigi šįkart velnio tuzinas reikš tik tiek, kad bus pragariškai karšta ir nutrūktgalviškai linksma.

Minia linguoja pagal G&G Sindikato ritmą (nuotr. Tamsta)

„Žinome, kaip publika myli „G&G Sindikatą“ ir kaip šoka netausodami kojų, šaukia, negailėdami balsų, per jų koncertus. Kadangi su vyrais gražiai draugaujame, nutarėme gimtadienio proga padaryti sau ir savo draugams tikrą šventę, o „G&G Sindikatas“ pasirūpins geriausios muzikos programa ir muzikinėmis staigmenomis. Neabejojame, kad į šalį lėks daug džemperių ir marškinėlių“, – juokėsi klubo direktorė Ona Rimeikienė.

Po koncerto iki pat paryčių ištvermingiausius šokdins „DJ Mamania„!

Šventė, kurią prisiminsite visus metus – 7-asis klubo „Tamsta“ gimtadienis – vyks balandžio 13 dieną, penktadienį 21.30 val.

manoMUZIKA.lt lankytojai gali laimėti du kvietimus dviems asmenims į šį puikų renginį! Jums tereikia atsakyti į klausimą:

Už ką jau ketvirtus metus iš eilės Vilniaus miesto savivaldybė apdovanojo muzikinį klubą „Tamsta”?

Kad nepasiklystumėte interneto paieškos sistemų platybėse, TEISINGĄ ATSAKYMĄ PASLĖPĖME ČIA!

Konkursas vyksta iki balandžio 12 dienos, 21:00.

Atsakymą įrašykite į šią formą: