Pirmą katrą išgirdęs pavadinimą „I Used To Be A Sparrow“ pagalvojau, kad tai – ironiška metafora netrukus Lietuvoje pasirodysiančiam australui Sam Sparro. Tačiau toks įspūdis buvo pats pirmasis ir, kaip paaiškėjo išgirdus jau pirmuosius dainos „Life Is Good“ akordus, tikrai paskutinis, mat šie du vardai tarpusavyje bendro turi tiek, kiek bendrumo galima būtų atrasti tarp Moldovos pietryčių kelių asfalto ir Indijoje kasmet nuimamo bulvių derliaus.

I Used To Be A Sparrow (nuotr, grupės archyvo)

Vakarykštis atradimas (taip, „I Used To be A Sparrow“ vardas tik vakar tapo žinomas manoMUZIKAI), nė akimirkai neleido suabejoti faktu, kad šis kolektyvas tiesiog privalo būti pristatytas Lietuvos publikai.

Taigi, rubrikoje manoATRADIMAS – naujas vardas iš Europos šiaurės.

„I Used To Be A Sparrow“ – tai Švedijos grupė, vasario pabaigoje išleidusi savo debiutinį albumą „Luke“. Duetas, kurį sudaro du nariai – dainų autorius Dickas Petterssonas ir emigrantas iš Italijos Andrea Caccese – regis, susitiko taip, kaip susitinka likimo vienas ktiam skirti žmonės: pirmasis norėjo kurti dainas ir ieškojo žmogaus, kuris galėtų jas atlikti, tuo tarpu antrasis, atvažiavęs į Švediją laimės ieškoti, tikėjosi susirasti dainų kūrėją ir suburti puikią grupę. Tiesa, reiktų paminėti, kad Andrea muzikos scenoje nėra naujokas – vyrukas jau kurį laiką yra projekto „Songs For The Sleepwalkers“ idėjinis ir muzikinis lyderis.

Taigi, vienas kitą atradę Dickas ir Andrea užsidarė studijoje ir pradėjo kurti. Neilgai trukus italo ir švedo tendemas pasauliu padovanojo 11 kūrinių, kurie buvo pristatyti grupės albume „Luke“. Šiandien Andrea visai atvirai prisipažįsta: „Pasiilgstu Italijos, tačiau jei nebūčiau atvažiavęs į Švediją – „I Used To Be A Sparrow“ niekada nebūtų atsiradusi. O aš labai myliu šią grupę“.

Jeigu paklaustumėte, kam patiks šio itališkai švediško dueto kūryba, atsakyčiau labai paprastai: tie, kas mėgsta ankstyvuosius „Coldplay“, „Kings Of Leon“, „Wilco“ ir „Bon Iver“ – tikrai nenusivils grupe „I Used To Be A Sparrow“. Jeigu įmanoma įsivaizduoti stadioninio, amerikietiško, akustinio ir garažinio roko mišinį – tuomet šis kolektyvas jį įkūnija geriausiai.

Galbūt skandinaviško prieskonio ieškantys melomanai jo ir neras, tačiau tiems, kas mėgsta melodingą roką, neišgirsti švedo ir italo kūrybos būtų tiesiog nuodėmė.

Jei kas nors, perklausęs „I Used To Be Sparrow“, sakys, kad tai – kažkur girdėta, aš tikrai sutiksiu. Tačiau visiškai išgrynintą unikalų tapatumą muzikiniame pasaulyje šiuo metu rasti būtų sunku, todėl nekeldamas ištaigingų reikalavimų scenos debiutantams, šią grupę tikrai rekomenduočiau tiems, kas neabejingi kokybiškam roku.

Beje, prieš publikuodamas žinią apie „I Used To Be A Sparrow“, pakalbinau vieną šios grupės narių – italą Andrea Caccese. Prisipažinęs, kad jau seniai nori aplankyti Lietuvą, nes tai – viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje atlikėjas nėra buvęs, Andrea maloniai sutiko su manoMUZIKA pasidalinti mintimis apie savo naująjį kolektyvą.

Papasakok „I Used To Be A Sparrow“ atsiradimo istoriją? Kaip ir kodėl nusprendėte sukurti grupę?

Viskas buvo labai paprasta: mums abiems patiko kurti ir atlikti muziką. Neturėjome jokių tikslų, mat viskas, ką norėjome daryti – tai muzikuoti. Kai sukūrėme ir įrašėme 11 dainų, supratome, kad jas tikrai verta sudėti į vieną albumą ir išleisti. Taip gimė „I Used To Be A Sparrow“ – muzikinis darinys, per tris mėnesius nuo susikūrimo išleidęs albumą „Luke“ (juokiasi)

I Used To Be A Sparrow (nuotr. grupės archyvo)

Kaip apibūdintum grupės grojamą muziką?

Mes mėgstame įvairią muziką, tad tai, ką groja „I Used To Be A Sparrow“ gali būti vadinama mūsų klausomos muzikos mišiniu. Viskas, ko siekiame – tai nuolat judėti į priekį. Mums rūpi jausmas, slypintis už kiekvieno kūrinio, kuris yra pagrįstas asmeniniu patyrimu ir tikromis emocijomis. Klausantis albumo „Luke“ kūrinių, manau yra nesunku nuspėti, kad  dainos gimė labai impulsyviai, paskatintos mūsų jausmų: tuo metu Švedijoje buvo gili žiema ir tiek aš, tiek Dickas labai ilgėjomės šilto pavasario.

Ką įvardintum „I Used To Be A Sparrow“ autoritetais ir mūzomis?

Žinai, snuku būtų pasakyti tik kelis vardus, mat mėgstamos muzikos turime tikrai daug. Mėgstame ir klasiką (tokią, kaip „Fleetwood Mac“), ir naują muziką ( „Il Dispositivo Per Il Lancio Obliquo Di Una Sferetta“, „This Town Needs Guns“, „Minus The Bear“, „Mew“) ir nesipriešiname tam, kas dabar išgyveną didžiąją pasaulinę euforiją („Coldplay“ ar „Angels And Airwaves“)

Ar jūs kaip grupė turite išsikėlę kažkokius tikslus?

Mes norime tiesiog eiti į priekį tiek, kiek įmanoma. Maloniai stebina žinia, kad „I Used To Be A Sparrow“ skamba visur –nuo fono neblaiviems šeštadienio pašnekesiams iki arenų turo po Europą metu. Esame laimingi, kad albumo klausomasi visame pasaulyje, tad tikslą galiu įvardinti labai paprastai: noriu, kad mūsų muziką išgirstų kuo daugiau žmonių, noriu kurti geras dainas ir rengti gerus pasirodymus.

Ką abu veikėte prieš grupės susikūrimą?

Abu grojome skirtingose grupėse, kūrėme muziką, koncertuodavome ir mėgavomės savo darbu. Supratę, kad sukaupėme nemažai patirties, kurią būtų smagu realizuoti „sumetus pajėgas“ – sukūrėme „I Used To Be A Sparrow“. Taigi, norime, kad šis projektas būtų pats geriausias, tačiau kartu paslapčia svajojame apie naujus tikslus, naujas istorijas ir naujas patirtis.

Esate Skandinavijos indie muzikos rinkos dalis. Ar sunku čia rasti savo kelią?

Nei sunku, nei lengva (juokiasi). Jei turi savo kelią ir juo eini – būtinai jį rasi. Manau, kad dėsniai Skandinavijos muzikos rinkoje yra tokie patys kaip ir visose kitose. Tikiu, kad jeigu koncentruojiesi tik į muziką,  atsiras draugiškas vėjelis, kurio gūsis tave pakreips reikiama vaga.

Jeigu tavęs paprašytų pasiūlyte 5 Skandinavijos atlikėjus, kuriuos būtina perklausyti, ką įvardintum?

„The Tallest Man On Earth“, „Mew“, „Kashmir“, „The Kendolls“ ir…. „I Used To be A Sparrow“ (juokiasi)

Pasakyk tris priežastis, dėl kurių manoMUZIKOS skaitytojai turėtų perklausyti „I Used To Be A Sparrow“?

(mąsto).

1. Tai yra pradžia kažko labai didingo, o mūsų toks susijaudinimas tiesiog negali neužkrėsti (juokiasi).

2. Jei tik yra proga, visada smagu susipažinti su nauja muzika. Juolab, kad jeigu žmonės dabar skaito interviu, tai kodėl jiems neįsijungus mūsų muzikos (juokiasi).

3. Prieš kalbėdamas su tavimi šiek tiek „pavarčiau“ manoMUZIKOS puslapį. Nors lietuvių kalbos nesupratau, pas jus radau galybę nuostabių muzikos vardų. Todėl trečioji priežastis bus labai paprasta: jeigu žmonės skaito šį puslapį, vadinasi jie turi gerą muzikinį ir gyvenimo skonį.