Nuotr. grupės archyvo
Danai „When Saints Go Machine“ pasaulyje tapo žinomi prieš keletą metų, melomanams padovanoję puikiai kritikų įvertintą albumą „Konkylie”. Kaip tąkart manoMUZIKAI teigė alternatyvią pop muziką kuriantys vyrukai, jų tikslas – vis labiau stebinti save ir klausytojus. Pažadas buvo išlaikytas – stebinti grupė nenustojo ir toliau. Pernai išleidę savo trečią studijinį albumą „Infinity Pool“, Kopenhagos muzikantai taip stipriai „šovė tiesiai į širdis”, kad daugelis muzikos kritikų diską įvardijo vienu geriausiu įrašu Skandinavijos muzikos rinkoje 2013-aisiais.
Šiandien „When Saints Go Machine“ yra kviečiami groti ne tik didžiosiose Europos scenose, bet ir prestižiniuose vasaros festivaliuose, kuriuose jiems tenka anaiptol nebe apšildančių grupių vaidmuo. Išskirtinės muzikos kūrėjai netrukus pasirodys ir Lietuvoje. Jau ateinantį šeštadienį Menų Fabrike „Loftas“ Danijos elektro pop pažibos vainikuos trečiąjį manoMUZIKOS gimtadienį.
Prieš dvejus metus kalbinusi grupės vokalistą Nikolajų Manuelį Vonsildą, manoMUZIKA šiandien (likus vos kelioms dienoms iki danų pasirodymo Vilniuje) nusprendė pakalbinti vieną pagrindinių „When Saints Go Machine“ kūrėjų – dainų autorių ir kolektyvo klavišininką Simoną Muschinsky.
„Smagu tave girdėti. Luktelėk sekundėlę, nulipsiu nuo dviračio. Šiuo metu važiuoju per saulėtą Kopenhagą atsiimti naujų klavišinių, kuriuos neseniai užsisakiau daniškame e-bay aukcione. Gera kaina ir puiki kokybė. Nesusilaikiau.“ – nuoširdžiai, draugiškai ir atvirai pokalbį pradėjo muzikantas.
„Ar šitie klavišiniai šeštadienį kartu su grupe atkeliaus į Lietuvą? Išgirsime naujų garsų?“, – paklausiau aš.
Naujų garsų tikrai išgirsite, tačiau šiuos klavišinius paliksiu studijoje (juokiasi).
Melomanai labai laukia jūsų Lietuvoje. Pasirodymas mūsų šalyje kartu bus ir savotiškas grupės debiutas Baltijos valstybėse. Ko iš šio koncerto tikitės Jūs?
Niekada nebuvau Lietuvoje, tačiau vienas mano geras bičiulis jūsų šalyje praleido nemažai laiko. Jo atsiliepimai – tiek apie lietuvius, tiek ir apie pačią šalį – patys geriausi. Todėl, natūralu, mūsų lūkesčiai – taip pat labai dideli. Bus labai įdomu pamatyti kaip lietuviai reaguoja į mūsų muziką, kaip ją priima ir kaip jos klausosi.
Koncertuojame įvairiose pasaulio šalyse, todėl žinau, kad kiekvienos valstybės auditorija yra skirtinga, o kiekvienas naujas koncertas – didelis iššūkis visai grupei.
)
Kiek apskritai esi pažįstamas su Lietuva?
Negaliu meluoti ir sakyti, kad apie jūsų šalį žinau daug. Tačiau žinau, kad buvote pirmieji, išsivadavę iš sovietų sąjungos pančių. Žinau, kad esate tvirti, užsispyrę ir mylite laisvę. Tai – labai svarbu kiekvienai šaliai.
Nepatikėsi, tačiau būtent šiandien Lietuva švenčia savo Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Lygiai prieš 24 metus tapome nepriklausomi.
Neįtikėtina (šūkteli). Manau, kad tai – labai geras sutapimas (juokiasi). Naudodamasis proga, nuoširdžiai sveikinu visa Lietuvą. Tikiuosi, kad po koncerto turėsiu progą išgerti alaus kokiame nors jaukiame Vilniaus bare ir pasveikinti čia susirinkusius lietuvius tiesiogiai.
Papasakok, ko grupės gerbėjai gali tikėtis iš Jūsų koncerto menų fabrike „Loftas“.
Visų pirma – kitokio skambesio. Mūsų koncerte dainos skamba ne taip, kaip albumuose. Esame gerokai energingesni, nes žinome, kad publikai nėra ypatingai smagu tiesiog stovėti ir žiūrėti į grojančią grupę (šypsosi). Negaliu pasakyti, kad mūsų koncertiniame atlikime yra daug improvizacijos. Tačiau galiu patikinti, kad kaskart skambame vis kitaip. Kaip minėjau anksčiau, kiekvienas koncertas – tai nauja patirtis, naujas garsas ir nauji jausmai. Galiu garantuoti, kad lietuviai nepajus skandinaviško santūrumo (juokiasi). Bus daug emocijų, daug energijos ir daug gerai pažįstamu „When Saints Go Machine“ dainų. Tiesa, iki šiol nežinome, koks bus galutinis Vilniuje grojamų dainų sąrašas. Turime nerašytą tradiciją sudarinėti dainų sąrašą prieš pat koncertą tiesiog bandant nujausti kas konkrečiai tiks arenai, kurioje grosime.
LEMTINGA KLAIDA, PADOVANOJUSI VARDĄ
„When Saints Go Machine“ susikūrė beveik prieš septynerius metus. Iki šiol esate išleidę tris puikius studijinius albumus. Apie jus rašo įtakingi muzikiniai leidiniai, jus mėgsta muzikos kritikai, dažnai įvardijantys grupę „skandinaviškos elektro pop muzikos vėliavnešiais“. Ar jaučiatės galiausiai atradę rimtą ir išskirtinę vietą skandinaviškos muzikos rinkoje?
Tai per sunkus klausimas man, kadangi esu šio proceso dalis. Jei atvirai, aš vis dar nustembu, kai, pavyzdžiui, Danijos žmonės žino visų mūsų dainų žodžius. Žinoma, tai yra velniškai malonu. Tačiau vis dar negaliu tuo patikėti. Esame paprasti vaikinai, miegamajame kuriantys dainas apie gyvenimą. Mėgaujamės kūryba, džiaugiamės galėdami groti kartu ir tai yra mūsų didžiausia laimė. Žinojimas, kad mūsų muziką pamėgsta vis daugiau žmonių įvairiausiose žemės rutulio kraštuose, mus dar labiau įkvėpia. Tačiau tai mūsų nekeičia. Esame ir išliksime tie patys paprasti vaikinai. Taigi, atsakyti į tavo klausimą man per sunku. Mes kuriame, bet vertinate jūs (šypsosi)
)
Kaip apskritai jūs sugalvojote pradėti groti kartu?
Nuo vaikystės puikiai vienas kitą pažinojome. Kartu su Silu ir Jonu (grupės nariai – būgnininkas Silas Moldenhawer ir kitas klavišininkas Jonas Kenton – L.Z.) pradėjome kurti muziką. Tačiau supratome, kad mums labai reikia vokalisto. Prisiminiau Nicolasą (dabartinį vokalistą Nikolajų Manuelį Vonsildą). Jis buvo mano geras vaikystės bičiulis, kaip tik tuo metu grojęs drauge su mano broliu kitoje grupėje. Pasiūliau jam prisijungti prie mūsų, minėdamas, kad ketiname kurti eksperimentinę pop muziką. Nikolajus atvyko pas mus į studiją, įrašėme porą dainų ir supratome, kad viskas taip greit tikrai nesibaigs (juokiasi).
Ir tada sugalvojote, kad grupė turi vadintis „When Saints Go Machine“?
Ne (kvatoja). Ne taip greitai.
Įrašėme dar vieną dainą ir supratome, kad reikia jas patalpinti svetainėje „MySpace“. Tada ir suvokėme, kad neturime esminio dalyko – grupės pavadinimo. Nustatėme dieną, iki kada turėsime išsirinkti pavadinimą. Tačiau kai atėjo TA diena ir visi susirinkę studijoje išsakėme savo variantus, supratome, kad nei vienas iš jų netiko. Tada Jonas pasakė: „nesinervinkite, dabar aš pasigaminsiu kavos ir ją išgėręs turėsiu grupės pavadinimą“. Jis užsiplikė kavos, atsisėdo ant fotelio, pažvelgė į mūsų muzikos kolekciją ir pasakė: „žinote, seniai klausėmes Louiso Armstrongo dainos „When Saints Go Machine“. Mes susižvalgėme ir supratome, kad Jonas suklydo, nes turėjo pasakyti „When The Saints Go Marching In“. Suvokėme tai kaip savotišką ženklą ir kai Jonas išgėrė savo kavą, mes tikrai turėjome grupės pavadinimą (šypsosi). Taigi, graži atsitiktinumo klaida mums padovanojo grupės vardą. Tiksliau, Louisas Armstrongas mums padovanojo tikrąjį kolektyvo pavadinimą.
Nuo tos akimirkos praėjo septyneri metai. Tapote žinomi ir mylimi. Ar keliate sau kažkokius tikslus?
Žinoma. Mes kaskart siekiame būti geresni nei esame. Norime kurti muziką ir stebinti ne tik klausytojus, bet ir save. Norime, kad mūsų kūryba būtų gerasis iššūkis klausytojui, o tuo pačiu ir mums. Norime kurti ir jausti, kad mūsų kūryba pasiekia vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Mėgaujamės būvimu kartu. Džiaugiamės keliais, kuriuos atveria muzika. Ir tikime, kad kasdien apie „When Saints Go Machine“ sužinos ir išgirs vis daugiau žmonių. Šeštadienį pradėsime nuo Lietuvos (juokiasi).
Ačiū už pokalbį. Laukiame Jūsų čia!
Ačiū tau. Susitiksime jau labai greitai. Kviečiu visus ateiti. Bus tikrai linksma.
—-
Bilietų į „When Saints Go Machine” koncertą ieškokite ČIA.
