Vilniuje

Rugpjūčio pradžioje Vingio parke – The 1975 koncertas

manoNAUJIENA
1975

The 1975

Jau šią vasarą Lietuvos melomanų laukia dar vienas rimtas muzikinis džiaugsmas – sostinės Vingio parke pasirodymą surengs grupė „The 1975”. Mančesterio ketverto koncertas įvyks rugpjūčio 6 dieną. Specialiai šiam koncertui įrengtoje erdvėje galės tilpti tik 5 tūkstančiai grupės fanų.

Lietuvoje grupė pristatys praėjusią savaitę išleistą savo albumą „A Brief Inquiry into Online Relashionships“. Šis įrašas jau pirmąją pardavimų savaitę tapo perkamiausiu Didžiojoje Britanijoje.

Beje, manoMUZIKA primena, kad visi trys iki šiol išleisti „The 1975” albumai užkopė į Jungtinės Karalystės albumų čarto viršūnę.

Ką tik pasirodžiusį trečią kolektyvo albumą  „A Brief Inquiry into Online Relashionships“ prodiusavo „The 1975“ nariai Matthew Healy ir George’as Danielis. Kartu tai pirmas pilnas įrašas, prie kurio rankų nėra prikišęs ilgametis kolektyvo prodiuseris Mike’as Crossey.

Paskutinis Mančesterio ketverto albumas, plokštelė „I Like It When You Sleep, for You Are So Beautiful yet So Unaware of It“ buvo išleista 2016-ųjų vasario pabaigoje, debiutinis grupės įrašas pasirodė 2013-aisiais.

Vilniuje koncertuos Mac DeMarco

manoNAUJIENA
Mac Demarco (nuotr. Coley Brown)

Mac Demarco (nuotr. Coley Brown)

Muzikos gerbėjams – dar viena gera žinia!

Spalio 18 d. „Compensa“ koncertų salėje savo pirmąjį pasirodymą Lietuvoje surengs kanadietis Mac DeMarco. Nuo 2008-ųjų kuriantis ir muzikuojantis multiinstrumentalistas yra išleidęs 3 pilnus studijinius albumus. Paskutinis jų – plokštelė „This Old Dog” – pasirodė lygiai prieš metus. Būtent šį įrašą M. DeMarco pristatys ir Lietuvos melomanams.

Prekyba bilietais startuoja gegužės 29 d. Dabar galite įsigyti išankstinius bilietus. Daugiau informacijos apie tai – ČIA.

Trečią birželio sekmadienį – John Newman koncertas Kalnų parke!

manoNAUJIENA
John Newman

John Newman

Birželio 19 dieną sostinės Kalnų parke išskirtinį koncertą surengs Didžiosio Britanijos pop muzikos atstovas John Newman. Tai bus pirmasis  25 metų jaunuolio, pasaulyje išgarsėjusio kūrinio „Love Me Again”  dėka, pasirodymas Vilniuje.

John Newman koncertas sostinėje numatytas birželio 19 dieną. Šis renginys taps vienu pagrindinių pasirodymų festivalyje „Summer In The City”.

Lietuvoje koncertuosiantis muzikantas pernai išleido savo antrą studijinį albumą „Revolve”. Nepaisant to, didžiausiu atlikėjo hitu iki šiol išlieka daina „Love Me Again”, įtraukta į 2013 metų diską „Tribute”. Šis kūrinys pakilo iki perkamiausių Jungtinės Karalystės singlų sąrašo viršūnės. Beje, J. Newmano balsas girdimas ir 2012 m. „Rudimental” dainoje „Feel The Love”. Pastarasis kūrinys Anglijoje taip pat buvo užkopęs iki UK TOP 40 pirmosios vietos.

Panašu, kad trečias birželio savaitgalis Lietuvoje gyvenantiems muzikos mylėtojams turėtų būti išties įspūdingas. Birželio 17 dieną melomanai turės progos išvysti roko muziko dievaičius „Muse”, o sekmadienį kalnų parke – gerokai lengvesnę muziką grojantį, tačiau taip pat dėmesio vertą John Newman’ą.

Bilietus į John Newmano koncertą nuo kovo 3 dienos (ketvirtadienio) galėsite įsigyti Bilietų Pasaulyje.

Bonobo: kai muzika suvienija

manoISTORIJA

Bonobo (nuotr. T. Stuko)

Svajonės pildosi. Ko gero taip reikėtų pradėti rašinį apie „Bonobo“ – grupę/atlikėją, kuris su savo penktuoju albumu „The North Borders“ „rovė stogą“ visus 2013 metus ir kurio pasirodymas padarė lygiai tą patį prieš savaitę sostinėje įsikūrusioje „Teatro arenoje”. Prireikė ne vienos dienos, kad įspūdžiai „susigulėtų“ ir galėčiau numetęs šalin bent jau emocinių išgyvenimų rūbą prisėsti ir parašyti savo įspūdžius.

Dėl „Bonobo“ pasirodymo Lietuvoje „kovojo“ ne viena koncertinė agentūra, o gandai apie jo koncertą sklandė gerokai ilgiau nei pusmetį. Todėl sulaukus oficialios žinios ir galutinio patvirtinimo apie Simono Greeno apsilankymą Marijos žemėje, visai atvirai galiu prisipažinti, kone puoliau į euforiją. Į „Bonobo“ kūrybą mano požiūris visiškai sutapo ir su viso manoMUZIKOS kolektyvo simpatijomis, mat būtent „The North Borders“ dar iki paskelbiant žinią apie šio elektroninės muzikos guru renginį Lietuvoje, buvo pripažintas geriausių metų albumu mūsų portale.

Taigi, vienos įdomiausių Jungtinės Karalystės leidybinių kompanijų – leiblo „Ninja Tune“ globojamas atlikėjas grįžo į Lietuvą (prieš keletą metų jis lankėsi viename sostinės klube, kuriame tąkart stovėjo prie DJ pulto). Šįkart jis grįžo su trenksmu, idėja ir visais lūkesčių pateisinimais. Bent jau tiems, kurie tikėjo (ir kartu tikėjosi), laukė (ir zulino jo muziką nuo a iki z) ir vylėsi išgirsti brito kūrybą kitaip – gyvai ir netikėtai.

–          PUBLIKA. 37 metų elektroninės muzikos  kūrėjo susirinko paklausyti įvairiausio plauko žmonės – nuo jaunosios „Coffee Inno“ hipsterių kartos iki solidžių dėdžių ir tetų, dienas ir naktis leidžiančių elitinėse darbovietėse. Nemažą dalį minios sudarė ir anglakalbiai, kurie, galima spėti, mainų programos dėka į Lietuvą pateko su tikslu studijuoti, pažinti ir keliauti. Bet kuriuo atveju, į akis krito (ir kartu širdies neapleido) jausmas, kad minia nusiteikusi itin pozityviai.  Stilingi, įdomūs ir, kas svarbiausia, muzikalūs žmonės (su šiaurietišku santūrumu) britų elektronikos grupei siuntė pozityvias mintis, o šie, savo ruožtu, atsidėkodami dovanojo tai, ką turi geriausio – savo kūrybą.

Bonobo (nuotr. T. Stuko)

–          MUZIKA. Tai, kas vyko „Bonobo“ koncerto metu Teatro arenoje, galėtų būti įvardinta muzikiniais burtais. Didžiąją Simono Greene‘o muzikos dalį norisi klausytis atsisėdus kur nors paplūdimy stebint besileidžiančią saulę, tačiau šįkart buvo kitaip. Pasirodymas tiko ir lyrikams, ir šokių muziką mylintiems ir netgi ritmenbliuzui neabejingiems melomanams. Koncertas buvo ir lyrikos, ir džiazo improvizacijos ir stilingos house muzikos mišinys. Tačiau net ir pats įnoringiausias kritikas neatrastų akimirkos, kurios metu būtų galima suabejoti jos subtilumu ar profesionalumu. Žinoma, buvo keista išgirsti Grey’aus Reverend partiją kūrinyje „First Fires” atliekančią Greeną „The North Borders” ture lydinčią dainininkę, tačiau tai anaiptol nebuvo trūkdis. Veikiau – išskirtinumas, kuris tapo dar vienu įrodymu, kad Bonobo muzika neturi sienų, o jos grožis, net ir pakeitus tam tikrus atlikimo elementus, išlieka toks pats subtilus ir grynas.

–          JAUSMAS. Galiu atvirai prisipažinti, kad viso renginio metu neapleido pasididžiavimo mūsų šalimi jausmas. Faktas, kad Vilniuje koncertuoja nuostabus, tačiau (būkim biedni, bet teisingi) nišinis atlikėjas, kurio pasiklausyti susirenka sausakimša keletą tūkstančių žmonių talpinanti arena, vedė iš proto. Tai iškalbinga žinia, į kurią atkreipti dėmesį turėtų daugelis mūsų šalies „promoterių“. Akivaizdu, kad tokį muzikinį skonį turintys lietuviai yra ne tik išalkę, bet ir galintys lankytis tokio pobūdžio koncertuose. Tai savo pasirodymu pernai įrodė Nicolas Jaar. Šiemet tai dar sykį pakartojo Bonobo.

„Bonobo“ koncertas sostinėje buvo medus melomanų ausims ir širdims. Be viso idėjinio užtaiso, šis renginys kartu žymi ir savotišką atskaitos tašką: tai dar vienas įrodymas, kad Lietuva tikrai nebėra tamsusis Europos muzikinis užkampis. Tampame didesni. Labiau matomi. Ir, kas svarbiausia, apie mus sužino vis daugiau muzikantų ir muzikos mylėtojų.

Net neabejoju, kad nuostabų pasirodymą mūsų šalies publikai padovanojęs Simonas Greenas ir grupė apie Lietuvą ir lietuvius išsinešė pačius šilčiausius įspūdžius. Publika buvo tikra ir nuoširdi. O tokių dalykų suvaidinti tikrai neįmanoma… Bonobo kūryba suvienijo. Suartino. Ir subūrė. Į vientisą ir darnią visumą vasario 20- oji sukvietė kelis tūkstančius atvirų muzikinės kokybės ištroškusių širdžių, kurios plakė vienu ritmu ir kartu su Bonobo kvietė muziką pasilikti gerokai ilgiau. Ilgiau nei girdi ir jaučia širdis bei egzistuoja muzikinis laikas… 

Bonobo (nuotr. T. Stuko)

 

 

Šioje šalyje nėra vietos Editors?

manoISTORIJA

Foto E. Stakėnas

Šiais laikais nieko nebestebina Ala Pugačiova, kuri rusiškų trampampaikų dėka surenka pilną, kelis tūkstančius žmonių talpinančią, areną. Nenustembame išgirdę ir apie menines aukštumas demonstruojančius lietuviškus muzikos perlus, pradedančius idėjinę skalę „Yvos“ ir baigiančius trijų apsiseilėjusių ir save įsimylėjusių bei į itin pretenzingą žodžių junginį susiliejusių „berniukų“ terceto vardu. Šiandien, regis, nieko nebepiktina ir Palangos Basanavičiaus gatvė su Džordana Butkute ir tūkstančiais jos klonų priešakyje, surenkančią pilną barą, gatvę ar vietinės reikšmės vasaros estradą. Televizijų reitinguose dažnai aukštą vietą užima iš rytų transliuojami plastmasiniai festivaliai, populiarumo vandenyse maudosi muzikiniai realybės šou, kuriuose akivaizdžiai žiopčiojama pagal fonogramą, o nemaža dalis „leidigagiško“ jaunimo tik ir svajoja apie tai, kaip būti žvaigžde žiopčiojant, pasiryškinant blakstienas ar tiesiog bandant dainuoti viena ar kita kūno vieta.

Štai tokios mūsų šalies muzikinės realijos aplinkoje Viktoras Vee Diavara ir visa menų fabriko „Loftas“ kompanija ryžosi idėjinei avantiūrai – į Lietuvą atvežti vieną populiariausių pastarojo dešimtmečio britų roko kolektyvų – didžiujų vasaros festivalių žvaigždes „Editors“.

11 kūrybos metų – 4 studijiniai albumai. Du iš jų pasiekė perkamiausių diskų sąrašo viršūnę Jungtinėje Karalystėje, vienas buvo nominuotas „Mercury“ apdovanojimui, o 2007-ųjų diskas „An End Has A Start“ platininiu tapo jau pirmąją oficialių pardavimų dieną. Reikia daugiau? Visagalis dėdė gūglas ir išmaningoji vikipedija gali duoti su kaupu. Šiandieninis tikslas, nežiūrint į tai, kad „Editors“ užima tvirtas pozicijas mano „geriausiųjų tope“, šįkart yra netoks.

Vakar Tomas Smithas su grupe lankėsi Lietuvoje. Šalyje, kurioje, panašu, nėra vietos britiškai alternatyvai. Šalyje, kurios radijo stotys ignoruoja britiško roko vėliavnešius, neįsipaišančius į išganingąjį „formatą”. Šalyje, kurioje yra vietos „senukams” (juk būtent į juos orientuojasi didieji ‚promoteriai‘), tačiau kuri neturi nei vienos muzikos prekių parduotuvės ir (ironiška) neleidžia nei vieno muzikinio žurnalo.

Spalio 2 dieną „Lofte“ įvyko metų koncertas. Galbūt netgi viso penkmečio. Tačiau kartu tai buvo ir savotiškas bandymas. Bandymas pateisinti viltis ir nežinią. Siekis sužinoti, ar tokia muzika JAU GALI gyventi ir mūsų koncertų salėse. Testas muzikai, organizatoriams, lietuviškajai auditorijai ir pačiai muzikinei rinkai. Gaila, tačiau šis bandymas virto idėja su tūkstančiais klaustukų…

Vakar išgirdome viską, ką „Editors“ turi geriausio. Koncertas buvo išbaigtas, subtilus ir itin kokybiškas, o jo setliste (dainų sąraše – L. Z.) – 21 daina, kurių beveik visas galėtume drąsiai vadinti Tomo ir jo sėbrų perlais. Vienintelis trūkumas, kurį (labai dideliam reikalui esant) galima paminėti – tai grupės garsisto darbas, kuris, matyt, dėl suprantamų priežasčių ir dėl įpročio grupę įgarsinti didelėse erdvėse, o ne mažuose jaukiuose klubuose, pasirinkdavo keistokus sprendimus. Tai ypač jautėsi „Editors“ pasirodymo pradžioje, tačiau kokybiniai taškai ant „i” vėliau buvo sudėlioti tiksliai.

Foto V. Stackevičius

„Smokers Outside the Hospital Door“, „Munich“, „Bullets“, „Papillon“, naujieji „A Ton Of Love“ ir „Honesty“, akustine gitara grupės lyderio atlikta „The Phone Book“ – tai tik keli koncerto perlai iš visos vakar atliktų tamsos dainių muzikos gausos. Pasibaigus koncertui neapleido nuojauta, kad metų renginys, kurio iš tiesų labai laukiau, ką tik įvyko. Tiesa, ne iki galo užpildytas „Loftas“, kuriame vakar tebuvo apie 700 žmonių, pasąmonėje piršo padrikas mintis ir savotiškas abejones. Jeigu sąlyginai nedidelės pilnos salės negali surinkti viena geriausių šiandienos britų roko grupių, tai kas tuomet gali? Šalyje, kurioje rokas ne tik nešė laisvės vėliavą, bet ir visus 23 metus rasdavo savo klausytoją, šiandien yra atsidūręs aklavietėje? Belieka tikėtis, kad šios abejonės greitu metu liks išsklaidytos, o mūsų šalies muzikinio pasaulio užkampiu nelaikys tie, kas turi šiandienos istorinį roko pagreitį.

Išties įdomu dar ir tai, kiek „Lofto“ kolektyvui užteks kantrybės. Kantrybės duoti, dovanoti, tikėtis ir svilti. Duoti – tikintis, kad poreikis bus patenkintas, o muzikinis alkis bent jau trumpam sunaikintas.  Ir svilti, matant, kad muzikinis desertas lieka tiesiog nesuvalgomas. Labai linkiu, kad šie žmonės neprarastų optimizmo, nes būtent jų dėka šiandien mes – tie, kurie domisi ir myli muziką – turime priežasčių džiaugtis ir patenkinti savo idėjinę meilę.

Ir čia kaltos tikrai ne bilietų kainos. Jos anaiptol nebuvo didelės (žinoma, jeigu lyginsite jas su bilietų kainomis į Radžio koncertą Zapiškio kultūros centre, gali pasirodyti kitaip). Tiesiog Pugačiovos, Butkutės ir Palangos Basanavičiaus gatvės kultūros epochoje šioje šalyje vis dar nėra vietos „Editors“…

Kita vertus, visi tie 700 (o gal ir kiek daugiau) žmonių, vakar atėjusių į „Loftą“, gali būti ramūs: pamatėme tai, ko laukėme ir ko tikėjomės. Ir, manau, kad nei vienas iš atėjusių neliko nuviltas. „Editors“ padovanojo mums tai, ką turi geriausio.

Net ir pats Tomas Smithas, po koncerto raitydamas autografą ant kompaktinės plokštelės, prisipažino, kad šis koncertas buvo tikrai geras, o publika buvo kur kas smagesnė nei Latvijoje. Ši žinia, jei ji nebuvo pasakyta iš mandagumo, turėtų paglostyti kiekvieną koncerte buvusį žmogų. Grupė dovanojo savo muziką, o Lietuva jai pasiūlė savo širdį. O, juk, Lietuva jau ne kartą įrodė, kad net ir būdama nedidele tauta, širdį dovanoti ji tikrai moka.

Tikėkimės, kad priežasčių gauti (o kartu ir dovanoti) kokybiniame muzikiniame lygmenyje mes dar turėsime. Juolab, kad „Loftas” turi tikrai nemažai planų. Planų sau, Jums ir, žinoma, visiems tiems, kas myli kokybišką ir vertingą muziką.

„Editors” koncerto Vilniuje dainų sąrašas: Sugar/ Someone Says/ An End Has A Start/ Munich/ Bones/ Eat Raw Meat = Blood Drool/ Two Hearted Spider/ You Don’t Love/ Blood/ Formaldehyde/ Bullets/ A Ton Of Love/ The Phone Book/ Like Treasure/ The Racing Rats/ Fingers in Factories/Smokers Outside The Hospital Doors/ Honesty // Bricks And Mortar/ Nothing/ Papillon

 

Foto V. Stackevičius

 

Foto E. Stakėnas

 

Gandai patvirtinti: Toro Y Moi koncertuos Vilniuje!

manoNAUJIENA

Toro Y Moi

Vasario pabaigoje pasidalinusi su Jumis turima informacija manoMUZIKA vis dėlto neklydo: į Lietuvą iš tiesų atvyksta JAV elektronikos žvaigždė „Toro Y Moi„. Kad šis projektas, kurio centrinė figūra – Kalifornijoje gyvenantis Chazas Bundickas – pasirodys mūsų šalies scenoje patvirtino Menų Fabriko „Loftas” kompanija.

Taigi, bičiuliai, pildosi daugelio elektroninės muzikos mylėtojų svajonė: „Toro Y Moi” savo pasirodymą surengs gegužės 31 dieną festivalio „Loftas Fest 2013“ metu.

Apie „Toro Y Moi” manoMUZIKOJE esame rašę tikrai daugiau negu daug, todėl įvedę kolektyvo vardą mūsų paieškos laukelyje galite rasti galybę muzikos ir informacijos.

Kad šiemetinis festivalis „Lofte” įgyvendins ne vieno iš mūsų svajonę – yra faktas kaip blynas. Vien tik dėl tokių šiandieninės muzikos ikonų, kaip „Toro Y Moi” ar islandai „Mum” mes tikrai žinome kur praleisime paskutinę pavasario dieną. Net neabejojame, kad jegu muziką mylite taip kaip mes – kur praleisite tą dieną žinote ir Jūs.

Laimėkite kvietimą į Ewert And The Two Dragons koncertą

manoNAUJIENA

Nuotr. Kalle Veesaar

Jau šį ketvirtadienį (vasario 28 dieną) Menų fabrike „Loftas” įvyks bene populiariausios Baltijos šalių grupės – Estijos kolektyvo „Ewert And The Two Dragons” koncertas. Kad ir kaip bebūtų keista, tai bus pirmasis estų koncertas mūsų šalies sostinėje.

21 valandą prasidėsiančiame koncerte baltiškuosius indie folko atstovus apšildys kylančios Lietuvos žvaigždės „Deeper Upper”.

Apie grupę „Ewert And The Two Dragons” galime kalbėti labai daug: tai kolektyvas, vien tik praėjusiais metais prestižiniuose Estijos apdovanojimuose laimėjęs net penkias statulėles. Negana to, per pastaruosius keletą metų, išmaišę tiek Europą,  tiek ir Jungtines Amerikos Valstijas, šie vyrukai iš Baltijos šiaurės jau turi ir sutarti su „BMG”.

Tačiau šįkart, likus vos porai dienų iki grupės pasirodymo Menų fabrike „Loftas”, manoMUZIKA nusprendė ne kalbėti, o veikti. Dovanojame Jums kvietimą dviems asmenims apsilankyti šių „must – see” estų koncerte!

Viskas, ką Jums reikia padaryti – tai atsakyti į paprastą klausimą KOKIAME MIESTE „EWERT AND THE TWO DRAGONS” KONCERTUOS KOVO 1 DIENĄ (iškart po koncerto Vilniuje)?

Savo atsakymus rašykite straipsnio komentaruose arba po šiuo įrašu mūsų profilyje facebooke.

Vieną laimingąjį atrinksime burtų keliu ir paskelbsime ateinantį ketvirtadienį (Vasario 28 dieną) 12 valandą.

Jau šiandien – XXYYXX ir GIRAFFAGE pasirodymas Vilniuje!

manoNAUJIENA

Giraffage ir XXYYXX turas Europoje

Jų negroja mūsų radijo stotys. Apie juos nerasite informacijos lietuviškuose naujienų portaluose. Jie tikrai nėra tie atlikėjai, kurie mirga „geltonojoje” spaudoje ir kurių pasirodymus viešojoje erdvėje it po padidinamuoju stiklu stebėtų viso pasaulio fotografai.

Ir vis dėlto šie du jauni žmonės jau sugebėjo nuversti tokius kalnus, kad didieji nepriklausomos muzikos portalai, išsimėtę po įvairiausias žemės rutulio vietas, laukia nesulaukia naujų jų kūrybos vaisių.

Jeigu dar reikia kažkokių užuominų, galime pridurti, jog šie du jauni kūrėjai – vieni didžiausių fenomenų šiandieninėje chillwave muzikos scenoje. Taigi, jei iki paskutinės užuominos dar nežinojote apie ką mes kalbame, tai po pastarojo fakto „pateikimo” manoMUZIKA neabejoja, kad supratote, jog mintyje turime amerikiečius XXYYXX ir Giraffage.

Vis dar negalėdami patikėti, kad šie du žmonės savo intensyviame koncertinio turo kalendoriuje rado vietą ir dažnai rytų Europos užkampiu vadinamai Marijos Žemės scenai,  primename, kad jau šį penktadienį (t.y. spalio 5 dieną) XXYYXX ir Giraffage pasirodymas įvyks sostinės kultūros bare „Kablys”.

Jei dar neturite bilietų, kurie kasdien nenumaldomai tirpsta, juos (tikimės vis dar) galite įsigyti ČIA. Bilietai tikrai nėra brangūs.

Galime drąsiai pasakyti, kad rytdienos koncertas yra įvykis, kurio melomanai praleisti tikrai negali.

XXYYXX – Orlande gyvenančio šešiolikmečio Marcelio Everetto solo projektas. Vaikinas dar tikrai labai jaunas, tačiau muzikos kritikai jį jau dabar lygina su tokiais vardais kaip “How To Dress Well”, “Toro Y Moi” ir “Star Slinger”.

Kiek lengvesnę muziką, kurioje, šalia chillwave stiliaus nesunkiai galima identifikuoti ir dream pop atšaką, grojantis Giraffage  neseniai išleido savo debiutinį albumą„Comfort“. Muzikos kritikų ir indie portalų itin mėgiamas jaunuolis Lietuvos publikai paruošė išskirtinę programą.

Taigi, vienas laukiamiausių šio rudens pasirodymų – jau šiandien”Kablyje”.

Susitiksime ten!

P.S. Apačioje – bendras XXYYXX ir Giraffage pasirodymas. Daugiau abiejų atlikėjų muzikos galite rasti ČIA.

manoMUZIKA.lt pristato grupės „BIPLAN“ gyvą koncertą ir interviu

manoNAUJIENA

Grupė „Biplan“ dar prieš keletą mėnesių portalui manoMUZIKA.lt padovanojo smagų koncertą ir valandėlę šilto pokalbio. Kaip niekada atvirai, paprastai bei nuoširdžiai biplanai papasakojo apie grupės ankstyvuosius laikus, invaziją į Rusiją bei požiūrį į dabartines muzikos, radijo, televizijos ir interneto tendencijas Lietuvoje bei užsienyje.

Visa tai lydi grupės muzika, atlikta koncerto labai mažoje erdvėje uždaram bičiulių ratui metu. Viename, šiuo metu jau nebeegzistuojančiame Vilniaus bare buvo atliktos ir nufilmuotos 5 dainos:
„Nupiešiu“
„Jūros gilumos akių mergaitė“
„Tūkstančiai kelių“
„Ji sako“
„Plius minus (viskas bus gerai)“

Koncertas vyko 2012 vasario 4 dieną, portalo manoMUZIKA.lt vienerių metų gimtadienio vakarėlio metu.

Dar kartą sakom AČIŪ „Biplan“ ir džiaugiamės savo skaitytojams galėdami dovanoti beveik 37 minutes su viena geriausių lietuviškos muzikos grupių.

"Biplan" koncerto metu (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Benny Sings: nesuvaidintas olandiškas nuoširdumas

manoISTORIJA

Banny Sings (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Nežinau, ar kalbėti apie „Benny Sings“ galiu objektyviai vien dėl to, kad senais gerais laikais dar „Baltame Bate“ išgirdęs dainą „Little Donna“ supratau, kad likusią savo gyvenimo dalį visuomet domėsiuosi jo muzika.

Taigi, žinia, kad į Lietuvą atvažiuoja šis mano jau seniai mėgstamas olandas, mane ne tik nustebino, bet ir įkvėpė. Nudžiugino. Privertė laukti.

Prieš sėsdamas rašyti praėjusios savaitės pabaigoje įvykusio koncerto apžvalgą ilgai galvojau, nuo ko pradėti… Ne tik dėl to, kad šis atlikėjas mano gyvenimėlyje daug reiškia, bet ir dėl to, kad „Benny Sings“ – Marijos Žemėje taip silpnai žinomas vardas, kad net sunku pagalvoti apie mano muzikinėje širdyje plazdančios idėjinės vėliavos padovanojimą plačiąjai visuomenei tikrosiomis jos spalvomis. Supratau, kad bus sunku. Tačiau pasistengsiu išskirti tai, kas patiko ir tai, kas galbūt atrodė keistai (arba, atvirai tariant, tiesiog truputėlį nervino…) ir pagal šias mano įžvalgas kažkas galbūt galės susidėlioti šiokį tokį „Benny Sings“ koncerto „Tamstoje“ vaizdą.

– LAIKAS. Į „Tamstą“ su kompanija „atsigrūdome“ likus pusvalandžiui iki koncerto. Olandas ant scenos užlipo praėjus daugiau nei valandai nuo nustatyto laiko. Tai, turiu prisipažinti, kiek prastai nuteikė ne tik mane, bet ir aplinkinius… Tačiau sakyčiau, kad šis trūkumas buvo vienas iš nedaugelio to vakaro muzikiniame paveiksle.

Benny Sings (nuotr. manoMUZIKA.lt)

– PROGRAMA. Man patiko tai, kaip „Benny Sings“ (tikrasis vardas Timas Van Berkestijnas) sudėliojo vakaro programą. Žinoma, nustebino faktas, kad kultinę dainą „Little Donna“ jis nusprendė sudainuoti pirmos dalies viduryje, tačiau koncertui įgavus pagreitį galima buvo suprasti, kodėl jis taip padarė. Apskritai galiu drąsiai teigti, kad tie, kurie yra artimiau susipažinę su šio projekto kūryba, skųstis tikrai negalėjo: buvo atliktos visos geriausios grupės dainos (nuo „Little Donna“, „So Light“ ir „Let Me In“ iki „Big Brown Eyes“). Maloniausias ir mieliausias netikėtumas buvo dainos „Make A Rainbow“ akordai. Šis kūrinys niekada nebuvo tapęs dideliu hitu, tačiau ilgą laiką vadinosi ‘neformaliuoju’ „Benny Sings“ himnu (beje, Timas, kalbėdamas su manoMUZIKA prisipažino, kad šis kūrinys – mėgstamiausias iš visų jo parašytų dainų). Vos tik pradėjo skambėti „Make A Rainbow“, salėje pasigirdo keli pritariamieji šūksniai, kurie, panašu, maloniai bei netikėtai nuteikė ir santūrųjį Timą.

Benny Sings (nuotr. manoMUZIKA.lt)

– SANTŪRUMAS. Tiek Timas, tiek ir du ant scenos stovėję jo kolegos pasižymėjo šiaurietišku santūrumu – grupė buvo pakankamai rami ir jos pasirodymo nelydėjo dirbtinai  išmoktos lietuviškos frazės. Žinoma, „analizuodamas“ grupės įvaizdį ne kartą susimąsčiau apie tai, kad kolektyvui stilistas būtų visai ne pro šalį… Timo žali „Lacoste“ marškinėliai, rusvos lininės kelnės ir balti „Adidas“ kedai toli gražu nekvepėjo derme, o „Benny Sings“ būgnininiko baltas (kaip Ugnė iš manoMUZIKOS „žybtelėjo“) „vestuvinis kostiumas“ taip pat privertė ne kartą susimąstyti apie pirminę aprangos stiliaus pajautą. Tačiau šios detalės (bent jau man tai tikrai buvo tik detalės) tikrai nesugadino koncerto. Taip, Timas buvo santūrus ir gal kiek uždaras, tačiau jeigu bent vienas scenoje stovintis lietuvaitis turėtų tiek nuoširdumo ir mielumo, mūsų muzikos sceną būtų galima vadinti nuoširdžiausia muzikos scena pasaulyje.

Taigi, jeigu man reikėtų praėjusio penktadienio koncertą „Tamstoje“ įvardinti dviem žodžiais, neabejodamas sakyčiau, kad „Benny Sings“ pasirodymas buvo NUOŠIRDUS IR TIKRAS.

– PUBLIKA. Sąmoningai publikos apžvalgą nukėliau į pačią pabaigą. Dėl vienos vienintėlės priežasties – jos tiesiog negaliu apibūdinti. Įvairaus plauko, įvairių socialinių sluoksnių, įvairaus „sukirpimo“ (tiesa, „budulių“ tikrai nemačiau) žmonės tą vakarą buvo „Tamstoje“. Ir, regis, jiems visiems „Benny Sings“ pasirodymas tiko.

Ir netgi nepaisant to, kad koncerto metu labai stipriai „akį ir ausį rėžė“ iš anksto įrašyti back vokalai… ir netgi nepaisant to, kad sutinku su kai kurių žmonių nuomone, kad „Benny Sings“ būtų kur kas smagiau klausyti kaip foninės muzikos prirūkytame džiazo klube… ir netgi nepaisant  dar kelių labai smulkių detalių, man šis koncertas patiko. Dėl muzikos. Dėl bendravimo. Dėl Olandijos (šalies, kurią taip myliu) muzikos scenos atstovo Marijo žemėje… ir, kas svarbiausia, dėl nesuvaidinto nuoširdumo, kuris atpirko visus įmanomus pasirodymo trūkumus.

Taigi, pokalbyje su manoMUZIKA Timo įvardintas „Blue Eyed Soul“ stilius penktadienį tikrai papuošė Vilnių. Dėkui „Tamstos“ kolektyvui už tai, kad atvežė „Benny Sings“ į Lietuvą ir pavasarėjantį Vilnių papuošė gražiais soul muzikos garsais.

…. Ir, žinoma, man labai gaila tų, kurie pagailėjo varganų 30 litų (taip taip, būtent tiek kainavo bilietas į šį pasirodymą) ir, užuot ėję į šį koncertą, viename iš Vilniaus barų gėrė alų ar valgė bulvinius blynus.

Bičiuliai, ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti labai paprastai: praradote tikrai kur kas daugiau nei gerą koncertą…

Įvertinimas: 8/10

Penktadienis, kurio negalima praleisti: DISCO MAFIA SOCIAL CLUB pristato THE KDMS

manoNAUJIENA

Jeigu dar neapsisprendėte kur ir ką veiksite ateinantį penktadienį (balandžio 6 dieną), MES GALIME JUMS PATARTI, nes tikrai žinome kur vyks pats geriausias vakarėlis Lietuvoje!

Jei netikite, jūsų netikėjimą galime „nužudyti” trimis LABAI svarbiais faktais.

I. Vakarėlį organizuoja DISCO MAFIA. Tiems, kurie tik dabar sulaukė galimybės mėgautis muzikos ir gero ‘vaibo’ teikiamomis paslaugomis, nepabūti tokio pobūdžio renginyje yra mažų mažiausiai nuodėmė. Kaip jie patys (aut. past. – Disco Mafia) sako (ir, žinoma, nemeluoja), „Disco Mafia” – tai toli gražu ne vieną diskotekininkų kartą šokių aikštelėje užauginęs kolektyvas.

II. Viskas vyks STUDIO 9. Tai vieta, kurią pamilome vos tik atradę (o kada atradome – net nebeatsimename).

The KDMS (nuotr. grupės facebook profilio)

III. Esminė priežastis: ŠIAME VAKARĖLYJE KONCERTUOS „THE KDMS„, į pagalbą pasikvietę Katy Diamond. Jeigu pirmos dvi priežastys jums neatrodo rimtos (nors mums ir jų visiškai pakaktų), tai trečioji yra kur kas vertingesnė nei romas „cuba libre” kokteilyje ar gitara „Coldplay” senuosiuose albumuose.   Tarptautinis duetas, kurio muzika – „trendinis” elektro/disko/funk plakamas kokteilis – tikrai nepaliks abejingų netgi tų, kurie „KDMS” vardą pirmą kartą išgirdo čia ir dabar manoMUZIKOJE.

Taigi, stilinga, graži, intymi, vežanti ir negalinti neužkabinti muzika jau šį penktadienį skambės puikioje vietoje – klube STUDIO 9.

Beje, bilietai į „The KDMS” – gėdingai pigūs, todėl tai – jau ketvirtas faktas, dėl kurio vakarėlio praleidimas galėtų prilygti rimtai nuodėmei (bilietus į renginį galite įsigyti čia).

Jei kartais nežinote kas yra „KDMS”, čia jums keli šio dueto kūriniai.

„High Wire” (D-Pulse Remix)

„Never Stop Believing”

„Tonight”