„Mumford & Sons” vasario 20 d. išleis savo naują albumą pavadinimu „Prizefighter”. O čia įžanga į albumą ir titulinis tuo pačiu pavadinimu kūrinys. Jei visas albumas skambės panašiai, panašu, kad labai turime ko laukti.
Inga Bau
Kamanių šilelis – ir ramu, ir neramu
Grupė, kurios kiekvieno naujo įrašo, dainos ar vaizdo klipo laukiame su dideliu nekantrumu. „Kamanių šilelis“ pristato naują kūrinį ir jam skirtą vaizdo klipą.
Kaip sako patys kūrėjai: „Kai tiek daug triukšmo, paleidžiam gyvent dainą, kuri gal įkvėps pakvėpuot, apkabint, pašokt ir prisimint, kad po nakties – diena“. Daina – nuostabi! Šiuo neramiu laikotarpiu ji įkvepia, ramina ir leidžia tas tris minutes tiesiog pabūti.
Primename, kad kovo 14 d. laukia didžiausias „Kamanių šilelių“ koncertas „Twinsbet” arenoje. Mūsų įspūdžius iš buvusio koncerto praėjusią vasarą – galima perskaityti čia.
Liucės albumo „Šviesi naktis” perklausa ir interviu
Apie Liucę ir jos debiutinio albumo „Šviesi naktis” pristatymą VU Teatro salėje manoMUZIKA įspūdžiais dalinosi birželio pradžioje. Jau tuomet ši atlikėja paliko neišdildomą įspūdį ir nuo to laiko gaudome kiekvieną žinutę ir interviu iš Liucės stovyklos. Ir dabar, rudeniui vis smarkiau rodant savo veidą, mus pasiekė šis „NARA” įrašas, kuriuo nepasidalinti tiesiog negalime.
Trapu, šviesu, lyriška. Taip būtų galima apibūdinti visą beveik dviejų valandų interviu. Jame žurnalisto ir melomano Karolio Vyšniausko kalbinama atlikėja ir dainų autorė Liucė (Liucija Vaicenavičiūtė) dalinasi savo albumo kūrimo detalėmis, priešistore, pamąstymais.
Įrašas, kuris praturtina ir pripildo širdį šviesos. Perklausius ir išgirdus Liucės žodžius apie kiekvieną kūrinį jie atsiskleidžia dar kitokiu kampu. Gilu ir stebuklinga, kaip ir visas Liucės „Šviesi naktis” albumas. Labai kviečiame pasiklausyti.
GIEDRĖ – Jei Dievui Būtų Gimusi Dukra
Giedrė, iš kurios muzikinių naujienų visada laukiame su dideliu džiaugsmu ir nekantrumu, prieš kelias valandas pristatė naują savo kūrinį „Jei Dievui Būtų Gimusi Dukra”. Labai jautru, gražu, o kur dar jausmingas vaizdo klipas. Bet pamatykite ir išgirskite patys.
Riley Pearce – Left Side View
Australas Riley Pearce dalinasi nauju kūriniu „Left Side View”. Kaip sako pats atlikėjas, ši daina buvo pradėta rašyti dar prieš COVID-19 pandemiją ir vėliau atidėta į šalį. Pradėjus įrašinėti naują albumą, prie jos buvo sugrįžta. Ir ne veltui. Paklausykite ir įvertinkite patys.
Ásgeir – Ferris Wheel
Islandas Ásgeir turi dvi smagias naujienas. Pirmoji, kad kitais metais vasario 13 d. pasirodys jo naujas studijinis albumas pavadinimu „Julia”. Antroji žinia – štai šis naujasis singlas „Ferris Wheel” ir jam skirtas vaizdo klipas su kuriuo galime kartu pakeliauti.
Monolink – Perfect World
Vokiečių elektroninės muzikos atlikėjas Steffen Linck, geriau žinomas, kaip „Monolink” rugsėjo 26 d. pristatys savo albumą „The Beauty Of It All”. Kol laukiame klausomės jo singlo „Perfect World” ir žiūrime jo vaizdo klipą.
O jei jo pasirodys per mažai, kviečiame pasižiūrėti pusantros valandos koncerto įrašą iš Paryžiaus, kuriame „Monolink” muzika atsiskleidžia visu gražumu.
34 minutės su „THIS WILL DESTROY YOU” muzika
Teksaso post-roko grupė „This Will Destroy You” pasirodo “KEXP” studijoje ir atneša net 34 minutes meditacijos. Jei mėgstatę post-roko muziką, šio pasirodymo praleisti negalite. Gražiai, užburiančiai ir įtraukiančiai. Bet paklausykite patys.
Dainų sąrašas:
A Three-Legged Workhorse 00:24
The World Is Our __ 08:48
Dustism 16:03
you, infinite
Throughlines 22:39
The Paper Kites – Every Town
Australų indie roko grupė „The Paper Kites“ sausio 23 d. išleis savo naują albumą „If You Go There, I Hope You Find It”. Čia naujausia daina ir vaizdo klipas iš šio naujausio dainų rinkinio.
Ocie Elliott – Feeling Fine
Šiltai, palaikančiai, akustiškai. Taip skamba naujausias kanadiečių Ocie Elliott singlas „Feeling Fine”. Jei šios vienos dainos nepakaks ir norėsis dar, perklausykite ir antrąjį kūrinį „By the Way”.
manoMIKSAS 072: Surrender to the music
Labai lėtas ir reikalaujantis įsiklausymo. Subtilus. Pilnas gitarų skambesio ir vyriškų balsų. Toks yra šis naujausias manoMUZIKA miksas.
Jei ieškote kažko lengvo ir greitai suvartojamo, tai šis melodijų rinkinys tikrai netiks. Dainos geriausiai skambančios nakties tyloje. Prie gero gėrimo taurės ar šiltos arbatos puodelio. Kai visi reikalai, rūpesčiai ir darbai atidedami į šalį. Kai gali atsisėsti, užsidėti geras ausines ir pasinerti į muziką. Be telefono, tv ar kitų šiuolaikinių blaškymo priemonių. Tiesiog tu, muzika ir šie kūriniai. Gero klausymo!
SKAMP – Neišeik feat. Tomas Krivickas (Requiem)
Seniai neturėjome naujienų iš grupės „SKAMP”. Taisome klaidą ir dalinamės nauja dainos „Neišeik” versija, kuri įrašyta kartu su „Requiem” lyderiu Tomu Krivicku. Ši „Requiem” daina atgimė naujai po 20 metų.
Kaip sako „Requiem” lyderis Tomas: „Aš labai patenkintas bendradarbiavimu ir draugyste su „Skamp”. Sena daina suskambėjo visai kitaip, o įrašinėti live versiją buvo tikras malonumas – tarytum vakarėlis su senais gerais draugais“, – sako T. Krivickas.”
Ši nauja versija pateko į ką tik pasirodžiusį „Skamp“ albumą „Lost & Found“, kurį galite išgirsti čia:
Gabrielės Vilkickytės koncertas Kalnų parke: sušalę, bet laimingi
Labai gerai prisimenu, kada Gabrielę Vilkickytę išgirdau pirmą kartą. Tai buvo slaptų koncertų projekto “Sofar Sounds Vilnius” organizuotame koncerte kamerinėje aplinkoje. Pamenu, kad jau tada nustebino merginos prie pianino balsas ir pasakojimai tarp dainų.
Praėjo 7 metai ir ta mergina, kuri dainavo nedideliai grupei muzikos entuziastų dabar renka Kalnų parką. Jos gerbėjai, nepaisydami lietaus ir vėjo rinkosi į koncertą. Bet apie viską iš pradžių.
Kai dar vasario mėnesį buvo paskelbta, kad birželio 19 d. Gabrielė Vilkickytė surengs savo koncertą Kalnų parke, viskas atrodė visai kitaip. Įsivaizdavau, kad bus karšta vasara, žmonės ant pievutės ramiai gurkšnos šaltus gėrimus ir neskubėdami lauks pagrindinės vakaro kaltininkės. O realybė pasirodė visai kitokia.
Nuo pusdienio Vilniuje prasidėję lietus, kruša ir vėjo gūsiai vakarui artėjant nerimo ir vis stiprėjo. Vis aplankydavo mintis, kad daug blogo oro pabūgusių Gabrielės gerbėjų neateis į koncertą. Tačiau mano nuogąstavimai buvo be pagrindo. Prieš 21 val. vakaro atskubėjusi į koncertą pamačiau eilę žmonių, kurie laukė prie įėjimo. Praėjus patikras ir (tiems kas atsinešė) skėčius palikus prie tvoros, buvo galima įžengti į pagrindinę koncerto teritoriją.
Pasitiko gėrimai, užkandžiai, o dar maloniau nustebino šalia Gabrielės merch’o pilstoma kmynų arbata ir dalinami lietpalčiai. Pagalvojau, kad šis paprastas, bet labai malonus gestas parodytas savo gerbėjams, kurie susirinko nepabūgę blogo oro, tikrai turėtų juos sušildyti.
Nesunkiai susiradus savo vietą ir įsitaisius buvo galima pasiklausyti apšildančios atlikėjos Livijos Gemmos. Kovo pabaigoje išleidusi savo debiutinį albumą „Dangus jau rausta” ji jau sulaukė muzikos melomanų pripažinimo.
Švelnaus, bet kartu ir labai stipraus vokalo apdovanota atlikėja man pasirodė kažkuom panaši į Gabrielę pačioje savo karjeros pradžioje. Klavišiniai, gitara, ramios melodijos maloniai nuteikė ir dar labiau pakurstė pagrindinio koncerto laukimą.
Labai maloniai nustebino scena, kuriame vyko koncertas. Ji nebuvo standartinė didelė, juoda, kuri uždengia daug ploto. Joje buvo nedidelis stogelis nuo lietaus, o už jos nepakartojamas „sodų” kūrinys, nukeliantis į Dainų šventę.
Gabrielei pasirodžius scenoje jau buvo 22 val. vakaro. Tada daugeliui pasidarė aiškiau, kodėl koncertas taip nuvėlintas. Pagaliau buvo pakankamai tamsu, kad atsiskleistų visi šviesų ir „sodų” kūrybiniai sprendimai. Jie nukėlė į tikrą garso ir vaizdo pasaką.
Vis neapleido mintis, kodėl gamtoje vykstantys koncertai dažniau nebūna taip apipavidalinti. Kai nereikia didelės scenos, papildomu fejerverkų, o užtenka tinkamos šviesos nukreiptos į medžius. Jie kartu su Gabrielės muzika nukelia kažkur toli, toli į pasakų pasaulį.
Koncerte nuskambėjo 2024 gruodžio mėn. išleisto ir didelio populiarumo sulaukusio naujausio Gabrielės Vilkickytės albumo „Mažas rūpintojėlis” kūriniai ir senesnės melodijos. Gabrielės koncertai ypatingi, nes juose yra ne tik atliekamos dainos, tačiau po kiekvieno kūrinio gali išgirsti istoriją, kuri tave paliečia ir priverčia susimąstyti. Šie pasakojimai labai gražiai papildo melodijas, kurios po jų suskamba dar kitomis spalvomis.
Gabrielei keičiant lokaciją, nulipant nuo scenos ir žingsniuojant prie klavišinių ant scenos pasirodė Lukas Pilkauskas, kuris kartu su Beatriče Kalis atliko Luko kūrinį „Sodų dainos”. Šis duetas, nors lietus vis nerimo, įnešė vasariškos nuotaikos ir nunešė kažkur po obelimis.
Nuostabiai nuskambėjo Gabrielės ir Domanto Starkausko bendrai atliktas Jurgos Šeduikytės kūrinys „Prie žalio vandens”. Jų balsai gražiai dera tarpusavyje. Ir tai buvo ne paskutinė staigmena. „Mažojo rūpintojėlio” daina „Ona” sudrebino visą Kalnų parką. Šiame kūrinyje originale skamba Marijaus Mikutavičiaus balsas, tačiau šiame koncerte jis buvo atliktas su „Lietuvos balso” projekte išgarsėjusiu Sakalu Čumačenko. Daina, kaip ir pati Šv. Onos bažnyčia Vilniuje turi ypatingą aurą. Jai bet koks balsas netinka. O išskirtinis, stiprus, teatrališkas ir įsimenantis Sakalo balsas jį puikiai papildė. Nuo šių dviejų atlikėjų sinergijos atrodo net oras sušilo.
Melodijos keičiančios viena kitą, pasakojimai tarp dainų, koncerto svečiai, visa tai koncertą padarė ypatingu. Nors šilumos ir trūko, tačiau mėgautis viena po kitos sekančiomis melodijomis tas įkyriai lyjantis lietus visai netrukdė. O ta lietinga atmosfera, vėjas siūbuojantis medžių šakas ir virš scenos pakabintus „sodus” suteikė koncertui dar papildomai mistiškos ir nepamirštamos atmosferos.
Prieš vidurnaktį nuskambėjo paskutinis kūrinys. Žmonės neskubėjo skirstytis ir plojimais buvo sutiktas pakartotinai atliekamas „Troleibusas”. Jo pirmosios eilutės dainoje „Vos pradeda lyti” merkiant lietui skambėjo labai simboliškai. Žmonės pakilo iš savo vietų, uždegė telefone švieseles ir lingavo į muzikos ritmą.
Koncertui pasibaigus ir gerbėjams skirstantis mačiau, kaip merch’o palapinė su karšta kmynų arbata vėl kvietė visus norinčius sušilti. Kas sušlapo kojas, kas sušalo sėdeti, tačiau visi jie tikiu dalelę širdies paliko šiame koncerte. Man šis šaltas birželio 19 d. vakaras tikrai įstrigs, kaip vienas gražiausių, kur gamta ir muzika vaidino pagrindinį vaidmenį ir koncertui pridėjo ypatingos auros ir grožio.
Liucės debiutinio albumo pristatymo koncertas: Šviesi naktis senamiesčio širdyje
Liucę atradau ne taip ir seniai, kai socialinėje erdvėje pamačiau jos debiutinį albumą „Šviesi naktis“. Nuo to karto šis įrašas buvo perklausytas ne vieną ir ne du kartus, o dainų eilutės – išmoktos mintinai. Vos sužinojusi, kad Vilniuje, VU Teatro salėje, šis albumas bus pristatomas, iš karto įsigijau bilietą ir nekantriai laukiau koncerto.
Pagaliau atėjo taip ilgai lauktas šeštadienis. Atskubėjus prie VU Teatro salės, pasitiko žmonių minia. Rinkosi įvairaus amžiaus publika – nuo pačių mažiausių iki vyresniųjų, nuo lietuvių iki užsienio svečių. Liucės muzika jungia skirtingas kartas, šalis ir tautybes.
Greitai užsipildžius visoms salės kėdėms, koncertas prasidėjo kūriniu „Kokią pasaką sekčiau aš“. Buvo taip gera gyvai išgirsti Liucės balsą ir pamatyti, kaip ji jaudinasi. Tai tik įrodo, koks svarbus šis koncertas jai pačiai. Kaip ir albumas „Šviesi naktis“, taip ir jo pristatymas buvo apgalvotas iki smulkmenų.
Daina po dainos atmosfera salėje vis labiau kaito, o nuo scenos sklindanti šiluma buvo tokia stipri, kad neatlaikė net du mikrofonai. Tačiau tai nesutrukdė Liucei lopšinės atlikti a cappella stiliumi – tai tik dar labiau priartino ją prie publikos. Kaip namuose.
Buvo taip gražu, kai Liucė į sceną pakvietė savo jaunesniąją sesę ir brolį, ir kartu jie atliko dzūkišką sutartinę. Brolių ir seserų santykiai yra kažkas stebuklingo. Labai tikiuosi, kad ši jų bendra daina bus įrašyta ir pasirodys antrajame Liucės albume.
Debiutinis albumas „Šviesi naktis“ savyje talpina tiek daug muzikos garsų – nuo paukščių čiulbėjimo iki instrumentų grožio. Smuikas, kontrabosas, gitara, pianinas, būgnai – visi šie instrumentai scenoje kiekvienam Liucės kūriniui suteikė dar daugiau spalvų.
Kūriniai „Nusiploviau veidą ir rankas“ ar „Tai, kas mus jungia“ gyvų instrumentų dėka nuskambėjo su dar didesne jėga ir emociniu trenksmu. Liucei labai tinka dainuoti su grupe. Jos kūriniai puikiai skamba akustiškai, tačiau, pridėjus instrumentų garsą ir dinamiką, jie atsiskleidžia dar naujomis spalvomis.
Koncertui pasibaigus, niekas neskubėjo skirstytis. Prie vinilų nusidriekė didžiulė eilė, o visi norintys galėjo pasidalyti įspūdžiais su pačia atlikėja ir gauti jos autografą. Liucė nuoširdžiai džiaugėsi kiekvienu priėjusiu ir kiekvieną apdovanojo savo šiluma.
Koncertas suteikė labai daug emocijų. Nunešė mane kažkur toli – į laukus, prie upės. Ten, kur norisi basomis braidyti po šaltą vandenį, jausti maloniai kutenančius akmenis po kojomis ir tiesiog džiaugtis mažais vasaros malonumais.
Šis albumas grąžina prie ištakų ir gamtos. Gali būti pačiame miesto centre, stovėti ant betono, bet klausant Liucės muzikos nusikeli į gamtą, kuri suteikia tiek daug gyvybės. Kiekvienas žodis, kiekviena melodija yra išjausta ir tikra.
Po koncerto ėjau gatve – lietus vėsino įkaitusį miesto grindinį, ir taip norėjosi, kad ta ramybė, kurią suteikė Liucės muzika, pasiliktų su manimi kuo ilgiau.
Labai tikiuosi, kad šio debiutinio albumo koncertų bus dar daugiau. Tokia muzika turi būti išgirsta ir skambėti plačiau, nes ji suteikia labai daug ramybės, šilumos, mus jungia ir daro pasaulį geresnį.
LRT OPUS PILNATIS. Gabrielė Vilkickytė
LRT OPUS pristato jaukių koncertų ir pokalbių ciklą „LRT OPUS PILNATIS“. Šios „PILNATIES“ viešnia – atlikėja Gabrielė Vilkickytė.
Praėjusių metų pabaigoje pristačiusi savo naują albumą „Mažas rūpintojėlis” Gabrielė interviu laidos vedėjui Ramūnui Zilniui atskleidžia, kada parašė pirmą dainą, kaip ji jaučiasi paleisdama dainas, kaip gyveno užsienyje ir dirbo darbus nesusijusius su muzika, apie laisvę ir dar daug kitų temų, kurias palies kartu su laidos vedėju.
Įsiklausykite, sustokite, nurimkite kartu su naujomis Gabrielės Vilkickytės dainomis, jos švelniu balsu, fortepijono garsais ir pasinerkite į ypatingą jos kuriamos muzikos atmosferą.
„Abudu” koncertas „LOFTE”: energija ant scenos ir minioje
Kartais būna tokių koncertų, į kuriuos patenki visiškai atsitiktinai, tiesiog susidėliojus aplinkybėms. O išeini – pilnas įspūdžių, pasikrovęs energijos, su didele nuostaba ir šiluma širdyje. „Abudu” koncertas Menų fabrike „Loftas” buvo būtent toks. Bet pradėkime nuo pradžių.
Bilietą į šį koncertą gavau iš manoMUZIKOS bičiulės. Jei ne ši aplinkybė, šios recenzijos čia nebūtų. Apie „Abudu” koncertą žinojau, tačiau bilieto į jį nebuvau įsigijusi. Atėjus koncerto dienai, visi bilietai jau buvo išparduoti, tad patekti į renginį būtų buvę labai sunku. Dėkoju palankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, kad galėjau išvysti ir išgirsti šį muzikinį gėrį savo ausimis.
Atvykus prie „Lofto” įėjimo, laukė nedidelė eilė. Tačiau ji išnyko tarsi sniegas ant lietuviško asfalto – greitai ir sklandžiai, dėka apsaugos darbuotojų darbo. Patekusi į vidų, iškart pamačiau žmonių masę – tikra minia! Nieko keisto, kai visi bilietai yra išparduoti. Greitai susiradau vietą antro aukšto balkone ir pasiruošiau reginiui.
Nuo pirmos dainos supratau, kad atėjau į tikrų fanų koncertą. Visas dainas publika dainavo kartu su grupe, o salės viduryje vis atsirasdavo „mosh pitas” tiems, kurie norėjo visiškai išsitaškyti.
Publika buvo nereali. Palaikymas ir energija, sklindantys iš žmonių, buvo tokie stiprūs, kad galiu tik įsivaizduoti, ką jautė grupės nariai ant scenos. Ši energija mane tiesiog užbūrė. Žmonių palaikymas užkrėtė ir mane, ir nejučia pradėjau linguoti į kiekvieną natą, dainuoti bei tiesiog susilieti su ta galinga atmosfera.
Po pirmųjų dainų ant scenos atskrido vaistinės arbatos dėžutė – alegorija į tai, kad koncertas turėjo vykti prieš kelias savaites, tačiau dėl grupės vokalisto sveikatos problemų jis buvo perkeltas į sausio 11 d. Domantas Starkauskas pašmaikštavo, kad prieš porą savaičių ši arbata jam būtų tikrai pravertusi.
Koncerte skambėjo kūriniai iš praeitų metų gegužę išleisto nuostabaus albumo „Vietos Pasauly!!”. Skambėjo tokios dainos kaip „Jie nežino!!”, „Sulūžęs žmogus” ir „Blogas svečias” su Free Finga, kuris taip pat pasirodė ir atliko šį kūrinį kartu su grupe. Ypač įspūdingai skambėjo „Širdis plaka, jausmo nėra”, kai publika praktiškai užgožė vokalistą, nes visi iš širdies dainavo kiekvieną dainos eilutę.
Skambant „Lieju Kartybę” iš 2020-ųjų albumo „Gaisras”, Domantas nusileido nuo scenos ir dainavo tarp publikos. Įsijautę fanai atrodė, kad jo jau niekada nepaleis, tačiau greitai jis grįžo ant scenos, susitvarkė nukritusius laidus ir ausines, ir koncertas tęsėsi.
Dvi valandos prabėgo nepastebimai. Po koncerto, ištikimiausi grupės gerbėjai susirinko prie scenos ir kantriai laukė, kol pasirodys grupės nariai. Atsiradus jiems, prasidėjo fotografavimasis ir autografų rinkimas – nuo plokštelių iki „Converse” sportbačių ar palto nugaros.
Grupės nariai mielai bendravo su gerbėjais, atsakinėjo į klausimus ir buvo akivaizdu, kad mėgaujasi kiekviena akimirka. Ne veltui koncerto metu grupė ragino visus gyventi dabartimi – ne praeitimi ir ne ateitimi, o būti čia ir dabar. Man regis, visi „Abudu” nariai šia taisykle ir gyvena, mėgaudamiesi kiekviena akimirka. Be jokio nuovargio.
Pabaigai norėčiau palinkėti kiekvienam, kuris nusivylė koncertais ir daugiau į juos nevaikšto, apsilankyti „Abudu” koncerte. Energija, kuri susidaro, kai ši grupė susijungia su savo gerbėjais, yra stebuklinga. Ji yra nepaprastai stipri, ir jos tiesiog neįmanoma nepajusti. Bet kurį pesimistą ar žmogų, kuriam trūksta energijos, ši muzika tikrai įkvėps gyvybės, jėgų ir meilės muzikai.
GYVAI: Arklio Galia, Sraigės Efektas – Baltoji Varnelė
Legendinė daina „Baltoji Varnelė” atgimsta! Ją koncerto metu Naujųjų metų išvakarėse atliko „Arklio Galia” ir „Sraigės Efektas”. Prieš kelias dienas ji paplito „Youtube” platformoje.
Visiškai nauja aranžuotė, skambesys ir pati daina skamba su nauja energija ir jėga. Paklausykite ir įvertinkite!
Lilas ir Innomine: VISKAS (PILNAS KONCERTAS)
2020 m. kovo 7 d. Kauno „Žalgirio“ arena buvo užpildyta iki paskutinės vietos, kai „Lilas ir Innomine“ surengė savo atsisveikinimo koncertą „Viskas“. Šis pasirodymas buvo ne tik emocingas, bet ir simbolinis – jis užbaigė dueto dešimtmetį trukusią muzikinę kelionę, per kurią jie tapo viena ryškiausių Lietuvos muzikos scenos grupių.
Visas koncertas buvo įamžintas ir pagaliau prieš kelias dienas pristatytas žiūrovams. Koncerte skambėjo garsiausi kūriniai, tokie kaip „Tu privalai skambėt“, „Karina“ ir „Leisk man šlykštėtis“. Publiką žavėjo ne tik dainų tekstai, bet ir vizualiai įspūdingas šou, kuriame buvo naudojamos moderniausios technologijos – nuo specialiųjų efektų iki milžiniškų ekranų. Tai buvo vakarėlis, kupinas nuoširdžių emocijų, kurio metu gerbėjai kartu su atlikėjais dalijosi šypsenomis, ašaromis ir neišdildomais prisiminimais.
Po penkerių metų pertraukos duetas planavo sugrįžimo koncertą. Nejučia prabėgus 5 metams, 2025 kovo 14 d. bus surengtas dar vienas koncertas. Šis 2020 metų įrašas puikus įrodymas, kad tie kas spėjo įsigyti bilietus į kovo 14 d. koncertą turėtų juos labai branginti, nes visi bilietai į kovo 14 d. koncertą jau yra išparduoti.
Jubiliejinis koncertas. Aidas Giniotis su Žmonėm.
Turime jums paruošę kai ką ypatingo! Pirmąją Naujųjų metų dieną pasirodė įrašas, kuriame įamžinta diena svarbi visam „Keistuolių teatrui” – režisieriaus, aktoriaus, kompozitoriaus, Aido Giniočio šešiasdešimtmečio jubiliejus.
Koncerto įrašą rasite ČIA: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000381772/aidas-giniotis-su-zmonem
Gimtadienis buvo švenčiamas su Žmonėmis, kurie lydėjo Aidą Giniotį jo gyvenimo kelyje. Šventiniame pusantros valandos koncerte išgirsite įvairias, gerai žinomas dainas iš skirtingų Aido Giniočio kūrybinio gyvenimo etapų.
Aido Giniočio jubiliejaus šventė / D. Umbraso / LRT nuotr.