Kai kalba pasisuka apie Skandinavijos muziką, dažnas melomanas su pavydu atsidūsta ir su širdies karteliu prabyla: “kad mums bent lašelį jų muzikinės išminties ir muzikinio polėkio”…
Šiandien skandinaviškas rokas, įgavęs tikrojo tapatumo formas, užima pakankamai rimtą vietą muzikos kultūroje, o žvelgdami į gausų muzikos žvaigždžių kalvės atlikėjų pasirinkimą, neabejotinai vienoje aukščiausių pozicijų rastumėm puikius skandinaviškos muzikos ambasadorius – roko grupę “Efterklang”.
Kūrybingi. Veržlūs. Įnoringi sau. Inovatyvūs. Draugiški. Tai – tik maža dalis epitetų tinkančių šios grupės apibūdinimui. Ilgą laiką patys “vadovavę” ne tik savo kūrybai, bet ir vadybai bei leidybai, pastąrąją sritį neseniai atidavė į puikios leidybinės kompanijos „4AD” (dirbančios su tokiais atlikėjais, kaip “The National”, “Bon Iver” ir t.t.) rankas. Panašu, kad dėl to gailėtis vyrukai tikrai negalėtų, nes apie trečiąjį “Efterklang” albumą “Magic Chairs” (išleistą praėjusių metų vasarį) sužinojo visas pasaulis. Muzikos kritikai mėgavosi inovatyviu ir subtiliu danų muzikniu skambesių, o kuklūs grupės vaikinai stebėjosi, kad pasauliui patinka tai, kas patinka jiems – nuoširdi, kitokia, bet labai jautri muzika.
Grupę “Efterklang” sudaro keturi nariai – Casper’as Clausen’as, Mads’as Brauer’is, Thomas’as Husmer’is ir Rasmus’as Stolberg’as. Susikūręs prieš dešimtmetį, kolektyvas neskubėjo “kepti” albumų vieną po kito, o nuosekliai dirbo ir stengėsi, padaryti taip, kad kiekvienas įrašas atspindėtų jų besikeičiantį požiūrį į gyvenimą. Svarbiausias grupės suformuluotas tikslas labai paprastas: kiekvienas įrašas turi skambėti kitaip, bet jis turi būti nuoširdus ir itin kokybiškas. Tai pagrindžia ir savotiškai “kukli” kolektyvo diskografija: per dešimt metų išleisti trys studijiniai ir vienas gyvas albumas (beje, pastarąjį “Efterklang” įrašė kartu su Danijos kameriniu orkestru). Šiemet šie fenomenalūs muzikantai pasauliui pateikė puikų muzikinį filmą “An Island”, kurį galėjo rodyti viso žemės rutulio mindytojai kur tik panorėjo. Sąlyga buvo vienintėlė: reikėjo užsiregistruoti, parsisiųsti filmą, pažymėti žemėlapyje filmo rodymo vietą ir nufotografuoti filmo žiūrėjimo procesą.
Kad grupė tikrai rimtai žiūri į savo veiklą atskleidžia kolektyvo lyderis ir vokalistas Casper’as Clausen’as, kuris džiaugiasi galėdamas pasauliui dovanoti tą muziką, kurią jis kuria iš visos širdies. “Efterklang” žvaigždė nesutinka su muzikos apžvalgininkais, priskiriančiais grupę prie indie roką grojančių kolektyvų ir teigia, kad jie groja “alternatyvią orkestrinę pop muziką”. Jis per daug nepeikia muzikos rinkos, tačiau prisipažįsta, kad kuriant naujus įrašus svarbiausia yra atrasti naują vietą, kurioje muzikos kūrimo procesas galėtų tiesiog veržte veržtis.
Apie tai (ir ne tik) kalbėjau su Casper’u vėlų gegužės ketvirtadienio vakarą. Interviu metu Casper’as japonų restorane kirto suši ir laukė kažkokios daniškos grupės koncerto.
ManoMUZIKA: “Efterklang” gali būti vadinama viena sėkmingiausių Skandinavijos indie roko grupių: leidžiate puikius albumus, buvote koncertinėse gastrolėse su “The National” ir t.t. Kaip jums visa tai pavyksta? Daug atsitiktinumų ar tiesiog esate laiminga grupė?
Casper Clausen: Manau, kad būtų teisinga sakyti, jog mums šypsosi sėkmė. Visų pirma, esame laimingi dėl to, kad gaime daryti tai, ką mėgstame – t.y. kuriame ir atliekame savo muziką. Groti mėgstamą muziką ir iš to išgyventi – tai savotiškas svajonės išsipildymas. Taip pat mums kažkokiu būdu pavyko savo muzikiniame kelyje siekti užsibrėžtų tikslų: grojome ir dirbome su tais muzikantais, kuriuos tikrai mėgstame ir labai gerbiame. Sudėjus visus šiuos faktus tiesiog galiu pasakyti, kad esame laimingi.
Kaip apskritai nusprendėte kurti grupę?
Mes tryse susitikiome aukštojoje mokykloje. Ten po truputį pradėjome kurti ir groti kartu. Vėliau susitikome kitus grupės narius, bandėme identifikuoti save ir savo muzikinius stilius ir galiausiai 2003 metais išleidome savo debiutinį EP. Nuo tada, žingsnis po žingsnio, kylome į viršų ir pradėjome leisti albumus. Susiklostė savotiška tradicija, kad albumai dienos šviesą išvysdavo kas trejus metus(Juokiasi).
Kaip apibūdintumėte savo muziką?
Tai – vienas sunkiausių klausimų. Jeigu reikėtų muziką apibūdinti trumpai, sakyčiau, kad mes grojame alternatyvią orkestrinę pop muziką.
Daugelyje muzikos portalų mus apibūdina kaip indie roko atstovus, tačiau tai netiesa. „Indie“ – labai platus terminas, kuriuo, pastaruoju metu manipuliuoja tiek muzikos vartotojai, tiek jos „tiekėjai“. Daugelis grupių gali vadintis tiesiog indie. Mano akimis, indie – tai savotiškas nepriklausomumas (nuo žodžio independent) ir alternatyva viename.
O kas Efterklang darė didžiausią įtaką?
Mums įtaką darė galybė atlikėjų. Tie, kas įdėmiau klausosi mūsų muzikos, ko gero jaučia, kad kiekvienas albumas yra kitoks ir kiekvieną albumą paveikė skirtingų atlikėjų kūryba. Pradžioje klausydavomės daug vokiečių elektroninės muzikos, kiek vėliau klausėmės klasikos ir tokių roko grupių, kaip “Radiohead”, “The National” ar Bjork. Bet kuriuo atveju, klausomės labai daug ir labai įvairios muzikos, todėl vienintėlio inspiracijos šaltinio apibrėžti tikrai nebūtų įmanoma.
Paminėjai “The National”. Tai – neabejotinai viena geriausių pastarųjų metų roko grupių. Kaip pavyko koncertinis turas kartu su jais?
Tai buvo savotiškas festivalinis turas, kuomet koncertavome su jais, su Owen’u Pallet’u ir kitais. Buvo ir įdomu, ir linksma. Kalbant apie “National”, galiu pasakyti tiek, kad su jais yra tiesiog malonu būti kartu. Mes esame ne tik dideli jų talento gerbėjai, bet ir geri draugai, todėl visada yra gera kartu leisti laiką.
Papasakok apie “An Island” – filmą, kurį kūrėte kartu su režisieriumi Vincent’u Moon’u. Kaip gimė šio filmo idėja? Kodėl nusprendėte jį rodyti visame pasaulyje? Juk tereikėjo užsiregistruoti jūsų puslapyje ir filmą galima buvo rodyti visur – nuo kino teatrų iki paskirų vakarėlio vietų?
Pati filmo idėja gimė tada, kai susitikome su Vincent’u Moon’u. Jau esame šiek tiek dirbę kartu prieš pora metų, todėl žinojome vieni kitų galimybes. Mums patiko dirbti kartu, mes matėme kaip jis kūrė video klipus mūsų kolegoms ir, kas svarbiausia, jis tikrai norėjo dirbti su mumis. Todėl, kai išleidome “Magic Chairs” (aut. Past. Praėjusių metų “Efterklang” albumas), supratome, kad būtų neapsakomai miela grįžti ten, kur mes užaugome – į salą, kurioje viskas tikra ir labai labai sava… Taip gimė “An Island”.
Ar buvote patenkinti filmo parodymais visame pasaulyje?
Žinoma. Tą filmą žmonės žiūrėjo visur – nuo Kosta Rikos iki Indijos. Jeigu neklystu, pasibaigus galimybei tą filmą rodyti oficialiai, mūsų tinklalapio statistinia duomenys parodė, kad “An Island” buvo peržiūrėtas apie 1200 kartų. Jei atvirai, mes buvome ypatingai nustebę dėl tokio didelio kiekio filmo peržiūrų. Iki filmo pasirodymo tikėjomės, kad jis bus parodytas kokius du šimtus kartu…Buvo nuostabu mūsų gerbėjai pamilo šį filmą ir apie jį kalbėjo tik gerus žodžius.
Bet tai buvo ir puiki jūsų marketinginės kampanijos dalis
Žinoma, šio filmo dėka “Efterklang” tapo kur kas labiau žinomi. Į mūsų koncertus rinkosi daugiau žmonių, o mūsų muzikos poreikis taip pat išaugo. Tačiau žinomumo didinimas tikrai nebuvo pirminis tikslas. Filmo idėja buvo labai tyra ir labai gryna. Negalvojome apie tai, kur ir kiek “An Island” bus žiūrimas. Norėjome su Moon’u sukurti kažką gražaus ir mielo. Tolimesni žingsniai sekė kaip savotiški mūsų naivumo padariniai. Filmas sukurtas, o ką su juo daryti – nebežinojome (juokiasi). Tada ir nusprendėme, kad žmonės, kuriems mes įdomūs, gali filmą tiesiog parsisiųsti ir peržiūrėti patys. Sudarėme pasaulio žemėlapį ir leidome žmonėms siųstis filmą nemokamai. Prašėme jų vienintėlio dalyko – pažymėti žemėlapyje vietą, kurioje filmas bus žiūrimas ir atsiųsti nuotrauką iš jo peržiūros vietos. Na o apie pabaigą jau šnekėjome…
“An Island” – buvo savotiškas “Magic Chairs” tęsinys, kuriame naujai – suskambo mūsų naujausi kūriniai.
Paminėjai “Magic Chairs” – paskutinį savo albumą, kuriam liaupsių negailėjo ne tik grupės gerbėjai, bet ir muzikos kritikai. Kuo jis brangus pačiai grupei?
Visų pirma – jis kitoks. Brandus ir gyvas. Gyvas dėl to, kad daug laiko leidome koncertuodami ir norėjome, kad jo kūriniai tiktų gyviems pasirodymams. O brandus todėl, kad stipriai analizavome ką iki šiol darėme blogai. Jame susipina viskas – tai, ką mėgstame ir kuom gyvename mes su šiuolaikine pop muzika, be kurios mūsų era tiesiog būtų neįmanoma.
Prieš dvejus metus kartu su kameriniu Danijos orkestru įrašėte ir nuostabų gyvą albumą. Kodėl būtent tokio pobūdžio įrašas?
Viskas labai paprasta. Orkestro vadybininkas mūsų paklausė ar mes nenorėtumėme sukurti ko nors kartu su jais. Buvome ką tik išleidę “Parades” (red. Past. Antrasis „Efterklang“ albumas, išleistas 2007 metais), stovėjome, kaip maži vaikai, apkabinę plokštelę ir nežinojome ką su ja daryti (juokiasi). Nebuvome gyvai atlikę jokio kūrinio, todėl pagalvojome: kodėl gi ne? Ėmėmes aranžuočių ir taip, žingsnis po žingsnio, gimė mūsų gyvas albumas, kuriuo mes tikrai labai džiaugiamės.
Na o ar jau pradėjote galvoti apie naująjį albumą?
Oooooo… (atisdūsta). Manau mums reiktų truputi pailsėti. Labai ilgai koncertavome, todėl pavasaris ir vasara bus atiduota išsvajotam poilsiui. Po to reiks galvoti kaip visiems susirinkti ir sėsti prie naujos medžiagos.
Be to, turiu užbaigti nebaigtus darbus ir parašyti rusų kalbos darbą.
Rusų?
Na taip. Tiksliau ne visai taip (juokiasi). Turiu parašyti darbą, kuriam reikia rusų leidimo. Bet gal nesivelkime į detales…
O ar žinai kad ir Lietuvoje mūsų karta vis dar moka kalbėti rusiškai?
Žinoma, kad žinau. Žinau ir jūsų istoriją, ir tai, kad buvote okupuoti sovietų puse amžiaus.
Manau, kad daugelis Lietuvių Tavo žiniomis bus sužavėti.
(juokiasi)
Ar “Efterklang” turi savo tikslus?
Žinoma, kad turime. Visada norime daryti kažką naujo. Visada norime įsilieti į tuos projektus, kuriais žavimės patys.
Kai kuriame albumą, mūsų tikslas visada yra atsispirti nuo vis kitokio pagrindo. Trokštame atrasti kažką naujo ir tas naujumas turi būti esminis mūsų kiekvieno albumo raktas.
Todėl kalbant apie ateinantį albumą, jau dabar galiu pasakyti, kad mums bus labai svarbu atrasti tinkamą vietą, kurioje kursime ir “statysime” naująjį savo darbą.
Klausimas “ne į temą”: jei tau reikėtų būtinai pasirinkti vieną iš trijų, ką pasirinktum – “Coldplay”, “Muse” ar “Stereophonics”?
Neabejotinai “Stereophonics”. “Muse” ir “Coldplay” klausiau nemažai. Ir, žinoma, abi grupes labai gerbiu. O štai “Stereophonics” išgirsdavau tik kartkartėmis. Manau, kad būtų tiesiog smagu.
Ką galvoji apie šiandienos muzikos industrija?
Vienareikšmiškai – šie laikai – tai pokyčių muzikos biznyje laikai. Kai apie tai galvoju, stengiuosi mesti visas liūdnas mintis šalin. Manau, kad esminis lūžis įvyks tada, kai muzikantai supras kaip, kodėl (ir ar apskritai reikia) leisti muziką.
Tikiu, kad pokyčių laikas muzikos industrijoje bus tik į naudą tiek mums atlikėjams, tiek ir pačiai rinkai.
Mes galime save išgirsti (tarsi veidrodyje) ir pamatyti ką mes darome. Žinoma, girdėti neužtenka. Reikia nuolat tai tobulinti.
Bet vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad būti šios industrijos dalimi – tai tikrai neįkainojama patirtis. Sutinku, kad joje yra daug mėšlo, tačiau šiandieninis vartotojas gali gauti kaip niekad daug geros muzikos. Ir tai – besikeičiančios rinkos pasekmė. Išmokime atskirti pelus nuo grūdų ir nebereikės liūdėti dėl muzikos biznio. Tol kol bus kuriama graži ir kokybiška muzika – tol jaudintis penelyg stipriai nebus prasmės.
Na ir pabaigai. Kokia pirma mintis tau šauna į galvą pagalvojus apie Lietuvą?
(giliai atsikvėpia ir pradeda juoktis)…Žinai, būsiu atviras: Jūsų nacionalinė futbolo rinktinė.
Futbolo rinktinė???
Taip. Nes tada, kai Danai tapo Europos Čempionais ir atvažiavo į Lietuvą žaisti su tuomet dar mažai kam žinoma Lietuva, mes tiesiog nesugebėjome jūsų įveikti (juokiasi). Pamenu, buvo skirtas 11 metrų baudinys į jūsų vartus, tačiau mes nesugebėjome jo realizuoti. Mūsų rinktinė visada turi problemų su silpnesnėmis komandomis (kvatoja). Taip, kad jūs visada sukeldavot mums bėdų.
Gal nori ką nors pasakyti grupės gerbėjams Lietuvoje?
Lietuviai (o ypač tie, kurie klausosi mūsų muzikos), Ačiū, kad mūsų klausotės. Mes džiaugiamės, kad ta muzika, kurią mes kuriame, pasiekia jūsų ausis ir nuoširdžiai tikimės, kad kažkada turėsime proga jums atsidėkoti gyvu pasirodymu ant scenos Lietuvoje.
Ačiū už pokalbį.
Ačiū tau. Buvo tikrai smagu pasišnekėti. Džiaugiuosi, kad Lietuva domisi „Efterklang” muzika.
