Kai nuo mūsų visiškai nepriklausančios gamtos stichijos į kalendorių atneša rudenį, muzika, kaip ir galima tikėtis, tampa dar vienu paguodos šaltiniu. Po truputį prisimindami giliausius kampus, kuriuose seniai nugrūsti dulka šilti megztiniai, šalikai ir vilnonės kojinės, nejučiomis žvalgomės ir į savo muzikines sekcijas, kuriose akimis vis stipriau ieškome šiltos…nepretenzingos…raminančios….ir, kas svarbiausia, pozityvios muzikos.
Šis manoMIKSAS – būtent toks. Šiek tiek kvepia rudeniu, tačiau patyliukais atsigręžia ir į paskutinius vasaros prisiminimus. Su gerais kuriniais. Su indie polėkiu. Ir su kitaip kvepiančiu pozityviu rudeniu!
Tobuliau nebūna. Ačiū.