Vos pradėjęs rinkti asmeninį šių metų geriausių, nors labiau tinka „man pačiam fainiausių“, kūrinių, albumų ir panašių dalykų sąrašą supratau, kad tokie topai yra „burbuliniai” bei kažkiek neteisingi vienų atlikėjų „išaukštinimais“ ir kitų nepaminėjimais, vienok reikalingais.

Specialiai, kad tik, duok Die, nieko nepamirščiau, peržiūrėjau ne tik visus savo internetinius profilius, daugybės blogerių topus, pasikasiau po makaulę, bandydamas atsiminti ne kartą metų bėgyje sau duotus pažadus kažką įkelti į topą, bei nuodugniai pertikrinau savo bičiulių geriausiųjų rinkinius. Po viso šito man pasidarė aišku, kad turiu paminėti nepaminėtuosius ir kažkiek ignoruoti besikartojančius vardus, ir viskas vardan tikslo skleisti ir padėti skleistis, cha cha, „gerai“ muzika (pastaruoju metu nebesivaldau vartodamas žodį „gera“ vien sau patinkančiai muzika apibūdinti“).

Taigi nevyniodamas į vatą atskleidžiu savo išmylėtą 2012 muzikos skrynią.

manoDAINOS 2012 

Todd Terje – Inspector Norse

Norvegų elektroninės muzikos prodiuseris Toddas Terje sukūrė bene šviesiausią, labiausiai hipnotizuojantį ir džiaugsmo teikiantį kūrinį šiais metais.

Thomas Barfod – November Skies (Feat. Nina Kinert)

Nuoseklus, gaivus ir užbaigtas kūrinys, padėjęs man ir, manau, daugeliui kitų žmonių atrasti Thomą Barfodą.

King Krule – Rock Bottom

Dar prieš porą metų į „King Krule“ persivadinęs „Zoo Kid“ mane sužavėjo savo jausmo ir išraiškos šedevru „Out Getting Ribs“, o šiais metais toliau tęsia kelią į žmonių širdis, pristatydamas, sakyčiau, kiek neįvertintą kūrinį „Rock Bottom“.

Bat For Lashes – Laura

Nors pačios „Bat For Lashes“ nelabai klausiau, bet šitas nepaprastas kūrinys be jokių „gal“ nusipelno būti geriausiųjų tope ne tik dėl ypatingai stipraus ir tuo pat metu subtilaus melodinio piešinio, bet ir gilaus, užburiančio pianino ir didelių varinių pučiamųjų orkestro ansamblio.

Chromatics – Into The Black

„Chromatics“ albumas „Kill For Love“ yra vienas tobuliausių šiais metais išleistų albumų, o „Into The Black“ yra ne ką geresnis, bet ir ne ką blogesnis, nei kiti kūriniai. Tiesiog jis man padėjo atrasti šią grupę ir daugiausia sukosi mano grotuve. 

Kindness – House

Asmeninis favoritas iš ilgai laukto albumo, kuris, panašu, mane nuvylė mažiau nei kitus. Šviesus, atpalaiduojantis ir širdį užpildantis kuo puikiausias kūrinys.

Zebra Katz – Ima Read (Feat. Njena Reddd Foxxx)

Minimalistinis kūrinys, spinduliuojantis ypatinga energija. Vienus metu sunkus ir lengvas, charakteringas.

Purity Ring – Ungirthed

„Purity Ring“ albumas manęs nesužavėjo, bet tuo pat metu negalėjau atsidžiaugti tikrais išskirtiniais„Ungirthed“ ir „Fineshrine“.

Major Lazer – Get Free (Feat. Amber Coffman)

Tobulai pavykęs „Diplo“ ir „Dirty Projectors“ narės bendras darbas. Labai netikėtas ir puikus ne tik kūrinys, bet ir jam skirtas oficialus video.

Tame Impala – Feels Like We Only Go Backwards

Kurdami šį kūrinį girdimai panaudoję kažkokią teisingą „Beach Boysišką“-„The Beatlesišką“ dainos formulę, australai „Tame Impala“ užsitikrino vietą mano tope.

manoALBUMAI 2012

• Grizzly Bear – Shields
• Chromatics – Kill For Love
• Chilly Gonzales – Solo Piano II
• Andy Stott – Luxury Problems
• Grimes – Visions
• Kindness – World, You Need A Change Of Mind
• Beach House – Bloom
• Mac DeMarco – 2
• Efterklang – Piramida
• Laurel Halo – Quarantine

manoREMIKSAI 2012

Be orginialių versijų noriu paminėti ir labiausiai patikusių šių metų remiksų šusnį, tad štai:

manoATRADIMAI 2012

Sudaryti šių metų atradimų topą yra kebliausia, mat jų – milijardas, tad net ir aprašyti daugelio tiesiog nespėjau. Šiaip ar taip, būtina išskirti jau bičiulių minėtus Chet Faker, Dan Bodan ir „Astronauts, etc”, kurie įžiebė viltį kitais metais sulaukti dar daugiau naujos, negirdėtos muzikos. Bet labiausiai noriu paminėti šiuos atlikėjus, iš kurių ateityje tikiuosi daug nepaprastų akimirkų. Tikiuosi, juos atrasti Jums padėsiu ir aš:

Mac DeMarco

Matthew E. White

inc.

Maria Minerva

Depford Goth

Jens Lekman

Igor Volk

Majical Cloudz

S O H N

Willis Earl Beal

manoPASIRODYMAI  2012

Šiais metai teko matyti tikrai daug gyvų pasirodymų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Būtent 2012-ieji šiuo atžvilgiu man buvo labai nemonotoniški. Ilgai nevyniojęs į vatą drąsiai ir vienareikšmiškai pareiškiu, kad muzikaliai nieko geresnio, labiausiai įtraukiančio ir lūkesčius viršijančio už Nicolas Jaar ir jo grupės gyvą pasirodymą šiais metais nepatyriau. Be šio genijaus dar norėčiau išskirti ir kitą išliekamąją vertę turinčios elektroninės muzikos kūrėją „Machinedrum” bei jo gyvą pasirodymą festivalio Prancūzijoje metu.

manoLABEL 2012

Šioje susigalvotoje kategorijoje taip pat neturiu abejonių, nes būtent Johny Jewel ir „Italians Do It Better” muzikos įrašų kompanijos dėka kaifavau nuo „Chromatics”, „Desire” ir „Glass Candy”.

manoFESTIVALIS 2012

Iš tiesų jaučiu kaltę, jog neparašiau aplankyto Pietų Prancūzijoje vykusio „World Wide Festival” muzikos festivalio recenzijos. Tai buvo išskirtinis, neįprasto formato, 7 kartą Sète miestelyje prie Viduržemio jūros vykęs mano garbinamo Gilles Petersono kuruojamas festivalis, kuriame be nuostabaus oro, maisto ir vyno, girdėjau begalę puikių atlikėjų nuo paties Gilles Petersono iki Nicolas Jaar, Koreless, BBNG, Four Tet, Julio Bashmore ir daug kitų.

Nors tai toli gražu nėra viskas, bet viršuje minimi atlikėjai yra verti išskirtinio dėmesio bei didelės kausytojų ir kolegų pagarbos už alternatyvaus muzikinio pasaulio be MTV ir kito šlamšto kūrimą ir vystymą. Taip, daug kas liko nepaminėta, bet tai nereiškia, kad kiti „mūšyje dalyvaujantys muzikantai” yra mažiau verti pagarbos.

O aš savo ruožtu noriu padėkoti, kad skyrėte savo laiko perskaityti šiam muzikos gausiam įrašui, ir tikiuosi, kad jame iš viso gėrio, sukurto šiais metais, atrasite kažką būtent sau.

;D