Šiais metais sukanka 95 metai, kai buvo pasirašytas vasario 16-osios aktas. Minėdami šią svarbią sukaktį, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ išsiruošė į neilgą, bet ilgai lauktą turą po JAV ir Kanadą. Nuo vasario 16-osios iki 23-osios grupė „Skylė“ aplankė net keturis miestus – Čikagą, Torontą, Niujorką, ir Baltimorę, čionykščiams lietuviams pristatydami daugiau nei dvi valandas trunkančią akustinę programą.

Vasario 21-osios vakarą pasiklausyti grupės „Skylė“ muzikos į Manhatan‘o Saint Peter‘s bažnyčią susirenka įvairaus amžiaus publika. Klausytojams susėdus sveikinamąją kalbą taria Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Niujorke Valdemaras Sarapinas. Jis džiugiai pasveikina čia susirinkusius lietuvius ir jų svečius bei pristato vakaro kaltininkus, o tada, lydimi gausių plojimų, grupė „Skylė“ žengia į sceną.

Jungtines Valstijas ir Kanadą aplankė nepilna grupės sudėtis. „Skylės“ branduoliui – Rokui Radzevičiui ir tyrabalsei vokalistei Aistei Smilgevičiūtei šįvakar talkina bosistas Gediminas Žilys bei ilgametis grupės narys – klavišininkas ir akordeonistas Mantvydas Kodis. Šiam turui „Skylė“ paruošė itin intymią, akustinę programą. Pagrindinis programos akcentas – dainos iš 2010-aisiais metais išleisto albumo „Broliai“, skirto partizanams, 1944-1953 metais kovojusiems už Lietuvos laisvę atminti. Po neilgos Aistės tartos įžanginės kalbos prigęsta šviesos ir Saint Peters bažnyčios skliautais nuaidi pirmieji Roko gitaros akordai, bei baugiai šnabždantis jo balsas.

Namų aidai užkimę,
Mirtis žiedais gelmėn
Dubysos krenta.

Laiškų kapai, sudužo
Užsnūdusi naktis,
Miškų tremtin įpinta.

Jam aidu pritaria likusi grupė.

Sapnai rasa vėsia,
Medum, krauju, alyvom
Per brolių galvas teka.

Miglos takais parbridę
Žirgai pašauti tyliai
Bijūnų kvapą geria.

Šis šiurpus įžanginės dainos „Per brolių galvas“ tekstas deramai atspindi tamsią šio vakaro nuotaiką, ir tuo pačiu viso albumo „Broliai“ atmosferą. Stengiausi laikytis atokiau nuo albumo recenzijos rašymo, bet kalbant apie šį „Skylės“ pasirodymą, neišvengiamai teks detaliau kalbėti ir apie tryliktąjį grupės albumą. Įkvėpimo šioms dainoms grupė sėmėsi iš literatūrinio partizanų palikimo – jų kasdienybe išraižytų dienoraščių ir poezijos. Ketvirtas ir penktas dvidešimtojo amžiaus dešimtmečiai – itin skaudus, dramatiškas ir tragiškas mūsų šalies istorijos laikmetis, ir anuomet miškuose besislapstę ir už nepriklausomybę palydėję galvas jaunuoliai grupės „Skylė“ dainose tarsi užgimsta iš naujo.

Programoje – bemaž visos albume esančios dainos. Niūrųjį įžanginį kūrinį „Per brolių galvas“ keičia daug nuotaikingesnė, antroji vakaro daina – „Žalia daina“.

Tie kur šalį mūs puolė – prapuolė,
Tirštas laikas lyg kraujas nubėgo,
Žalias medis ir žalias brolis
Ošia Lietuvą – meilę ir jėgą.

Laisvės karių brolybė ir vienybė – viena iš svarbiausių albumo „Broliai“ temų, ir apie tai kalba „Žalios dainos“ priedainis, palydimas energingo, skatinančio Roko šūksnio:

Nekirsk medžio, broli!

Daugelį kūrinių visuomet grakšti ir žavinga grupės vokalistė Aistė Smilgevičiūtė pristato publikai kartu su juos inspiravusiomis istorijomis. Dainą „Paskutinė Kulka“ Aistė dedikuoja Lionginui Baliukevičiui – dzūkui Dainavos apygardos partizanų vadui 1950-aisiais nepasidavusiam priešo ginklui ir bunkerio apsupties metu įvertinus beviltiškumą pasilikusiam paskutinę kulką sau. Daina „Klajūnė“ – skiriama moterims, išėjusioms į miškus ar kitaip prisidėjusioms prie laisvės kovų. Aistės balsui abejingų nepalikusi baladė „Neužmerk Akių“ – skiriama poetei partizanei pseudonimu Laukinukė. Jos to paties pavadinimo eilėraštis pateko į Vakarų Lietuvos partizanų leidinį „Kovos keliu žengiant“.

Šiandien grupė „Skylė“ – jau toli gražu nebe studenčiokai kadaise dainavę apie „žydinčių moterų džiaugsmą“. Susikūrę Vilniuje 1991-aisiais, Lietuvos istorinio lūžio metu, „Skylė“ patys yra tarsi savotiški Lietuviškos roko muzikos partizanai. Grupė išgyveno įvairius Lietuviškos muzikos pakilimus ir nuosmukius ir keitėsi, brendo kartu su jais. Nuo pat ankstyvųjų savo kūrybos ištakų „Skylė“ garsėjo kaip stilių kaitos nebijantis ir žanro rėmų nepaisantis kolektyvas. Jų kūryboje gausu artroko, punk, neofolk elementų, bei bardų muzikos subtilumo. Albume „Broliai“ sunkaus roko muzikos pagrindas susipina su folkloriniais ir etniniais motyvais, o juos spalvina tyras it krištolas Aistės vokalas. Patriotiniai dainų tekstai čia ne tik poetiški, bet ir nebanalūs. Akustinės šių dainų versijos šįvakar suskamba itin jautriai, ypač ilgesingoji „Pinavija“, liūdnoji baladė „Stelmužė“, bei pasiruošimą kovai ir nežinomybei apdainuojanti „Minutė Prieš“. Šios dainos priedainis „Kad mes laimėsim – pažadas per daug jau lengvas, kad grįšiu gyvas – gal kiek per sunkus,“ Roko lūpomis vienu sakiniu apibūdina kovų už laisvę dvasią.

Koncertui įpusėjus ir grupei kaip reikiant įsijautus išgirstame dvi dainas, kurios jautresniųjų oda neabejotinai priverčia bėgioti šiurpuliukus. Tai baugioji sutartinė „Tėveli“, piešianti tėvų sielvartą ir ilgesį miškuose žūstantiems kariams, ir ją sekanti dar šiurpesnė grupės bosisto Gedimino Žilio kompozicija „Rauda“. Bet vaiduokliški šešėliai apgaubę visą salę išsisklaido kartu su daina „Balti Aitvarai“, primenančia, kad mūšiuose už laisvę žuvo ne visi, ir savo vaikų sugrįžtant kantriai laukusių tėvų maldos kartais būdavo išklausytos.

Žydi debesų takai ašarom praminti,
Žengia broliai aitvarai, nugalėję mirtį.

Ta džiaugsminga gaidele baigiasi pirmoji, pusantros valandos trukusi „Skylės“ akustinio pasirodymo dalis. Ją palydi tikrų tikriausios ovacijos, bet grupė čia nesustoja ir padėkoję publikai už tokį šiltą sutikimą padovanoja dar keletą senesnių kūrinių. Tarp jų – „Eliziejaus laukai“ iš albumo „Povandeninės Kronikos“, deivės Kalipsės rauda iš jos pinklių išsivadavusiam Odisėjui pavadinimu „Septynerius Ilgus Metus“, bei visiems puikiai pažįstamas „Meilės duetas“ iš miuziklo-legendos „Jūratė ir Kastytis“.

Koncertui pasibaigus grupė apdovanojama nuoširdžiais aplodismentais. Stalelį su grupės atributika tuoj apspinta minia norinčių įsigyti kompaktinį diską, o prie draugiškai besišypsančių muzikantų nusidriekia eilė norinčių įsiamžinti kartu, paprašyti autografų, ar tiesiog pabendrauti.

Saint Peters bažnyčia palieku stačiai apžavėtas. Akustinis grupė „Skylė“ pasirodymas pranoko visus mano gausius lūkesčius. Albumas „Broliai“ – unikalus ir brandus Lietuviško roko muzikos pavyzdys. Šį darbą neabejodamas, ir, svarbiausia, nesigėdydamas rodysiu visiems užsieniečiams, norintiems išgirsti ir pajusti Lietuviško aukuro ugnies liepsnas. „Broliai“ – tai jaunosios kartos bandymas pažvelgti į tragiškus pokario įvykius per naują prizmę. Tai bandymas šiuolaikine muzika ir kalba priminti visuomenei apie šį skaudų Lietuvai laikmetį nusinešusį anapilin šitiek daug jaunų, perspektyvių žmonių. Pasak Aistės Smilgevičiūtės, „koncertai JAV ir Kanadoje vyresnės kartos lietuviams primins gūdžius, tačiau šventus kovos už laisvę metus, kuriuos daugelis jų dar pamena, o jaunoji karta galės ne tik sužinoti, bet ir visa širdimi pajausti, kiek daug paaukota už šalį, kurioje mes visi prasidėjom.“