Ignas Bautrėnas

Martynas Starkus: apie pirmąjį gautą autografą, svajonių koncertą ir Lemmy Kilmister

Tomo Kaunecko nuotrauka

Tomo Kaunecko nuotrauka

Vyresniajai melomanų kartai Martynas Starkus – pažįstamas, kaip vienas iš pirmųjų eterio chuliganų, TV laidos „Tangomanija” vedėjų kompanijos. Jis, kartu su Marijumi Mikutavičiumi ir Sauliumi Urbonavičiumi-Samu tiesioginiame eteryje krėsdavo pokštus, kokių gūdžiais devyniasdešimtaisiais dar nebuvome matę tiesioginio eterio metu. Tikriausiai niekada nepamiršime rubrikoje „Tango kerštas“ Martyno ir kolegų kūjais sumalto Marijaus Mikutavičiaus automobilio.

Šiandien Martynas Starkus – keliautojas, rašytojas, televizijos laidų ir renginių vedėjas, žurnalistas, prodiuseris ir kino režisierius. Martyno kartu su bičiuliu Vytaru Radzevičiumi daugiau kaip dešimtmetį vykdomos, didelio populiarumo sulaukusios ekspedicijos į įvairias pasaulio šalis ilgainiui tapo prekės ženklu – virto televizijos projektais, knygomis ir netgi kino filmais. Praėjusių metų pabaigoje Martynas debiutavo, kaip kino režisierius, pristatęs dokumentinį filmą „Mulai“. Kino juostoje pasakojama istorija apie greitais pinigais susiviliojusius lietuvius, sutikusius iš Pietų Amerikos į Europą pargabenti narkotikus.

Be viso to, Martynas taip pat yra aistringas futbolo ir sunkiojo roko mėgėjas. Vyriškas sportas ir vyriška muzika. Būtent apie muziką jo šiandien ir klausime.

 

Koks yra Tavo pirmas muzikinis prisiminimas?

Mano tėvai gyveno su muzika, tad aš joje buvau nuo pat savo pradžios. Mamos smuikas, tėčio plokštelės su Karel Gott, Tom Jones ir „Boney M“, radijas VEF, per kurį nuo Sveikinimų koncertų iki iš Varšuvos transliuojamo „Lato s radiem“, laukiamos savaitgalio muzikinės laidos per televiziją. Dar aišku senelio mišios iš Vatikano būdavo su muzikiniais intarpais, bet ten jau kiek ne mano teritorija.

Kas buvo pats pirmas atlikėjas arba grupė, kuri Tau nuoširdžiai patiko?

Matyt vis tik tėvo plokštelių dainos darė savo. Mėgau Tom’ą Jones’ą – „Delilah“ ir „Congratulation“. Bet jau ankstyvoje paauglystėje atėjo heavy metal. Tad „Motörhead“ ir liko man numeris vienas. Po to, kai išgirdau jų albumą „Bomber“. Pakui jau prasidėjo visi „AC/DC“, „Accept“, hair metal, thrash metal, new wave

 

Kasetė, CD, MP3 grotuvas, iPodas, vinilas ar dar kažkas?

Aš toks senamadiškas, dažniau ne Spotify, bet būtent CD klausau. Įprotis. Nuo darbo radijuje laikų. Daug turiu sukaupęs, daugiau, nei išsitraukiu, ar kada išsitrauksiu. Išmesti gaila, o klausytis jau nelabai kaip. Dukrų kita muzika.

Kaip šiandien klausai muzikos?

Atsitiktinai. Mašinoje, kartais ausinėse, važiuojant dviračiu. Dar namie, bet ten jau retai. Nors paskutiniu metu net mašinoje, kurioje praleidžiu nemažai laiko, būna tylu. Man jau to reikia.

O kai mašinoje prireikia ne tylos, o garso – koks CD sukasi?

Grotuvas stringa, pagedo kažkas.  Bet dabar „Iron Maiden“ albumą „Seventh Son of a Seventh Son“ suku. Manau tai yra stipriausias jų darbas. Pernai kaip tik šiam albumui sukako 30 metų! Laukiau, kad skirs jam kažką specialiai, turą ar koncertus, bet taip ir praėjo pasirodymai be didesnių švenčių.

 

 

Koks koncertas Tau paliko didžiausią įspūdį?

Pirmasis „Sepultura“ koncertas Vilniuje, Sporto rūmuose 1992 metais. Tai buvo toks įvykis! Tokia jėga! Dar turėjau proga pabendrauti su muzikantais ir tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai rinkau muzikantų parašus. Kažkur dar iki šiol yra tas posteris, reikėtų pasiknisti. Vėliau buvo ne  vienas „Metallica“, „AC/DC“ koncertas, po vieną pas „U2“, „Iron Maiden“, „Red hot Chili Peppers“, „Guns ’n Roses“… Gaila, kad į paskutinius „Motörhead“ koncertus nespėjau. Mačiau juos tik kartą Vilniuje, tuose pačiuose Sporto rūmuose. Buvau suplanavęs keliauti į koncertą Berlyne prieš kelis metus, tik tas koncertas buvo atšauktas. O paskui Lemmy iškeliavo…

O jeigu turėtum vienintelę galimybę apsilankyti bet kokiame koncerte – kieno tai būtų pasirodymas?

Johnny Cash’o koncerte San Quentino kalėjime. Turėjo būti kietai. Arba, jei realiau, tai iki šiol gailiuosi, kad nepavyko išvykti į Maskvą 1991 rudenį, kur Tušino oro uoste grojo „Metallica“, „AC/DC“, „Mötley Crüe“, „Pantera“. Apie 150 tūkstančių žmonių, tokia jėga po geležinės uždangos griūties. Nors gal ir gerai, kad neišvažiavau, tikriausiai būčiau išprotėjęs.

 

Jeigu turėtum galimybę išgerti arbatos su vienu žmogumi iš muzikos industrijos, kas tai būtų?

Lemmy Kilmister iš Motorų, vienareikšmiškai. Gertume „Jack Daniels“ ir blevyzgotume. Reikėtų tik ne jo tempu varyt, nes lūžčiau greit. Būtų gaila.

Ar sugebi atsiriboti nuo asmenybės, jeigu Tau labai patinkančią muziką atlieka bjauraus būdo arba reputacijos atlikėjas?

Jokių problemų. Man nepatinka, kaip elgiasi ir pasisako Dave’as Mustaine’as ir Axl Rose’as. O kokie šmikiai buvo Elvis Presley ir Jim’as Morrison’as! Bet jie yra sukūrę fantastinių dalykų.

Kokios muzikos nuoširdžiai negali pakęsti?

Šūdinos. Jos daug. Ir mainstream’e, ir alternatyvoje.

O jeigu savo Feisbuke reikėtų pashare‘inti vieną vienintelę dainą gyvenime – kokia tai būtų daina?

Čia nėra vienos dainos. Visiškai priklauso nuo tos akimirkos. Dabar man į galvą visų pirma atėjo „Dire Straits“ kūrinys „Sultans of Sving“. Vakar tai galėjo būti „AC/DC“ „Whole Lotta Rosie“, o rytoj – „U2“ „With or Without You“. Po savaitės – „Metallica“ „Battery“, o dviejų – „Motörhead“ „Killed By Death“. Nespauskit į kampą, kitaip teks atsisakyti Feisbuko paskyros.

 

Kokios muzikos su Vytaru klausote keliaudami?

Kompromisinės. Tos, ką jau minėjau anksčiau gal rečiau, labiau kiek lengvesnės. Dažniausiai tai būna Tom Petty, „Fleetwood Mac“, „Dire Straits“ ar tas pats Johnny Cash’as. Arčiau vakaro, temstant, jau nusikalus, gali būti ir Leonard’as Cohen’as ar Tracy Chapman. Net „Abba“ ar „A-ha“!

Ar iš kurios nors kelionės „parsivežei“ kokią nors grupę – išgirdai muziką kelionėje ir taip patiko, kad klausaisi iki šiol?

Pirmose kelionėse dar, dėl kažkokios inercijos, pirkdavom vietinę muziką. Bet, kai paskui to kompakto net nepaimi, tai kokia prasmė? Ne. Viskas, kas mums patinka, yra žinoma.

Koks kūrinys, kelia didžiausius sentimentus?

Priklausomai nuo situacijos. Nors mano draugų kompanijoje „November Rain“ turi ypatingą vietą ir reikšmę. Svarbi daina mūsų draugystės istorijoje, kuri vis per jau retais tapusius bendrus balius prisimenama.

 

Jeigu galėtum vienai dienai tapti bet kuriuo pasaulio atlikėju – kuo taptum?

Aišku Lemmy! Ilgai gyveno, daug patyrė. Kaip jis pats kalbėjo dar nemažai laiko likus iki mirties: „Death is an inevitability, isn’t it? You become more aware of that when you get to my age. I don’t worry about it. I’m ready for it. When I go, I want to go doing what I do best. If I died tomorrow, I couldn’t complain. It’s been good“.

Kuris „Motörhead“ albumas yra Tavo mėgstamiausias?

Viskas prasidėjo nuo „Bomber“. Žinoma, „Ace of Spades“ ir „Overkill“ abu yra labai kieti. Bet man geriausias jų kūrinys yra „1916“. Ten Lemmy vienu metu yra brandus, gilus, pašėlęs ir lyriškas. Visoks.

 

„Metallica“ ar „Slayer“?

„Metallica“. „Slayer“ aš atradau gerokai vėliau. Praėjus kokiems 10-čiai metų, po „Reign In Blood“ išleidimo. Thrash metal klasika.

Ar moki visus Liverpulio futbolo klubo himno “You’ll Never Walk Alone“ žodžius?

Himno nemoku. Anfield’as tolokai, o vienam giedoti tai jau šiek tiek fryki būtų.

 

 

O gal yra koks kūrinys, šiandien galintis būti Lietuvos futbolo rinktinės himnu?

Lietuvos futbolui ne himnai šiuo metu aktualu, ne jie aikštelėje. Čia laikas parodo, kas tinka, o kas ne. Viskas nuo sirgalių kūrybiškumo priklauso, o šis, gi, tiesiogiai proporcingas pergalėms.

Kokia muzika turėtų skambėti per Tavo laidotuves?

Mes visi tą akimirką romantizuojam ir graudinamės, ar ne? Neapsisprendžiu. Rimtai. Kartais atrodo, kad gerai tiktų kažkas tarp „Depeche Mode“ ir „New Order“, o kartais, kad puikiai derėtų ankstyvasis Jean-Michel Jarre.  Reikėtų ilgų laidotuvių, užsiknis verkt chebra.

Kas, Tavo manymu, yra didžiausias blogis Lietuvos muzikos padangėje?

Išliksiu diskretiškas ir neįvardinsiu, nes tai, kas man nepriimtina, tam pačiam atlikėjui atrodo, kad tai yra jo didžiausia palaima ir Dievo dovana. Tegu turi.

Beata Tiškevič – apie tylą ryte, himną žmonijai ir didžiausią lietuviškos muzikos gėrį

Beata Tiškevič (nuotrauka Ugnė Henriko)

Beata Tiškevič (nuotrauka Ugnė Henriko)

Vieni Beatą Tiškevič pažįsta iš Feisbuko ir viešosios erdvės. Kiti ją žino, kaip aktorę ar buvusią Žinių radijo laidų „Moterys kalba“ bei „Pasimatymai“ vedėją. Dar kitiems Beata visų pirma yra rašytoja, pernai metais išleidusi debiutinę knyga „Vyvenimas“ – jautrų ir atvirą memuarą, itin betarpiškai skaitytojams apnuoginantį autorės gyvenimą.

Tačiau, kaip teigia pati Beata, šiuo metu jos širdis priklauso projektui „Nebegėda“.

Suprasdama lytinio švietimo svarbą ir jo stokos problemą 2018 m. vasarą Beata kartu su tinklaraštininke bei verslo kūrimo konsultante Kotryna Bass, ėmėsi drąsaus projekto – tinklalapio NEBEGĖDA.LT, skirto kūniškumui ir seksualiniam gyvenimui. Šiame, vis labiau populiarėjančiame socialiniame projekte, merginos dalinasi savo mintimis ir žiniomis, o taip pat ir seksologų bei psichologų patarimais.

Beata žavi tuo, jog ji nebijo nepatogiomis temomis kalbėti garsiai ir atvirai. O šiandien manoMUZIKOS rubrikoje manoBLITZ su ja kalbėsime apie muziką. Trumpai ir nuoširdžiai.

 

Koks, Beata, yra Tavo pirmasis muzikinis prisiminimas?

Hmmm… Turbūt Kirkorovas, rėkiantis per magnetofono kolonėles ir įkaitę tetos ir dėdės, šokantys per kokį nors balių.

Koks CD šiuo metu yra Tavo automobilio grotuve?

Neturiu CD grotuvo ir mašinos, tai… belieka Spotify! Pastaruoju metu per Spotify vis suku „The Blaze“ albumą „Dancehall“.

 

Kas buvo pats pirmas atlikėjas arba grupė, kuri Tau nuoširdžiai patiko?

Tai buvo Pink. Man labai tada patiko rožinė spalva ir pankai. O Pink buvo kažkas tame tarpe ir dar dainavo apie problemas, su kuriomis susidūriau, kai buvau paauglė. Man buvo lengva su ja tapatintis.

Kaip klausai muzikos šiandien, interneto amžiuje?

Dažniausiai per ausines, klausau muzikos per Spotify, sėdėdama kavinėse ir dirbdama, eidama gatve ar važiuodama dviračiu.

Su kokia muzika geriausia užmigti?

Aš niekada taip nedariau. Kartą ankstyvoje jaunystėje nakvojau pas draugę ir ji, prieš eidama miegoti, užsileido muzikos. Aš tada pagalvojau, kad taip tikriausiai daro tik labai vieniši žmonės.

O koks kūrinys Tave geriausiai pažadina?

Nesu apie tai pagalvojusi. Aš nesu iš tų žmonių, kurie, vos prabudę, rąžosi, laimingi lekia kaistis kavos ir užsiledę ką nors smagaus per kolonėles pradeda rytą. Ne… Man kažkaip viskas sunkiau, lėčiau, pasyviau. Aš rytą mėgstu pradėti su tyla. Kartais pamedituoju. Vėliau, kai jau prasibudinu, užsileidžiu „Magic Island“ kūrinį „Easy Babe“.

Kasetė, CD, MP3 grotuvas, iPodas, vinilas ar dar kažkas?

Didžiausią nostalgiją jaučiu savo šauniam MP3 grotuvui, kuris man buvo be galo reikšmingas, kai didžiąją dalį savo laiko praleisdavau trūlikuose.

Koks koncertas Tau paliko didžiausią įspūdį?

„Radiohead“ koncertas Glazge 2016 m.! Radiohead yra kultinė mano grupė, kurios kūryba man labai daug reiškia. Buvo labai gera būti koncerte tarp kitų tokių pačių „Radiohead“ gerbėjų kaip aš, nuo paauglio iki senjorės. Ir visi rėkte rėkėm tuos pačius dainų žodžius!

Jeigu turėtum galimybę išgerti arbatos su vienu žmogumi iš muzikos industrijos, kas tai būtų?

Norėčiau pabūt su Zemfira. Nieko jos neklausčiau. Fainai būtų tiesiog pasėdėt, išgerti kartu kavos, parūkyti.

Visi turi tą vieną „guilty pleasure“. Koks taviškis?

Bruno Mars! :)

Pats moteriškiausias kūrinys yra…?

arba

O pats seksualiausias kūrinys yra…?

Man yra laaabai sexy yra „Cigarettes after Sex“ muzika. Bet jei reikia išsirinkti vieną kūrinį, tai neabejotinai šis:

Ar yra tokia muzika, kurios nuoširdžiai negali pakęsti?

Nemėgstu muzikos, kuri kelia man nerimą – muzika su intensyviais bytais arba su didele agresija. Sunkus techno man irgi gali sukelti nerimo priepuolį. Nemanau, kad tai bloga ar prasta muzika – tiesiog aš jos negaliu klausyti, nes ji mano kūne kelia labai neigiamus pojūčius.

Ar sugebi atsiriboti nuo asmenybės, jeigu Tau labai patinkančią muziką atlieka bjauraus būdo arba reputacijos atlikėjas?

Turiu didelę problemą su R Kelly kūriniu „World’s Greatest“. Mane ši daina labai gerai užvesdavo pirmiems bėgimo kilometrams, o dabar bandau ieškoti alternatyvų. Sunkiai sekasi…

Kokią vieną vienintelę dainą pashare‘intum savo Feisbuke

Visiškai šitą. Tai yra toks himnas žmonijai! O šis klipas… Aš neturiu žodžių. Nemačiau nieko geresnio.

Jeigu turėtum vienintelę galimybę apsilankyti bet kokiame koncerte – kieno?

Džiaugiuosi, kad gyvename tokiu laiku, kai net neturėdami krūvos pinigų, galime sau leisti apsilankyti mėgstamų grupių koncertuose ir į Vilnių atlikėjai koncertuoti atvažiuoja jau ne tik tada, kai būna išsisėmę. Tai daug tokių svajonių koncertų aš jau turėjau šiame mieste – „Cigarettes after Sex“, „Rhye“, „The XX“, „Fink“… Varšuvoje ką tik buvau „The Blaze“. Neabejoju, kad ir toliau įgyvendinsiu savo muzikines svajones ir vieną dieną pamatysiu scenoje Silvaną, nueisiu trečią kartą į „Rhye“ ir dar ką nors sugalvosiu.

Bet būčiau mielai norėjus gyvai matyti šį pasirodymą. Karalienė Etta James.

Kūrinys, keliantis didžiausius sentimentus yra…?

Nick Mulvey kūrinys „Fever to the Form“. Atrodytų, kad ši daina neturi nieko ypatingo – paprasti akordai, paprastas vokalas, bet man taip griebia už širdies, pati labai dažnai ją dainuoju. Labai geri žodžiai! Kai kažkur sufeilinu arba nutrūksta koks nors brangus ryšys, tai šita daina kažkaip man padeda tai išgyvent.

Jeigu galėtum vienai dienai tapti bet kuriuo pasaulio atlikėju – kuo taptum?

Norėčiau tiesiog pajusti, ką reiškia turėti tą muzikinį talentą. Girdėti muziką natomis, jausti ją, gebėti savo balsu su ja šokti, išreikšti savo giliausius jausmus dainuojant. Man šis momentas būtų labai įdomus! O ten pasaulinė šlovė ir pilnos salės žiūrovų – man tai skamba labiau gąsdinančiai, nei patraukliai.

Kokia muzika turėtų skambėti per Tavo laidotuves?

Labiausiai norėčiau, kad grotų „Radiohead“ daina „Codex“.

Kas, Tavo manymu, yra didžiausias blogis Lietuvos muzikos padangėje?

Galiu tik gėrį įvardinti – jauni, talentingi atlikėjai, dainuojantys savo kurtas dainas, kuriose kalba jiems aktualiomis temomis, kelia klausimus ir kvestionuoja status quo. Tokia man yra Migloko, Alina Orlova, Junior A, Free Finga, Kabloonak, Alen Chicco ir kiti. Man labai svarbu, kad jaunas žmogus scenoje kalbėtų savo žodžiais ir nesileistų įvelkamas į kitų, vadinančių save „asais“ jam primetamą paveikslėlį. Brangiausia, ką mes turime – mūsų nuosavas balsas. Džiaugiuosi, kai žmonės juo naudojasi!

UNKLE išleidžia naują albumą!

Albumo viršelis

Albumo viršelis

Jau kurį laiką maloniai erzinęs gerbėjus singlais, britų trip-hopo korifėjaus James’o Lavelle’o projektas „UNKLE“ šiandien pagaliau išleidžia naują albumą.

Dvigubas diskas „The Road: Part II / Lost Highway“ – 2017-aisiais metais pasirodžiusio albumo „The Road: Part 1“ tęsinys. Jame surinkti net 22 kūriniai. Pats autorius sako, jog naujasis įrašas yra labiau rinkinys, nei konceptualus albumas. Šiame rinkinyje skambantys kūriniai buvo įrašyti prieš arba per „The Road“ įrašų sesijas. Albume, kaip ir jo pirmtake, gausu įdomių vardų – Keaton’as Henson’asElliott’as Power’is, „Editors“ balsas Tom’as Smith’as, kompozitorius Philip’as Sheppard’as, ir kiti.

Albumą išgirsti galite čia:

 

 

„Metallica“ ir San Francisko simfoninis orkestras susitiks dar kartą

Beveik lygiai prieš du dešimtmečius, 1999-ųjų metų balandžio 21-22 dienomis amerikiečių sunkiojo metalo veteranai „Metallica“ sugrojo du precedento neturinčius koncertus. „Metallica“ dainų skambesį „The Berkeley Community Theatre“ salėje tuomet papildė Michael‘o Kamen‘o (a.a.) diriguojamas San Francisko simfoninis orkestras. Šių pasirodymų įrašai vėliau buvo išleisti albumo „S&M“ pavidalu.

Vakar grupė paskelbė, jog minint šių pasirodymų dvidešimtmetį du titanai susitiks dar kartą. Šių metų rugsėjo 7 dieną naujojoje San Francisko „Chase Center“ arenoje (talpinančioje net 18,000+ „Golden State Warriors“ krepšinio klubo fanų) „Metallica“ ir San Francisko simfoninis orkestras sugros koncertą “S&M2”, kuriame skambės ne tik anuomet, 1999-aisiais skambėję grupės hitai, bet ir naujesnės dainos, specialiai aranžuotos šiam pasirodymui. Naujųjų aranžuočių autorius – Bruce Coughlin. Orkestro dirigentas – Michael Tilson Thomas. Visa tai atskleista vakar vykusioje „Chase Center“ arenos atidarymui skirtoje spaudos konferencijoje.

reveal_metallica_generic_1280x720

Savo laiku albumas „S&M“ dar labiau sukiršino ir taip gerokai suerzintus „Metallica“ fanus. Viena barikadų pusė smerkė grupę parsidavus popmuzikai, o kita – gyrė už pagaliau išaugtus prakaituotus, paaugliškus thrash metalo marškinėlius. Nepaisant pirmųjų kritikos „S&M“ grupei „uždirbo“ Grammy apdovanojimą už geriausią instrumentinio roko muzikos atlikimą (už kūrinį „The Call of Ktulu“). Šis albumas taip pat tapo paskutiniu grupės darbu, įrašytu su tuometiniu bosistu Jason‘u Newsted‘u, palikusiu grupę 2001-aisiais.

Per pastaruosius du dešimtmečius „Metallica“ išleido net (o gal tik?) tris studijinius albumus. Paskutinysis – 2016-aisiai išleistas ir pasisekimo sulaukęs dvigubas albumas „Hardwired… to Self-Destruct“. Taigi naujų kūrinių, kuriuos būtų įdomu išgirsti grupę atliekant su San Francisko simfoniniu orkestru grupė turi daugiau nei pakankamai. Nekantriai laukiame rugsėjo. O iki tol, kviečiame dar kartą prisiminti legendinį „S&M“ koncertą. Pilną koncerto įrašą rasite žemiau:

Ewert and the Two Dragons: Leidžiame kūrybiniams sprendimams tekėti sava vaga

Estų indie roko pažiba, grupė “Ewert and the Two Dragons” vasario 8-ąją dieną koncertuos Vilniuje, klube “Tamsta”. Tai – toli gražu ne pirmasis Ewert’o ir Drakonų koncertas Lietuvoje. Grupė jau yra grojusi menų fabrike “Loftas”, festivalyje “Granatos” bei Vilniaus “Sostinių dienose”. Tačiau šįkart koncertas bus ypatingas. Čia estai pristatys ketvirtąjį albumą “Hands Around the Moon”. Darbą, kuris anot grupės vokalisto Ewert’o Sundja yra ilgo nueito kelio rezultatas. Ir, beje, labai sėkmingas – sausio gale Taline praūžusiuose “Estonian Music Awards 2019” apdovanojimuose grupei pelnęs statulėles “Metų roko muzikos albumo“, “Metų albumo” ir „Metų grupės“ kategorijose.

Pasikalbėti su grupės vokalistu Ewert Sundja bei gitaristu Erki Pärnoja susitikome vienoje Vilniaus kavinių. Apie savo sėkmę abu grupės nariai atsiliepia gana kukliai. Tokie jau jie yra – sėkmingi, bet paprasti ir žemiški. Tokie pat, kaip ir jų kuriama muzika.

"Ewert and the Two Dragons" (Herkki Merila nuotrauka)

„Ewert and the Two Dragons“ (Herkki Merila nuotrauka)

Turėjome susitikti metų pradžioje, tačiau nepavyko. Mano žiniomis, Ewert’ai, atsidūrei ligoninėje. Kas nutiko?

Ewert: Taip, turėjome susitikti sausio pradžioje, tačiau deja teko kelionę į Vilnių ir porą koncertų Tartu atidėti. Per Kalėdas susirgau. Po savaitės prastos savijautos nuvykau į ligoninę ir paaiškėjo, kad turiu rimtą plaučių uždegimą, kurį reikėjo skubiai gydyti. Kurį laiką teko praleisti ligoninėje. Nebenoriu atgal. Maistas ten klaikus ir beskonis (juokiasi). Bet dabar jau jaučiuosi puikiai.

Naujasis albumas pasirodė pačioje praėjusių metų pabaigoje. Ką grupė veikia dabar?

Ewert: Prieš porą savaičių grojome Taline. Praėjusį penktadienį grojome Helsinkyje. Šeštadienį grojome viename privačiame vakarėlyje. O dabar antradienį, sausio 29-ąją dieną esame Vilniuje. Taigi dirbame tikrai nemažai.

Grojote Lietuvoje jau kelis kartus – Lofte, festivaliuose – ar prisimenate paskutinį kartą Vilniuje?

Erki: Aš prisimenu! Labai gerai prisimenu paskutinį mūsų kartą Vilniuje. Tai buvo “Sostinės dienų” koncertas 2014-aisiais ir praėjo jis itin puikiai. Mūsų paklausyti susirinko labai daug žmonių, buvo geras garsas, mums buvo smagu. Bet po šio koncerto daug kas grupės dinamikoje apsivertė aukštyn kojomis.

Ewert: Po koncerto Vilniuje grupės viduje įvyko… Na, nepavadinčiau to ginču ar nesutarimu, bet galbūt interesų konfliktu.

Erki: Būtent! Ne tik tarp grupės narių, bet ir visos komandos viduje įvyko kūrybinis ir vadybinis interesų konfliktas. O esminė viso to sudedamoji dalis, kurios trūko, buvome mes patys. Nesutarėme ką mes darysime toliau, kokia bus tolesnė grupės raida. Išsakėme labai daug dalykų, kuriuos ilgai nešiojome viduje, ir kuriuos išsakius tam tikrus santykius teko kurti iš naujo.

Ewert: Aš jaučiu, kad mūsų tarpusavio santykiuose buvo daug niekada nepaklaustų ir todėl niekada aiškiai neatsakytų klausimų, kuriems tiesiog atėjo laikas. Ir tas laikas atėjo Vilniuje.

Erki: Bet šis lūžis neoficialiai tapo ir naujojo albumo pradžia!

 

Koncerto akimirka

Koncerto akimirka

Naujasis albumas “Hands Around the Moon” pasirodė pačioje praėjusių metų pabaigoje. Kelis kartus jį išklausęs nuo pradžios iki galo aš jaučiu, kad Jums šis albumas yra labai tiesmukas ir nuoširdus. Kokias temas juo nagrinėjate?

Ewert: Mano širdžiai šis albumas tikrai yra labai brangus. Albume nėra gausu “istorijų”, todėl klausytojams aš labiausiai norėjau sukelti emocijas, lydėjusias mane kūrybos procese. Kai kurie naujojo albumo dainų tekstai yra gana tamsūs, bet muzika – suteikianti vilties, tad manau, kad bendrai šis mūsų albumas yra šviesus ir pozityvus.

Albumo skambesys man asmeniškai atrodo labai artimas Jūsų debiutiniam albumui “The Hills Behind the Hills”. Galbūt aš klystu taip galvodamas, bet ar šis jūsų sugrįžimas prie savo šaknų buvo tyčia apgalvotas?

Erki: Tikrai? Labai smagu, kad taip galvoji! Ne, tai nebuvo planuotas ar sąmoningas ėjimas. Bet mes jau ne kartą esame grupėje kalbėję apie tai, kad paskutinio mūsų albumo kūrimo procesas turėjo tą patį vaibą, kaip ir pirmojo albumo kūrimo procesas. Tai yra mūsų asmeninė patirtis apie kurią klausytojai nežino. Todėl išties labai smagu, kad klausytojas iš šalies jaučia tą patį kaip ir mes. Kurdami “Hands Around the Moon” mes vėl dažniau ėmėme pasitikėti savo intuicija, nebandėme apskaičiuoti kiekvieno kūrybinio niuanso, neužsidarėme susikurtame supratime, kaip mūsų grupė turėtų skambėti. Tiesiog leidome kūrybiniams sprendimams tekėti sava vaga.

Ewert: Tiesą sakant aš manau, kad naujuoju albumu mes aplenkėme ir savo debiutą ir “Good Man Down”. “Good Man Down” buvo labai sėkmingas albumas, bet tuo periodu mums viskas sekėsi, buvo tarsi tinkamai sustyguota. Gal kažkiek pataikėme į tuo metu populiarų indie roko su folk elementais stilių, nors sąmoningai konkretaus skambesio nekopijavome, nebandėme kažkur pataikyti. Viskas tiesiog labai gerai pavyko. Naujuoju albumu mes parodome kokie esame dabar. Specialiai nesiekiame populiarumo ar sėkmės, nes vien faktas, kad šis albumas egzistuoja ir yra toks koks yra, man tai jau yra asmeninė sėkmė.

 

Praėjusią savaitę renginyje Estonian Music Awards 2019 Jūs gavote net tris apdovanojimus – Metų roko muzikos albumas, Metų albumas ir Metų grupė. Grupės dažnai sako, kad apdovanojimai jiems nėra svarbu, bet ar tikrai?

Ewert: Manau, kad pasąmoningai kiekvienas nori apdovanojimo. Tai žmogiška. Gal man tai nėra taip svarbu, kaip svarbu yra išparduoti koncerto bilietai, bet trofėjų, žinoma, yra malonu turėti.

Erki: Aš manau, kad net ir nominacija yra svarbu. Gera žinoti, kad apdovanojimų komisija vertina tavo pastangas, skiria joms dėmesio. Bet, žinoma, kai esi pakviestas dalyvauti lenktynėse, be abejo norisi laimėti (juokiasi). Galime sakyti ką tik norime, bet sėdėdami toje salėje ir laukdami visi norėjome to trofėjaus. Tai puikus jausmas.

 

Nesuklysiu sakydamas, kad esate viena iš sėkmingiausių grupių visame Baltijos regione. Ar esate susipažinę su kitomis Estijos, Latvijos ir Lietuvos grupėmis? Klausote jų muzikos?

Ewert: Keliaudami Baltijos regione klausomės vietinių radijo stočių. Taip pat koncertuose susipažįstame su grupėmis, su kuriomis dalinamės scena, apsikeičiame įrašais. Visada šių dovanotų įrašų pasiklausome.

Erki: Tiesą sakant apie Lietuvos atlikėjus aš žinau labai mažai. Šiandien sužinojau, kad Lietuvos elektroninės muzikos scena yra gerokai didesnė nei Latvijoje ar Estijoje. Čia vyksta galybė elektroninės muzikos renginių. Tai labai įdomu!

Ko galime tikėtis Jūsų koncerte šį penktadienį?

Ewert: Tikrai galite tikėtis daugiau nei tikėjotės praėjusį kartą (juokiasi). Nuo to paskutinio mūsų koncerto Vilniuje ir viso to kas sekė po jo mes, kaip grupė, nuėjome labai tolimą kelią. Bet užtat dabar mes jaučiamės geriau nei bet kada anksčiau ir ši sinergija koncerto metu labai jaučiasi. Norime pakviesti visus pasidžiaugti kartu.

Erki: Daina “Journey” iš naujojo albumo buvo parašyta Vilniuje, kitą dieną po grupės vidinio konflikto apie kurį jau pasakojome. Simboliška, kad ši daina skambės ir koncerto metu. Mums ji labai daug reiškia. Tikiuosi, kad ir Jums patiks.

Koncerto akimirka

Koncerto akimirka

 

Bilietus į „Ewert and the Two Dragons“ koncertą muzikos klube „Tamsta“ įsigyti galite ČIA.

Naujas „The Chemical Brothers“ albumas jau balandžio viduryje!

Britų elektroninės muzikos veteranų duetas „The Chemical Brothers“ šiandien turi nemažai naujienų!

Tom’as Rowlands’as and Ed’as Simons’as šįryt pasidalino naujojo albumo viršeliu, kūrinių sąrašu ir išleidimo data. Naujasis grupės darbas vadinsis „No Geography“ ir sulauksime jo balandžio 12-ą dieną. Paskutinis grupės albumas „Born in the Echoes“ pasaulį išvydo dar 2015-aisiais.

Taip pat duetas klausytojams šiandien dovanoja ir dar vieną naujojo albumo kūrinį, kuris vadinasi „Got to Keep On“. Kviečiame pasiklausyti!

CB_NO_GEOGRAPHY_PACKSHOT_01

Albumo „No Geography“ viršelis

 

Kūrinių sąrašas:

01 Eve of Destruction
02 Bango
03 No Geography
04 Got to Keep On
05 Gravity Drops
06 The Universe Sent Me
07 We’ve Got to Try
08 Free Yourself
09 MAH
10 Catch Me I’m Falling

GYVAI: Hang Massive – End of Sky (London Union Chapel)

Hang’ais ir hangpan’ais virtuoziškai grojantis duetas „Hang Massive“ iš Jungtinės Karalystės ir Švedijos šįryt dalinasi gyvo pasirodymo ištrauka – kūrinio „End of Sky“ atlikimu Union Chapel bažnyčioje, Londone.

Hang’as, dar vadinamas rankiniu būgnu – tai naujoviškas muzikos instrumentas, atsiradęs jau XXI amžiuje, bet greit išpopuliarėjęs psichodelinės, new age ir world muzikos klausytojų rate. 2010-aisiais metais Indijoje susipažinę Danny Cuddas ir Markusas Offbeat jau beveik dešimtmetį populiarina šį instrumentą kurdami įdomią ir nenuobodžią, bet vis tiek raminančiai veikiančią meditacinę muziką. Naujausias dueto albumas „Luminous Emptiness“ išleistas praėjusių metų rugsėjį.

Primename, kad balandžio 10 dieną duetas „Hang Massive“ koncertuos ir Vilniuje, muzikiniame teatre „Legendos“.

Pasirodė naujas grupės „The Raconteurs“ EP

Dienos naujiena – aiškiau nei aiški. Šiandien pasirodė naujas grupės „The Raconteurs“ EP!

Naujasis įrašas sudarytas iš dviejų kūrinių – „Sunday Driver“ bei  „Now That You’re Gone“. Tai – pirmasis grupės įrašas po bemaž 10 metų pertraukos. Antrasis grupės albumas „Consolers of the Lonely“ pasirodė dar 2008-ųjų pradžioje. Pilną naują albumą grupė žada pristatyti 2019-aisiais metais.

Detroito grupė „The Raconteurs“ – itin margas kolektyvas. Jį sudaro Lietuvoje neseniai viešėjęs „The White Stripes“ lyderis Jack White, solo atlikėjas Brendan Benson, „The Greenhornes“ ir „The Dead Weather“ bosistas Jack Lawrence bei (taipogi) „The Greenhornes“ būgnininkas Patrick Keeler.

"Sunday Driver /  Now That You're Gone" EP viršelis

„Sunday Driver / Now That You’re Gone“ EP viršelis

 

Kviečiame pasižiūrėti šiems naujiems kūriniams skirtus vaizdo klipus:

 

 

Sinickis – Taip Tau ir Reikia

Kažkokiu būdu sugebėjome pražiopsoti dar praėjusią savaitę pasirodžiusį šį naująjį Tomo Sinickio kūrinį ir kūriniui skirtą vaizdo klipą.

Bet juk geriau vėliau nei niekada, ar ne? Kviečiame pasiklausyti!

Anot autoriaus, tai yra kalėdinis singlas. Ar taip yra iš tiesų spręskite Jūs 😉

Šiandien pasirodė naujas grupės „Garbanotas“ albumas!

Šių metų pabaiga grupei „Garbanotas“ – itin turininga!

Dar lapkričio mėnesio pradžioje grupė pristatė naują vaizdo klipą dainai „Liūdnos akys“ ir naująjį grupės pavadinimą, o šiandien interneto platybes pasiekė ir trečiasis grupės albumas „Paskutinė saulė„. Albume – išskirtinai vien lietuviškos dainos. Anot muzikantų, į šį albumą jie sudėjo daug visko, kuo gyvena – „Liūdnas akis, naivius tikslus, užstrigusius žodžius, baimes ir juokus! „Ar tiesa ar tiesa?! Tegu tai būna žemė atrasta!“

Primename, kad visi norintys išgirsti albumo kūrinius gyvai (o taip pat pasimėgauti ir senais, visiems puikiai pažystamais grupės kūriniais) yra kviečiamį gruodžio 18-ąją dieną apsilankyti albumo pristatymo koncerte menų fabrike „LOFTAS“. Nuo rytojaus bilietai brangs, tad PASKUBĖKITE!

Albumo „Paskutinė saulė“ viršelis

Albumo „Paskutinė saulė“ viršelis

Grupė „Skamp“ pristatė trumpametražį filmą apie grupės veiklos pradžią

Ketvirtadienio, lapkričio 08-osios vakarą grupė „Skamp“ pakvietė būrį šalies šou pasaulio žvaigždžių ir artimiausių draugų į kino teatrą, kur pristatė trumpametražį, dalinai animacinį filmą apie grupės veiklos pradžią.

Nuotaikingame filme trumpai pasakojama dviejų mokyklos bičiulių – Victoro Diawaros ir Viliaus Alesiaus – susitikimo ir draugystės istorija, pirmieji nesėkmingi bandymai išpopuliarinti grupės muziką, Ericos Jennings atsiradimas grupėje, pirmieji nesutarimai ir stebėtina pirmojo singlo „Summertime“ sėkmė, amžiams pakeitusi šių trijų draugų gyvenimus.

Šiandien šį filmuką, pavadintą tiesiog „SKAMP PRADŽIA“, jau galite rasti ir „Youtube“ platformoje.

Primename, kad grupė „Skamp“ dvidešimties veiklos metų sukaktį planuoja paminėti vieninteliame 20-mečio koncerte Vilniaus „Siemens“ arenoje gruodžio 26 d.. Bilietus įsigyti galite ČIA.

Grupė „Garbanotas Bosistas“ keičia pavadinimą ir pristato naują singlą!

Psichodelinio roko grupė „Garbanotas Bosistas“ turi naujienų!

Anksčiau ne viename interviu teigę, kad grupės pavadinimas, matyt, nebuvo itin gerai apgalvotas pasirinkimas, muzikantai pagaliau ėmėsi veiksmų. Visai neseniai ir gana netikėtai grupės pavadinimas VISUOSE socialiniuose tinkluose ir muzikos klausymo platformose mįslingai pasikeitė ir iš „Garbanoto Bosisto“ tapo… tiesiog Garbanotas.

Panašu, kad „Garbanotas Bosistas“ – jau praeitas etapas, o nuo šiol šiuos lietuviško psichodelinio roko vėliavnešius pažinosime tiesiog kaip „Garbanotas“.

Tai, beje, nėra vienintelė šiandienos naujiena!

Savo muzikinį katalogą, kurį kol kas sudaro debiutinis albumas „Above Us“ bei pernai metais pasirodžiusi plokštelė „Room for You“, grupė netrukus papildys trečiuoju albumu „Paskutinė saulė“. Šiandien grupė pasidalino naujuoju singlu „Liūdnos akys“ ir jam skirtu itin keistu vaizdo klipu.

Vaizdo klipo scenarijaus autorius ir režisierius – Titas Sūdžius.

 

Šiandien išleidžiamas Thom Yorke kurtas filmo „Suspiria“ garso takelis

Pastaruoju metu gerbėjus džiuginęs naujienomis britų grupės „Radiohead“ siela Thom Yorke šiandien pateikia jų kulminaciją.

Pagaliau pasirodė visas jo kurtas soundtrack’as (garso takelis) Luca Guadagnino filmui „Suspiria“.

Tai – pirmasis kino garso takelis ir taip turtingame ir turiningame šio muzikinio genijaus kataloge. Albume rasite ne tik puokštę šaltų, keistų instrumentinių kūrinių, neabejotinai puikiai nuspalvinančių naująją 1977-ųjų Dario Argento siaubo klasikos versiją, bet ir keli anksčiau skelbti soliniai Thom Yorke kūriniai – „Suspirium“, „Has Ended“ ir „Unmade“.

Beje, įdomi detalė – filmas „Suspiria“ kino teatrus taip pat pasiekia būtent šiandien, spalio 26-ąją.

 

Filmo „Suspiria“ treileris:

Arctic Monkeys dalinasi trumpu dokumentiniu filmu

Gegužės pradžioje britų rokeriai „Arctic Monkeys“ išleido šeštąjį studijinį albumą „Tranquility Base Hotel & Casino“, kuris tuoj pat tapo daugelio melomanų klausomiausiu metų albumu ir, neabejojame, įeis į roko muzikos istoriją, kaip ir ankstesnieji „Arctic Monkeys“ darbai.

Vakar „Arctic Monkeys“ pradžiugino šį albumą dievinančius klausytojus nauju, trumpu dokumentiniu filmu apie šio albumo kūrimo ir įrašų procesą.

Filmą pavadinimu „Warp Speed Chic“ režisavo grupės bičiulis Ben Chappell, nuolat bendradarbiaujantis su „Arctic Monkeys“ bei su kita vokalisto Alex Turner grupe „The Last Shadow Puppets“ ir režisavęs jau ne vieną šių grupių vaizdo klipą.

Anot paties trumpametražinio dokumentinio filmo režisieriaus, „Visus metus praleidęs filmuojant „Tranquility Base Hotel & Casino“ norėjau sudėti visą šią medžiagą į trumpą filmą. 2017-ųjų metų rugsėjį kelias savaites praleidau su grupe Prancūzijoje fiksuodamas įrašų procesą savo 16mm vaizdo kamera. Tuo metu girdėjau tik dainų ištraukas, kurias grupė įrašinėjo. Beveik po metų filmavau gyvus jų pasirodymus, kuriuose jie grojo tas pačias, tik dabar jau užbaigtas dainas. Kai filmas buvo išryškintas – kartu sudėjau gyvus dainų įrašus ir vaizdus iš kūrybinio proceso ir man tai pasirodė gražu. Naudodamas tai, kaip pradinį filmo tašką, aš panaudojau albumo prodiuserio James Ford instrumentinius miksus, kuriuos iliustravau savo vaizdais taip suteikdamas galimybę pamatyti visą praėjusių metų „Tranquility Base Hotel & Casino“ kūrybinį procesą“.

 

The Smashing Pumpkins – Silvery Sometimes (Ghosts)

Nors lapkričio pradžią Lietuvoje pažymime Vėlinėmis, amerikoje karaliauja Helovinas (Halloween). Ir būtent artėjančio Helovino inspiruoti amerikos rokeriai „The Smashing Pumpkins“ vakar pasidalino naujuoju video klipu.

Kūrinio „Silvery Sometimes (Ghosts)“ ekranizacija – linksmas, absurdiškas filmukas. Klipo siužete grupės nariai, skatinami radijo laidos (kurios vedėją vaidina grupės „Sugar Ray“ vokalistas Mark McGrath) praleidžia naktį vaiduoklių name.

Dar visai neseniai savo bemaž pilna senąja sudėtimi atsikūrusi legendinė roko grupė jau netrukus pristatys ir naują albumą. Plokštelė pavadinimu „ Shiny and Oh So Bright, Vol. 1 / LP: No Past. No Future. No Sun.“ pasaulį išvys lapkričio 16 dieną.

Brian Eno / Kevin Shields – The Weight of History

Pirmasis bendradarbiavimas tarp legendinio ambientinės muzikos guru Brian Eno ir shoegaze vėliavnešių „My Bloody Valentine“ sielos Kevin Shields įvyko dar pernai. Tuomet muzikantai įrašė bendrą kūrinį „Only Once Away My Son“.

Šiemet, tarptautinės Muzikos Krautuvėlių Dienos (Record Store Day) proga duetas išleido ir dvigubą singlą, kuriame be „Only Once Away My Son“ atskleidė ir antrąjį darbą pavadinimu „The Weight of History“.

Šiandien abu dueto kūrinius galite rasti platformoje „Spotify“.

 

Įdomu, kodėl gi šie du unikalūs ir vienas kito kūrybą puikiai papildantys muzikantai bendradarbiauti pradėjo taip neseniai…

2019-aisiais į sceną trumpam sugrįš Amy Winehouse

Kaip?“, klausiate Jūs. „Juk ji mirė!

Taip, legendinės britų soul/pop/džiazo dainininkės Amy Winehouse gyvybė liūdnai užgęso 2011-aisiais metais, kuomet atlikėjai buvo tik 27-eri.

Tačiau dainininkės gerbėjams ruošiama staigmena! Tai – Amy Winehouse hologramos turas, kuriame atlikėjos hologramos vaizdui ant scenos valdyti bus naudojamos naujausios technologijos, o jos balsui akomponuos gyva grupė ir pritariantys vokalistai. Anot Amy tėvo Mitch Winehouse, davusio interviu tarptautinei naujienų agentūrai „Reuters“, „pamatyti ją vėl dainuojančią – mūsų šeimos didžiausia svajonė, virstanti tikrove. Mano dukros muzika palietė milijonų žmonių gyvenimus, o jos muzikinis palikimas dabar galės tęstis šio novatoriško būdo dėka.“

amy-winehouse-holo1

Šis pasaulinis turas startuos 2019-aisiais metais. Visos turo metu surinktos lėšos pateks į „Amy Winehouse Foundation“ fondą, įkurta po jos mirties ir padedantį jauniems, su priklausomybėmis kovojantiems žmonėms.

Belieka tik spėlioti ar Lietuva bus įtraukta į lankytinų šalių sąrašą.

Taip pat, nepaisant deklaruotų kilnių tikslų galime spėlioti, ar tik nebus šis turas – eilinis Amy Winehouse giminių būdas dar kartą pasipiniguoti iš velionės muzikinio palikimo.

 

Sinickis – Nieko Nereikia

Talentingasis dainų kūrėjas Tomas Sinickis šiandien pristato dar vieną naują dainą!

Anot paties daugžodžiauti nemėgstančio dainos autoriaus, kūrinys „Nieko nereikia“ – ilgai brandinta odė gyvenimui, į kurią jis sutalpino „visą savo širdį, sielą ir b… trūksta žodžių.“

Primename, kad artimiausiu metu grojantį ir dainuojantį Tomą Sinickį galėsite išvysti lapkričio 9-ąją dieną „Vaidilos“ teatre vyksiančiame autoriniame jo koncerte. Deja, į koncertą pateks tik laimingieji spėję iš anksto įsigyti bilietus, nes renginys jau dabar yra visiškai „Sold Out“.

Pasirodė naujas „This Will Destroy You“ albumas

Šiandien, rugsėjo 28-ąją dieną pasirodė naujas Teksaso post-roko grupės „This Will Destroy You“ albumas.

Albumą pavadinimu „New Others Part One“ išleido leidybinė kompanija „Dark Operative„.

Tai – jau ketvirtasis (o gal penktasis, jeigu skaičiuosime ir 2006-aisiais išleistą mini albumą „Young Mountain„) studijinis grupės įrašas ir pirmasis albumas po 2014-aisiais pasirodžiusio „Another Language„.

Albumo "New Others Part One" viršelis

Albumo „New Others Part One“ viršelis

Šiek tiek ironiška, jog improvizacijomis ir instrumentiniais „paveikslais“ paremtas post-rokas šiandien yra savotiškai konservatyvus ir stagnavęs žanras. Tačiau „This Will Destroy You“ nevengia eksperimentuoti savo garsų palete paliesdami platų muzikinį spektrą – nuo metalo iki minimal electronics.

Kviečiame pasiklausyti!