Ignas Bautrėnas

ALBUMAI, KURIUOS IŠGIRSTI BŪTINA: RUGSĖJIS, 2021

+3

Rugsėjis praėjo, bobų vasara taip pat. Nejučia vis anksčiau ant miesto nusileidžiančios sutemos įsuko ir kasmet panašiu metu aplankančią melancholiją. Toks jau tas laikas. Tokie ir mūsų rekomenduojami albumai – melancholiški, kiek introspektyvūs ir egzistenciniai. Visi skirtingi, bet kiekvienas savaip gražus ir kerintis. Rugsėjo mėnesio rekomenduojamų albumų sąrašą pradėsime šviežiu mūsų labai mylimo Andriaus Mamontovo albumu. Taip pat džiaugsimės James Vincent McMorrow šviesa, pasinersime į mažai kam žinomo, bet nuo to tik įdomesnio atlikėjo Hayden Calnin ramybę, bei viską užbaigsime triuškinančiu japonų post rokerių „MONO“ darbu.

ANDRIUS MAMONTOVAS – Paleisk

“Paleisk” yra 21-asis solinis Andriaus Mamontovo albumas, pasaulį išvydęs rugsėjo pabaigoje, vos kiek daugiau nei metai po plokštelės “Perlai ir sakuros” pasirodymo. Anot paties autoriaus, pandemijos metu rastą laisvą nuo koncertų ir susitikimų laiką jis panaudojo naujų dainų rašymui, jų išjautimui ir muzikinės dainų mozaikos dėliojimui. Tai jaučiasi. Šis pandeminis albumas labai skiriasi nuo ankstesniojo. “Perlai ir sakuros” buvo gal kiek melancholiškas, bet itin šviesus ir spalvingas darbas. “Paleisk” nėra kardinali priešingybė, tačiau melancholijos čia gerokai daugiau. Šviesias spalvas čia pakeitė rudeniška paletė, saulės šviesą – kiaurai merkiantis lietus, o sintezatorius – gitaros. Rudens sezonui įpusėjus šis albumas gali tapti puikiu kasdienybės palydovu. Back to the roots, kaip sakoma.

Bet, žinokite, melancholija nėra blogai. Be abejo, Andriaus gerbėjai tai puikiai žino. Neabejoju, jog “Paleisk” tikram Andriaus Mamontovo fanui yra tikrų tikriausia šventė. Juk šis albumas talpina viską, kas Andriaus kūryboje taip žavi. Tai – gilus, išjaustas, egzistencinis, melodingas ir velniškai muzikalus darbas. Čia galima išgirsti grupės “Foje”, debiutinio solinio Andriaus albumo “Pabėgimas”, bei epinio “Šiaurės naktis. Pusė penkių” atgarsius. Bet tuo pačiu viskas čia skamba kažkaip… naujai. Akivaizdu, jog autorius nesigręžioja į praeitį ir juda pirmyn darydamas tai, ką jam geriausiai sekasi daryti. Džiugu, kad Andrius Mamontovas šiandien išlieka toks pat įdomus ir aktualus, koks buvo prieš du ir tris dešimtmečius. O ko gi daugiau gali reikėti vidinę ramybę radusiam ir ją sėkmingai puoselėjančiam kurėjui? Klausimas retorinis.

Ir, beje, labai, labai graži daina apie Vilnių! 🙂 


JAMES VINCENT MCMORROW – Grapefruit Season

Po keturių metų pertraukos pasirodęs penktasis studijinis airių atlikėjo James Vincent McMorrow diskas „Grapefruit Season“ kvepia citrusu. Neatsitiktinai jis pavadintas greipfruto vaisiaus pavadinimu. Šviesus, lengvas, senųjų James Vincent McMorrow balandžių gerbėjams gal kiek rūgštokas darbas. 

Nuo pat pirmojo „Paradise“ kūrinio jis leidžia pasijausti ne šalto, lietingo rudenio gatvėse, o kažkur, kur visada šilta, auga palmės, krantus skalauja vandenynas ir visų nuotaika puiki. Labai nuotaikingas, lengvai banguojantis darbas. Ir svarbiausia nėra nei vieno kūrinio, kuris šiame albume netiktų. 

Nuo gražiai linguojančios „Planes in the Sky“ iki „Waiting“ baladės, kuri labai patiks tiems, kam James Vincent McMorrow lyrika yra geriausias vaistas nuo liūdesio. Graži, švelni baladė pereina į kiek piktesnę „Poison to You“, kur prisijungia daugiau balsų ir tik ir norisi kartu kartoti žodžius „fight fight fight“. Na ir aišku „We Don’t Kiss Under Umbrellas Like We Used To“, kurioje atrodo net išgirsti lyjantį lietų. 

Na bet ką mes čia viską išpasakosime. Įsijunkite, paklausykite ir patys viską suprasite. Albumas, kvepiantis vasara manome labai tiks šiam metų laikui, kai taip trūksta saulės spindulių ir šviesos. Skanaus!


HAYDEN CALNIN – What It Means To Be Human

Hayden Calnin yra žmogus, kurio vardas, ko gero, 99,99% Lietuvos ar net visos Europos gyventojams, absoliučiai nieko nesako.

Rugsėjo viduryje į dienos šviesą jis paleido savo albumą “What It Means To Be Human” – plokštelę, pilną liūdesio, šviesos, įkvėpimo ir meilės. Seniai girdėjau tokį gilų, muzikalų, emocionalų ir sykiu ramybės pilną darbą, kuriame, nėra nė vienos blogos dainos.

Matosi ir jaučiasi, kad jam didelę įtaką darė „Bon Iver“ (ypač jų albumai “Bon Iver” ir “22, A Million”), Jamesas Blake’as ir kiti panašaus kalibro atlikėjai. Ir visgi, mano subjektyvia nuomone, tai vienas nuostabesnių pastarojo meto pop/indie folk darbas, kuris, bent jau kol kas prasprūsta pro didžiausių muzikos leidėjų ir žiniasklaidos kanalų akis. Tačiau abejonių nėra, kad šlovė šiam atlikėjui – tik laiko klausimas.

Pasakiški muzikiniai piešiniai, fantastiškos aranžuotės, nebanalūs tekstai – visa tai galima rasti “What It Means To Be Human”. Tai įrašas, kurio nepaklausysite paprastai – kaip foninės muzikos darbe ar ausinuke lėkdami į susitikimą. Jam reikia ramybės, dėmesio ir bent jau šiek tiek susikaupimo. 

Bet, po velniais, tai yra taip gražu, kad net sunku apsakyti. Jeigu gyvenime egzistuoja terminas “muzikos grožis”, tai šitas Hayden Calnin albumas yra geriausia šio termino iliustracija. Tai – nuostabi muzikinė pasaka, verta kiekvienos dėmesio sekundės.


MONO – Pilgrimage Of The Soul

Kai 2018-aisiais metais japonų instrumentinio post rock grupėje „MONO“ atsirado naujasis būgnininkas Dahm Majuri Cipolla, pakeitęs nuo grupės susikūrimo joje grojusį Yasunori Takada, „MONO“ ėmė ieškoti kažko naujo savo kūryboje. Joje atsirado kiek daugiau elektronikos garsų.

2020-ųjų vasarą grupė dirbo prie naujos medžiagos ir ruošė gerbėjams naujus kūrinius. Savo 11-ąjį studijinį albumą „Pilgrimage Of The Soul“ „MONO“ pristatė rugsėjo viduryje. Jame – 8 nauji grupės kūriniai. Įtraukia jau pirmasis – „Riptide“. Savo tarsi pritildyta, ramia, švelnia ir melodinga pradžia jis užliūliuoja, bet tik trumpam. Jau po pirmos kūrinio minutės viskas tarsi sprogsta aštriais būgnų ir power akordų garsiais. Kiti kūriniai neturi tokių kardinalių šokinėjimų/perėjimų ir tarsi papildo pirmąjį. 

„Pilgrimage Of The Soul“ – geras garsinis atspindys to, ką „MONO“ kūrė anksčiau ir kur link eina. Po daugiau nei 20 gyvavimo metų grupė vis dar randa kaip nustebinti ir pradžiuginti. Kinematografiškos gitaros, vietomis mechaniški ar „robotiški“ būgnai skamba tamsiai ir šaltai, bet tai – papildomas grožis. Kaip ir kūriniuose įsiterpiantys minimalūs pianino motyvai. Albumo kūriniai – apie emocinę kelionę nuo netekties ir skausmo, iki džiaugsmo bei ilgesio. Albume ir daug susimąstymo, todėl „Pilgrimage Of The Soul“ yra labai tinkamas muzikinis garso takelis vakaro pasivaikščiojimams temstančiomis miesto gatvėmis. Rekomenduoju taip ir padaryti – išeiti į miestą ir besigrožint vakarėjančio miesto vaizdais išklausyti visą albumą nuo pradžios iki pabaigos.

Ypatinga Andriaus Mamontovo naujojo albumo “Paleisk” perklausa: “Kūrybai reikia ramybės”

0

Antradienio vakarą (rugsėjo 14 d.) menų fabrike “LOFTAS” susirinkęs itin nedidelis būrys Andriaus Mamontovo draugų ir gerbėjų turėjo progą pirmieji išgirsti naująjį Andriaus albumą. Uždaroje perklausoje susirinkusiems klausytojams atlikėjas atviravo apie albumo kūrimo procesą ir dėkojo prie įrašų ir viršelio dizaino prisidėjusiems žmonėms. 

Andriaus Mamontovo albumo „Paleisk“ perklausos akimirka. Nuotrauka Gabrieliaus Jauniškio. Publikuota LRT.lt

“Perklausos yra tokie labai keisti renginiai. Su bičiuliais kalbėjome, kad šįkart aplinka labai savotiška. Pastačius čia porą vainikų ir paleidus gedulingą muziką keista būtų nuotaika”, renginio pradžioje juokėsi atlikėjas. Anot jo, muzikos klausant ne vienam, o vienoje erdvėje drauge su kitais ji suskamba kitaip, todėl tokios perklausos būna įdomios ne tik klausytojams, bet ir atlikėjams.

Andriaus Mamontovo albumo „Paleisk“ perklausos akimirka. Nuotrauka Gabrieliaus Jauniškio. Publikuota LRT.lt

Jau 21-asis solinis grupės „Foje“ lyderio albumas pavadinimu “Paleisk” pasirodys šį penktadienį, rugsėjo 17 dieną. Albume rasite ne tik jau gerai žinomus singlus “Hiperbolė” bei titulinį albumo kūrinį “Paleisk”, bet ir dar aštuonias, visiškai naujas dainas. Viena jų skirta Andriaus gimtajam ir mylimam miestui Vilniui! Didžąją dalį albumo muzikos atlikėjas įrašė vienas, tačiau būgnų partijas dainoms „Paleisk“ ir „Ar girdi mane?“ įrašė jo sūnus Andrius, šiuo metu gyvenantis ir muzikuojantis Berlyne.

Visas naujas albumas buvo sukurtas ir įrašytas koronaviruso pandemijos metu. “Šis albumas pasirodo praėjus metams po mano paskutiniojo albumo. 2020-aisiais mūsų gyvenimas tarsi sustojo. Nereikėjo su niekuo susitikti, koncertuoti, keliauti. Užsidarius namuose atsirado daug daugiau laiko galvoti apie naujas dainas, eksperimentuoti su jų instrumentuotėmis, rašyti tekstus. Man tai buvo puikus laikas kurti, nes kūrybai reikia ramybės. Daug dirbau prie šių dainų. Natūralu, kad albume atsispindi nuotaikos, kuriomis ilgą laiką gyvenome”, kalbėjo atlikėjas.

Andriaus Mamontovo albumo „Paleisk“ perklausos akimirka. Nuotrauka Gabrieliaus Jauniškio. Publikuota LRT.lt

Paklaustas ar šį albumą lydės naujuosius kūrinius pristatantis koncertinis turas, Andrius neslėpė nuogastavimo. “Šiuo metu rengti didelius koncertinius turus yra kiek neatsakinga. Bijau, kad sugalvojus kažką grand ir įdomaus teks nusivilti, jei netikėtai planai bus sujaukti. Koncertai – organiškas dalykas. Nukelti jų neįmanoma. Nukėlus koncertus dingsta entuziazmas, krinta nuotaika. Pasikeičia jausmas, kuriuo gyvendamas sugalvojai vieną ar kitą koncerto detalę ir vėliau tai nebeatrodo gerai”, sakė atlikėjas. Nepaisant to jis neatmeta galimybės surengti kelis nedidelius, akustinius koncertus ir patikrinti naująsias dainas tokiu intymesniu būdu.

Grupės „Foje“ lyderis sakė, jog naujasis albumas rugsėjo 17 d. pasieks ne tik muzikos transliacijos platformas, bet bus išleistas ir kompaktinio disko pavidalu. Vinilinių plokštelių kolekcionieriai itin riboto tiražo plokštelės sulauks prieš pat Kalėdas.

„SEL“ koncertas Vilniuje: Ar tikrai „daug garso ir šviesų“ yra taip įspūdinga, kaip žmonės kalba?

+5

Vieniems Egidijus Dragūnas yra atlikėjas žemiau plintuso. Kitiems gi jis yra mолодец čiūvas, sako viską kaip yra. „SEL“ tikrai nėra dažnas svečias manoMUZIKOS portale, tačiau abejingų mūsų tarpe Egidijus taip pat nepalieka. Nieko čia keisto. Na, gi juk visi apie „selą“ turi vienokią arba kitokią nuomonę. Ypač tie, kurie niekada nėra buvę „SEL“ koncerte. Ta nuo „SEL“ prekės ženklo neatsiejama frazė “Daug garso ir šviesų” jau tapo savotiškai komišku renginių folkloru. Šį posakį visi, kas netingi, drožia jau daugybę metų dar palydėdami jį skambiu juoku. Juokinga frazė, taip. Bet kas gi iš tiesų po ja slepiasi? Aš asmeniškai labai nemėgstu girti arba peikti to, ko gerai nežinau ir nemačiau savo akimis. O “Daug garso ir šviesų” skamba kaip kažkas, kas man turėtų visai patikti, arba mažų mažiausiai būti įdomu! Tad praėjusį šeštadienį kartu su 15,000 žmonių patraukiau į Vilniaus Kalnų parką. Grynai antropologiniais tikslais.

Šio koncerto laukiau jau nuo pernai rudens. Lygiai metus. Pernai metais turėjęs vykti renginys dėl pandemijos buvo nukeltas į šiemet. Na ir kaip gi be skandalo? Šioks toks skandaliukas iš tiesų buvo. Renginio išvakarėse Facebook’e pasirodė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjo Karolio Žukausko įrašas, skambiai prasidėjęs klausimu “SEL’as bankrutuoja?”. Šis kalbėjo, jog „SEL“ komanda Vilniaus miesto biudžetui yra skolingi apie 9000 Eurų, o nesumokėjus leidimas koncertuoti išduotas nebus. Skandalas prieš pat koncertą? Yes! Juk skandalai yra nemaža „SEL“ brendo dalis. Jei Egidijus aktyviai neieško skandalo, skandalas jį susiranda pats. Man kažkaip net smagiau nuo to pasidarė. Įdomu, ar įvyks koncertas, ar vis dėl to neįvyks.

Spoiler alert. Koncertas įvyko.

„SEL“ koncerto akimirka. Nuotrauka organizatorių. Publikuota Delfi.lt

Publika

Sutikite, kad „SEL“ garsiai klausosi ir tuo mėgaujasi toks labai savotiškas kontingentas. Publika šioje mano patirtyje vaidino ne ką mažesnį vaidmenį nei pats atlikėjas. Buvo labai smalsu pažiūrėti ne tik į vaizdą ant scenos, bet ir žmones, susirinkusius pamatyti šį reginį. Tad kokie gi žmonės sudarė tuos 15,000 klausytojų? Įvairūs. Buvo šeimų su vaikais. Buvo tie, kam per keturiasdešimt, kurie, matyt, „SEL“ mėgsta dar nuo “Kontrolinio šūvio” triumfo laikų. Buvo net ir vyresnio amžiaus žmonių, ramiai linguojančių į taktą ant medinių Kalnų parko estrados suolų. Bet vis dėl to absoliuti dauguma susirinkusių – gražios merginos papūstom lūpytėm ir Swarovskiais padabintais nageliais… ir girti jų vyrai. Tokio kiekio koncertui dar neprasidėjus jau gerokai išgėrusių ir gan agresyviai nusiteikusių žmonių vienoje vietoje aš seniai nebuvau matęs. Atmintyje iškilo ankstyvais 2000-aisiais vykdavę rugsėjo pradžios koncertai, kuomet Vilniaus kiemuose alaus priliuobęs jaunimėlis kreivais šniūrais traukdavo į Vingio parką ir porelėmis voliodavosi žolėje klausydamiesi itin eklektiško “Amberlife”, “Cisco Kid” ir “Chumbawamba” line-up’o. Tik, kad čia nebe jaunimėlis. Na, bet nenoriu peikti publikos. Suprantu, kad „SEL“ koncertas – retas reiškinys ir grupės gerbėjai į jį renkasi kaip į šventę. O švęsti ši publika mėgsta. Kam nepasitaiko.

„SEL“ koncerto akimirka. Nuotrauka organizatorių. Publikuota Delfi.lt

Perteklius

Nors vartai į renginį atsivėrė 18:00 val., koncertas prasidėjo tik apie 22:00 val. Iki tol minią įvairiais klubiniais hitais kaitino didžėjus. Į sceną įžengus muzikantų grupei o jų priekyje Egidijui visi pašėlo ir nenurimo iki pat koncerto pabaigos. 

Esminis man viso koncerto galvoje kirbėjęs angliškas žodis, apibūdinantis vaizdą scenoje yra “EXCESS”. Perteklius. Perteklius visko, ko tik gyvame kokios nors grupės pasirodyme galima norėti. Daug garso? Tikrai taip. Daug šviesų? Belekiek. Reikia pripažinti, kad ką jau ką, bet savo brendą „SEL“ išties nuoširdžiai pateisina. Vienas iš Irvine Welsh romano “Traukinių žymėjimas” herojų, kalbėdamas apie heroino sukeliamą kvaitulį, yra pasakęs taip: “Take the best orgasm you’ve ever had, multiply it by a thousand, and you are still nowhere near it”. Kažkas panašaus yra ir „SEL“ pasirodymas. Prisiminkite patį vizualiai įspūdingiausią kokios nors savo mėgstamos grupės pasirodymą. Dabar padauginkite scenoje matytą vaizdą dešimt kartų… ir tikriausiai vis vien neįsivaizduosite visų vizualinių „SEL“ koncerto sprendimų. Stroboskopas. Lempos. LED ekranai. Ugnis. Lazeriai. Fejerverkai. Ir taip visas dvi valandas. Perteklius.

Ar įspūdinga? Be abejonės! Ar skoninga? Nebūtinai.

„SEL“ koncerto akimirka. Nuotrauka organizatorių. Publikuota Delfi.lt

Muzika

Nuo 1993-ųjų grupė „SEL“ yra išleidusi 11 albumų, o taip pat daugybę singlų bei geriausių kūrinių rinkinių. Nepaslaptis, jog grupės siela Egidijus Dragūnas nėra vienintelis „SEL“ dainų autorius. Per beveik tris dešimtmečius prie „SEL“ muzikos ir tekstų yra dirbęs visas pluoštas žinomų atlikėjų ir prodiuserių, tad sukauptas hitų bagažas yra išties nemenkas. Didelė dalis hitų skambėjo šeštadienį Vilniaus Kalnų parke. “Parašyk man laišką iš Paryžiaus”, “Ten, kur sapnai”, “Sweet ateitis”, “Tavo akyse”, “Lyja”, “Aš žiūriu į tave, pasauli”, “Kam tu meldies”… Scenoje taip pat pasirodė atlikėjas Soliaris, su kuriuo Egidijus atliko dvi bendras dainas „Tik Tok“ ir „Skrendu“,  bei atlikėja Vilija Matačiūnaitė, kuri kartu su Egidijumi atliko dainą „Tai mano kelias“. Ko trūko? Deja, nebuvo nei vieno kūrinio iš 1998-aisiais metais išleisto nuostabaus albumo “Guma”, kuris yra vienas geriausių lietuviškos pop muzikos pavyzdžių. Bet to gal trūko tik man. Didžioji dalis publikos atrodė maksimaliai patenkinti ir kartu dainavo kiekvieną žodį.

Žinia, kai savo užnugaryje turi profesionalių muzikantų komandą, profesionalias vokalistes bei tūkstančių tūkstančius kainuojantį apšvietimą, reikia labai nedaug, kad pasirodytum svieto karalium. Panašiai yra ir su Egidijumi. Man visą koncertą kliuvo jo vokalas – tas monotoniškas, prastai besigirdintis  jo repavimas buvo turbūt mažiausiai įdomi viso renginio detalė. O bet tačiau reikia pripažinti, kad charizmos iš Egidijaus neatimsi! Į jį yra be galo įdomu žiūrėti, mėgsti tu jo asmenybę ar ne, o tai yra svarbu kiekvienam artistui. “Kiek čia jūsų daug susirinko! Uždekite šviesas! Ei, dangau, pašviesk man!”, sako jis ir iš už Kalnų parko estradą juosiančio miško staiga iššauna baltas fejerverkas, nušviečiantis visą telefonų švieselėmis pasidabinusią minią. Puiki iš anksto numatyta akimirka. Laiku ir vietoje.

„SEL“ koncerto akimirka. Nuotrauka organizatorių. Publikuota Delfi.lt

Koncertas baigėsi fejerverkų lietumi ir gausi gerbėjų armija apleido Kalnų parko teritoriją. Nuotaika besiskirstant buvo pakili, bet kai kuriems dalyviams kelias namo buvo vingiuotas, o sekmadienio rytą labai skaudėjo galvas. Matyt nuo pernelyg intensyvaus mirgėjimo.

Ar man patiko? Taip. Tiesą sakant patiko.

Ar kartočiau? Ačiū, bet gal ne šiemet 🙂 

Šiaip ar taip, “Daug garso ir šviesų” dabar man turi tikrą, apčiuopiamą prasmę. Kalbėdamas apie tai, rimtai ar juokais, nuo šiol turėsiu savo argumentuotą nuomonę, o ne vien kitų žmonių įspūdžių kratinį, kaip buvo iki šiol. O tai juk ir buvo esminis šio mano antropologinio “tyrimo” tikslas. Mission accomplished.

Mirė reggae ir dub muzikos legenda Lee „Scratch“ Perry

0

Vakar vakare muzikos pasaulį apskriejo liūdna žinia. Mirė reggae ir dub muzikos vizionierius, prodiuseris ir atlikėjas Lee „Scratch“ Perry. Jo gyvybė užgeso Lucea ligoninėje, šiaurės vakarų Jamaikoje. Jam buvo 85 metai.

Perry buvo ne tik tikrų tikriausias reggae ir dub muzikos pradininkas, bet ir itin ekscentriška ir unikali asmenybė. Jis gimė mažame Jamaikos kaimelyje 1936-aisiais, muzikinę karjerą kaip asistentas reggae muzikos įrašų studijoje pradėjo 1950-aisiais. Nuo tada per beveik septynis dešimtmečius Lee Perry dirbo ne tik su tokiais legendiniais reggae muzikos atlikėjais kaip Bob Marley, Peter Tosh ar „The Congos“, bet ir įvairiais kitų žanrų atlikėjais, neabejingais Perry kuriamai muzikinei magijai – „Beastie Boys“, „The Clash“, „The Orb“ ir kitais. Jamaikos sostinėje Kingstone Lee „Scratch“ Perry įkurtoje „Black Ark“ garso įrašų studijoje užgimę darbai laikomi reggae muzikos etalonais. „Bob Marley & The Wailers“ albumas „Soul Rebel“, Max Romeo albumas „War Ina Babylon“, Junior Murvin albumas „Police & Thiefs“ ir t.t. Sąrašas ilgas…

Aprašyti visų spalvingos Lee „Scratch“ Perry asmenybės niuansų yra tiesiog neįmanoma. Jau vien ko vertas jo tikėjimas, kad ant magnetinių juostų pučiami kanapių dūmai gilina juostose įrašytų kūrinių garsą ir suteikia jiems magijos! O magijos Perry gyvenime buvo daugiau nei apstu. Ir ne tik šviesios magijos. Tiesą sakant įtikėjęs, kad jo žymiąją „Black Ark“ studiją apsėdo piktosios dvąsios (apsėdimas prasidėjo nuo „The Congos“ debiutinio albumo „Heart of The Congos“ įrašo sesijų) jis 1978-aisiais sudegino šią studiją iki pamatų. Tokių istorijų apie šį žmogų yra daugybė.

Kaip kartą viename interviu pasakė ilgametis Bob Marley bendražygis ir draugas Bunny Wailer: „Scratch’as nemokėjo groti. Jis nemokėjo išgauti nei vienos natos nei vienu instrumentu. Bet jis žinojo ir jautė, kada mūsų išgautas garsas yra TOBULAS!“

Kviečiame prisiminti šią legendinę asmenybę ir pažiūrėti dokumentinį filmą „The Upsetter: The Life and Music of Lee Scratch Perry“, kuris geriausiai atskleis koks žmogus jis buvo.

MONO – Innocence

0

Rašėme, kad japonų post roko grupė „MONO“ greitai išleis naują albumą. Albumas vadinsis „Pilgrimage of the Soul“, o juo mėgautis galėsime jau rugsėjo 17 dieną.

Šiandien grupė pristato antrąjį naujojo albumo singlą ir jam skirtą vaizdo klipą. Klipas kūriniui „Innocence“ – tai dar vienas trumpametražis filmas. Be galo gražus ir liūdnas… Klipo autoriai – Ispanijos kino kolektyvas „Alison Group“.

Naujasis „MONO“ albumas – rugsėjo pradžioje

0

Nors ši naujiena pasirodė ne šiandien ir ne vakar – ją netyčia praleidome. O praleisti tokių naujienų nederėtų.

Reikalas tas, kad mūsų labai mėgstama japonų eksperimentinio post roko grupė „MONO“ netrukus išleis naują albumą. Albumas vadinsis „Pilgrimage of the Soul“ ir pasaulį išvys rugsėjo 17 dieną. Visi kūriniai buvo įrašyti 2020-ųjų vasarą, o jų prodiuseris – legendinis triukšmingo garso meistras Steve Albini, pirštus prikišęs prie „Pixies“ albumo „Sufer Rosa“, „Nirvana“ albumo „In Utero“ ir daugelio kitų.

Visai neseniai „MONO“ pasidalino ir pirmuoju singlu „Riptide“ bei jam sirtu vaizdo klipu. Klipas – atskira tema. Tai – ne šiaip klipas, o beveik dešimties minučių ilgio trumpametražis filmas, kurį kviečiame pažiūrėti nuo pradžios iki pabaigos.

Albumo viršelį ir kūrinių sąrašą rasite žemiau:

01. Riptide
02. Imperfect Things
03. Heaven in a Wild Flower
04. To See a World
05. Innocence
06. The Auguries
07. Hold Infinity in the Palm of Your Hand
08. And Eternity in an Hour

Naujasis „FOO FIGHTERS“ disco muzikos albumas – jau internete!

0

Apie tai, jog kasmetinės Muzikos krautuvėlių dienos (Record Store Day) proga rokeriai „Foo Fighters“ taps disco muzikos grupe „Dee Gees“ ir net išleis mažo tiražo albumą rašėme čia.

Diena, kai galite išgirsti „Dee Gees“ kūrinius jau atėjo! Grupės albumas „Hail Satin“ – jau patalpintas įvairiose muzikos klausymosi platformose. Tarp jų ir „Spotify“!

Kaip minėjome, šios plokštelės A pusėje rasite net keturis „Bee Gees“ koverius ir Andy Gibb dainos „Shadow Dancing“ versiją. B pusėje galite išgirsti net penkis, gyvai atliktus kūrinius iš naujausio „Foo Fighters“ albumo „Medicine at Midnight“.

O ką apie šią grupės avantiūrą manote Jūs? 🙂

„Foo Fighters“ išleidžia… disco muzikos albumą!

0

Šiemet kasmetinė Muzikos krautuvėlių diena (Record Store Day) padalinta į dvi – birželio 12 ir liepos 17 dienas. Šiomis dienomis melomanus kolekcionierius džiugina pasirodantys įdomūs, kolekciniai įrašai. Žinią apie vieną jų pristatome Jums šiandien!

Tai disco muzikos grupė „Dee Gees“ (nepainioti su disco veteranais „Bee Gees“), liepos 17 d. išleidžianti savo debiutinį albumą „Hail Satin“.

Ši grupė yra rokerių „Foo Fightersalter ego 🙂

Šios plokštelės A pusėje rasime net keturis „Bee Gees“ koverius ir Andy Gibb dainos „Shadow Dancing“ versiją. B pusėje bus net penki, gyvai atlikti kūriniai iš naujausio „Foo Fighters“ albumo „Medicine at Midnight“.

Albumo viršelį ir kūrinių sąrašą rasite žemiau:

01 You Should Be Dancing
02 Night Fever
03 Tragedy
04 Shadow Dancing
05 More Than a Woman
06 Making a Fire
07 Shame Shame
08 Waiting on a War
09 No Son of Mine
10 Cloudspotter

Pasirodė „Ten Walls“ ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertinis albumas „Symphony“

+1

Šiandien prekyboje pasirodė naujasis, koncertinis elektroninės muzikos atlikėjo „Ten Walls“ ir maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro albumas „Symphony“.

Šis albumas – tai 2019-ųjų metų rugpjūčio 10 dieną Trakų pilyje vykusio „Ten Walls“ ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerto įrašas. Šis įstabus, didžiulio pasisekimo sulaukęs pasirodymas vėliau dar kartą buvo surengtas ir Kauno „Žalgirio“ arenoje. Scenoje kartu su Marijumi Adomaičiu koncertavo beveik šimtas muzikantų. Tarp jų – pianistas Petras Geniušas, švedų dainininkas ir kompozitorius Jonatan Backelie bei atlikėjas „Daddy Was A Milkman“.

Koncerto Trakų pilyje vaizdo įrašą galite pažiūrėti čia:

Šiandien albumas prekyboje pasirodė dvidubos vinilinės plokštelės pavidalu. Oficialus albumo platintojas – „Muzikos Archyvai„.

Jau pasirodė naujasis Moby albumas

0

Apie tai, jog netrukus sulauksime naujojo mūsų labai mylimo atlikėjo Moby albumo mes jau rašėme. Pagaliau galime džiūgauti šio nuostabaus įrašo sulaukę!

Šiandien prekyboje, o taip pat ir internetinėse platformose pasirodė naujasis Moby darbas „Reprise“. Šis albumas – ypatingas. Jame surinkti geriausi (o gal žymiausi?) per visą karjerą sukurti Moby kūriniai. Tačiau tai nėra vien paprastas senų dainų rinkinys. Šiame rinkinyje esančios kūrinių versijos yra įrašytos naujai, kartu su gausiu styginių orkestru. Taip pat kartu su Moby prie šio albumo dirbo visas būrys kviestinių muzikantų, tarp kurių tokie mums svarbūs vardai, kaip Gregory Porter, Kris Kristofferson, Mark Lanegan ir daugybė kitų.

Albumą išleido leidybinė kompanija Deutsche Grammophon.

Primename, jog šiandien taipogi pasirodo ir naujasis, dokumentinis filmas apie Moby, pavadinimu „Moby Doc“. Filmo treilerį galite pasižiūrėti čia:

Albumai, kuriuos išgirsti būtina: balandis, 2021

+1

Kaip ir kovo mėnuo, taip ir balandis tiesą sakant buvo gana skurdus. Laukiame pavasario, pastovesnių, šiltesnių orų ir tuo pačiu šiokių tokių muzikinių bombų. Tačiau ir balandžio mėnesį pasirodė keli paminėjimo verti albumai.

Naujus albumus išleido instrumentinis kamerinis ansamblis „Godspeed You! Black Emperor„, elektroninės muzikos atlikėjas „Two Feet„, alternatyvaus roko duetas „Royal Blood„, bei hipiško sunkiojo roko atstovai „Greta Van Fleet„.

Gero klausymo!

Balandžio mėnesio albumai

GODSPEED YOU! BLACK EMPEROR „G_d’s Pee at State’s End!“

Godspeed You! Black Emperor” kuria protesto muziką. Jie tai darė visada. Įdomu, jog protestą jie moka išreikšti kiek kitaip, nei tai populiariojoje muzikoje yra įprasta. Taip, šio instrumentinio kamerinio ansamblio iš Monrealio vystomos temos yra gerokai artimesnės pankrokui, nei post rock žanrui, kurį jie tarsi atstovauja, bet temų išpildymas smarkiai skiriasi nuo punk. Agresiją ir nusivylimą šis kolektyvas ne išrėkia, o subtiliai slepia įspūdingoje garsų amplitudėje, kuri jautriausiuose albumo momentuose virsta triukšminga, bet struktūruota kakofonija.

Naujasis, jau septintasis (ir ketvirtasis po to kai po dešimtmetį trukusios pertraukos kolektyvas vėl ėmė kartu įrašinėti muziką) grupės albumas “G_d’s Pee at State’s End!” –  tai be galo graži keturių dalių nerimo ir nežinomybės simfonija. Tarsi soundtrack’as šiandienai. Tiesa, albumo skambesys gal ir nestebina kažkokiomis ypatingomis naujovėmis. Bet to ir nereikia. Tai ką daro “Godspeed You! Black Emperor” yra unikalu. Šis ansamblis (jame net 10 narių!) turi savo nišą ir ją sėkmingai užima. Ir reikia pripažinti, jog kolektyvas su kiekvienu nauju albumu skamba vis rafinuočiau. 

Iš esmės nesvarbu nuo kurio albumo pradėsi klausytis “Godspeed You! Black Emperor” muzikos. Kiekvienas jų – puiki vieta pradėti. Todėl, jei dar neklausei naujausio, kodėl nepabandyti? Galbūt tai bus būtent to, ko šiuo metu ieškai. O gal ir ne.

TWO FEET „Max Maco is Dead Right?“

Amerikiečių atlikėjas „Two Feet„, geriau žinomas, kaip Zachary William Dess, 2020 metais išleidęs albumą „Pink“ nenuleido rankų ir 2021 metais sugrįžo su nauju darbu, pavadintu „Max Maco Is Dead Right?“.

Kas labiausiai nustebina tik pažvelgus į naująjį darbą, tai jo pavadinimas ir viršelis. Jis toks padarytas ne šiaip sau. Naująjam albumui „Two Feet“ sukūrė „alter ego“ veikėją Max Maco, kuris kalba apie jo asmenines kovas  su praeityje išgyventomis emocinėmis traumomis, atskleidžiančiomis kartu su sėkme ir šlove ateinantį spaudimą. Atlikėjas su savo gerbėjais yra atviras ir neslepia, kad kovojo su depresija ir nerimo sutrikimais, o 2018 metais vasarą praleido keliose psichinės sveikatos gydymo įstaigose Niujorke.

Kaip pasakoja „Two Feet“, jo sukurtas Max Maco personažas atspindi jo susitikimus su žmonėmis, kuriuos sutiko ligoninėse. „Kai kuriose iš šių psichikos ligoninių sutikau įvairių, labai įdomių žmonių, su kuriais paprastai kitaip neturėčiau galimybės pasikalbėti. Kai kurie iš jų turėjo įdomiausias, gražiausias istorijas apie savo gyvenimą, kokias tik esu girdėjęs. Per daugelį metų bandžiau suformuluoti, kaip iš esmės galėčiau apjungti ir papasakoti šias istorijas, kurias girdėjau iš įvairių ligoninėse besigydančių žmonių.“

Naujasis diskas prasideda nuo prisistatymo kūrinio „Hi I’m Max Maco“ ir keliauja per visą sukurto personažo gyvenimą. Personažas – labai įvairialypis, atviras, jausmingas ir kupinas išgyvenimų. Kaip ir pats gyvenimas… Nuostabus naujas „Two Feet“ darbas yra vientisas, išgyventas ir gerai apgalvotas. Jį tiesiog privalote išgirsti ir įsiklausyti.

ROYAL BLOOD „Typhoons“

Britų rokeriai „Royal Blood“ – būgnų ir bosinės gitaros duetas susibūręs 2011 m. Brighton’o mieste, Didžiojoje Britanijoje. Tada Mike Kerr sutiko pirmąjį dueto būgnininką Matt Swan, o dabartinis grupės būgnininkas Ben Thatcher jį pakeitė 2013 m. Labai greitai, su 2014 m. pasirodžiusiu debiutiniu albumu „Royal Blood“, grupės kūryba sulaukė gerbėjų dėmesio.

„Royal Blood“ 2020-ųjų pabaigoje pristatė naują savo kūrinį „Trouble’s Coming“ (rašėme čia), kuriuo tarsi prasitarė apie būsimąjį trečiąjį savo albumą. Visgi titulinė albumo daina „Typhoons“ ir oficialus pranešimas apie tuo pačiu pavadinimu pavadintą albumą pasirodė kiek vėliau. Balandžio 30 d. pristatytame albume – vienuolika kūrinių, kurie tarsi tęsia grupės skambesį ir kūrybos liniją, todėl niekuo labai nenustebina. Grupė pasižymi pastovumu ir nerizikuoja darydami didelius pakeitimus. Iš grupės gauname tai, ko ir tikėjomės iš šio būgnų ir bosinės gitaros dueto – dozę energijos ir užvedančius šokių ritmus. Gal tik kiek ryškesnės Synth-pop ir Disco stilių įtakos…

„Trouble’s Coming“ grupės gerbėjai neabejotinai jau įsitraukė į mėgstamiausių grupės kūrinių grojaraštį ir norės išgirsti gyvai koncertuose. Šiuo kūriniu pradedamas albumas ir tai neabejotinai yra geriausias albumo kūrinys.

GRETA VAN FLEET „The Battle At Garden Gates“

Apie “Greta Van Fleet” – 70’ųjų roką grojančius jaunuolius iš Mičigano – būtų galima kalbėti ilgai ir nuobodžiai. Tai “Led Zeppelin” ir “AC/DC” mėgėjai, nusprendę, kad rokenrolas dar nemirė ir kad instrumentinę muziką galima atlikti gyvai net ir XXI-ajame amžiuje. Elektroninių dievukų ir sintetinio skambesio epochoje klausytojams, išsiilgusiems tiesiog gerai skambančio gyvo roko pasisekė, nes šie jauni atlikėjai groja tiesiog puikiai.

Vos per kelerius metus pasiekę pasaulinę šlovę ir užkariavę milijonų klausytojų širdis, “Greta Van Fleet” šį balandį išleido jau trečiąjį savo studijinį albumą “The Battle At Garden Gates”. Pripažinsiu, kad laukiau jo gana nekantriai, nes pirmieji du įrašai (2017 m. “From the Fires” bei 2018 m. “Anthem Of the The Peaceful Army”) mane pakerėjo.

Sunku pripažinti, tačiau šiek tiek nusivyliau albumo skambesiu, nes jis lyriškesnis ir tuo pačiu nuobodesnis nei jo pirmtakai. Čia mažiau veržlių, energija trykštančių gitaros rifų ir daugiau baladžių (pavyzdžiui, “Broken Bells”, “Tears of Rain”,”Light My Love”). Klausantis kai kurių dainų iš nuobodulio tiesiog norisi išjungti grotuvą (pavyzdžiui, “Trip the Light Fantastic” ar “The Weight of Dreams”).

Visgi neigiamo nuosprendžio rašyti nesiryžtu, nes albume radau ir stiprių dainų, kurias rekomenduoju paklausyti kiekvienam. “Built By Nations” džiugina gitaros skambesiu, o singlas “My Way, Soon” mintimis nukelia į Vudstoko pievą ir hipių laikus.

Taigi “The Battle At Garden Gates” trūksta įsimintinų rifų ar reikšmingų akimirkų. Nors albumas puikiai parengtas ir pasižymi gana sklandžiu muzikavimu, tačiau jam kažko trūksta. Didžioji dauguma albumo dainų skamba nuobodžiai ir jų klausytis ne taip smagu kaip senesnių grupės kūrinių. Visgi kviečiu pasiklausyti albumo ir jį įvertinti patiems!

Netrukus pasirodys debiutinis solinis dueto „Justice“ nario Gaspard Augé albumas

0

Gaspard Augé, geriau žinomas kaip prancūzų elektroninės muzikos dueto „Justice“ narys išleidžia solinį albumą!

Plokštelė pavadinimu „Escapades“ pasirodys jau netrukus – birželio 25 dieną.

Šiandien Gaspard Augé dalinasi antruoju singlu „Hey!“ ir jam skirtu vaizdo klipu.

Įdomu tai, jog tiek šiam singlui, tiek pirmąjam albumo šaukliui „Force Majeure“ sukurti vaizdo klipai – gerokai trumpesni, nei patys kūriniai.

Žemiau rasite albumo kūrinių sąrašą, albumo viršelio atvaizdą bei pilnus pirmuosius du albumo singlus:

Albumo viršelis:

Kūrinių sąrašas:

01 Welcome
02 Force Majeure
03 Rocambole
04 Europa
05 Pentacle
06 Hey!
07 Captain
08 Lacrimosa
09 Belladone
10 Casablanca
11 Vox
12 Rêverie

Naujas Sufjan Stevens kūrinys ir žinios apie naująjį instrumentinį albumą

0

Sufjan Stevens visuomet buvo ambicingas atlikėjas, tad nenuostabu, jog netrukus pasirodysiantis naujasis jo albumas – taip pat ne paprastas keliolikos naujų dainų rinkinys.

Devintąjį Sufjan Stevens darbą pavadinimu „Convocations“ sudarys net penkios dalys ir net 49 kūriniai. Šis albumas bus instrumentinis. Pasak autoriaus, šie kūriniai – tarsi apmąstymai apie praėjusius nerimo, netikrumo, izoliacijos ir praradimo kupinus metus.

Albumas pasirodys jau netrukus – gegužės 6-ąją dieną. Šiandien atlikėjas dalinasi „Lamentation II“ – vienu iš kūrinių, kurių gausios kolekcijos jau greit sulauksime.

Pasirodė debiutinis „Chernobyl Kid“ mini-albumas

+3

Grupių „Akli“ ir „Plie“ būgnininkas Jokūbas Andriulis pristato savo pirmąjį solo kūrybos vaisių. Pseudonimu „Chernobyl Kid“ prisidengęs atlikėjas išleido keturių dainų EP pavadinimu „Laiptai“. Šis darbas – tamsių, gal kiek slegiančių, bet tuo pačiu šokti kviečiančių dainų rinkinys.

Albumo „Laiptai“ viršelis

Kaip pristatydamas šį darbą sako pats Jokūbas, „elektroninę muziką pradėjau kurti tik prieš metus. Ilgą laika bandžiau rašyti dainas, bet neradau savo balso. Šio EP pavadinimas yra „Laiptai“, nes jame užfiksuoju kelias skirtingas savo nuotaikas – vienose dainose tarsi pasiekiu pastato stogą, o kitose esu užstrigęs po žeme. Tuo pačiu žodis „laiptai“ man asocijuojasi su asmeniniu progresu. Pagal planą su sekančiom išleistom dainom turėčiau lipti vis aukščiau ir kelti sau pačiam kartelę“.

Įdomus faktas – beveik visas šis mini-albumas yra sukurtas vien naudojant „GarageBand“ programėlę išmaniąjame telefone iPhone!

„Chernobyl Kid“ kūrinio „Niekas nemato“ vaizdo klipas:

Garbage – The Men Who Rule The World

0

Grupė „Garbage“ sugrįžta! Naujasis albumas „No Gods No Masters“ dienos šviesą išvyks šių metų birželį. Tai – be jokios abejonės puiki žinia grupės gerbėjams, naujojo darbo laukusiems beveik penkerius metus.

Anot grupės narių, pirmasis naujojo albumo singlas „The Men Who Who Rule The World“ kritikuoja kapitalizmo trumparegiškumą, rasizmą ir seksizmą – pastaruoju metu sparčiai augančias globalias problemas. Kūrinio vaizdo klipo autorius – Čilės kino režisierius, animatorius ir dailininkas Javi.MiAmor.

Pasiklausykime!

Dubstep pionieriaus „Skream“ pasirodymas tuščioje Londono Royal Albert Hall salėje

0

Ar prisimenate tuos laikus prieš 15 metų, kuomet dar jaunas dubstep žanras buvo bene įdomiausias naujas muzikos stilius, kuriam laikui užkariavęs visas šokių aikšteles?

Skream“ prisimena!

Dubstep’o pionierius ir inovatorius kviečia klausytojus į tuščia Londono „Royal Albert Hall“ koncertų salę, kurioje sugrojo valandos ilgio pasirodymą, kupiną naujų kūrinių ir senų gerų perliukų. Pasirodymo metu „Skream“ talkina vienas žymiausų dubstep žanro MC – Crazy D.

Radiohead – Creep (Thom Yorke’s Undercover Edit)

+2

Išgirdus grupės „Radiohead“ pavadinimą daugelio galvose ima skambėti pirmasis jų singlas „Creep“, pasirodęs debiutiniame albume „Pablo Honey“ 1993-aisiais. Deja, šią žymią dainą grupė gyvai atlieka labai retai, o grupės siela Thom Yorke ne kartą yra viešai išreiškęs didelę nemeilę šiam kūriniui.

Nepaisant to, ši daina praėjusią savaitę buvo prikelta naujam gyvenimui.

Japonų mados dizaineris Jun Takahashi praėjusią savaitę pristatė naujausią savo „UNDERCOVER Fall 2021“ kolekciją „Creep Very“, kurios pasirodymą lydėjo naujas, keistas ir sulėtintas akustinės „Creep“ versijos remiksas. Remikso autorius – pats Thom Yorke.

Ar tai reiškia, kad turime daugiau šansų ateityje išgirsti šį kūrinį gyvai?