Foto E. Stakėnas
Šiais laikais nieko nebestebina Ala Pugačiova, kuri rusiškų trampampaikų dėka surenka pilną, kelis tūkstančius žmonių talpinančią, areną. Nenustembame išgirdę ir apie menines aukštumas demonstruojančius lietuviškus muzikos perlus, pradedančius idėjinę skalę „Yvos“ ir baigiančius trijų apsiseilėjusių ir save įsimylėjusių bei į itin pretenzingą žodžių junginį susiliejusių „berniukų“ terceto vardu. Šiandien, regis, nieko nebepiktina ir Palangos Basanavičiaus gatvė su Džordana Butkute ir tūkstančiais jos klonų priešakyje, surenkančią pilną barą, gatvę ar vietinės reikšmės vasaros estradą. Televizijų reitinguose dažnai aukštą vietą užima iš rytų transliuojami plastmasiniai festivaliai, populiarumo vandenyse maudosi muzikiniai realybės šou, kuriuose akivaizdžiai žiopčiojama pagal fonogramą, o nemaža dalis „leidigagiško“ jaunimo tik ir svajoja apie tai, kaip būti žvaigžde žiopčiojant, pasiryškinant blakstienas ar tiesiog bandant dainuoti viena ar kita kūno vieta.
Štai tokios mūsų šalies muzikinės realijos aplinkoje Viktoras Vee Diavara ir visa menų fabriko „Loftas“ kompanija ryžosi idėjinei avantiūrai – į Lietuvą atvežti vieną populiariausių pastarojo dešimtmečio britų roko kolektyvų – didžiujų vasaros festivalių žvaigždes „Editors“.
11 kūrybos metų – 4 studijiniai albumai. Du iš jų pasiekė perkamiausių diskų sąrašo viršūnę Jungtinėje Karalystėje, vienas buvo nominuotas „Mercury“ apdovanojimui, o 2007-ųjų diskas „An End Has A Start“ platininiu tapo jau pirmąją oficialių pardavimų dieną. Reikia daugiau? Visagalis dėdė gūglas ir išmaningoji vikipedija gali duoti su kaupu. Šiandieninis tikslas, nežiūrint į tai, kad „Editors“ užima tvirtas pozicijas mano „geriausiųjų tope“, šįkart yra netoks.
Vakar Tomas Smithas su grupe lankėsi Lietuvoje. Šalyje, kurioje, panašu, nėra vietos britiškai alternatyvai. Šalyje, kurios radijo stotys ignoruoja britiško roko vėliavnešius, neįsipaišančius į išganingąjį „formatą”. Šalyje, kurioje yra vietos „senukams” (juk būtent į juos orientuojasi didieji ‚promoteriai‘), tačiau kuri neturi nei vienos muzikos prekių parduotuvės ir (ironiška) neleidžia nei vieno muzikinio žurnalo.
Spalio 2 dieną „Lofte“ įvyko metų koncertas. Galbūt netgi viso penkmečio. Tačiau kartu tai buvo ir savotiškas bandymas. Bandymas pateisinti viltis ir nežinią. Siekis sužinoti, ar tokia muzika JAU GALI gyventi ir mūsų koncertų salėse. Testas muzikai, organizatoriams, lietuviškajai auditorijai ir pačiai muzikinei rinkai. Gaila, tačiau šis bandymas virto idėja su tūkstančiais klaustukų…
Vakar išgirdome viską, ką „Editors“ turi geriausio. Koncertas buvo išbaigtas, subtilus ir itin kokybiškas, o jo setliste (dainų sąraše – L. Z.) – 21 daina, kurių beveik visas galėtume drąsiai vadinti Tomo ir jo sėbrų perlais. Vienintelis trūkumas, kurį (labai dideliam reikalui esant) galima paminėti – tai grupės garsisto darbas, kuris, matyt, dėl suprantamų priežasčių ir dėl įpročio grupę įgarsinti didelėse erdvėse, o ne mažuose jaukiuose klubuose, pasirinkdavo keistokus sprendimus. Tai ypač jautėsi „Editors“ pasirodymo pradžioje, tačiau kokybiniai taškai ant „i” vėliau buvo sudėlioti tiksliai.
Foto V. Stackevičius
„Smokers Outside the Hospital Door“, „Munich“, „Bullets“, „Papillon“, naujieji „A Ton Of Love“ ir „Honesty“, akustine gitara grupės lyderio atlikta „The Phone Book“ – tai tik keli koncerto perlai iš visos vakar atliktų tamsos dainių muzikos gausos. Pasibaigus koncertui neapleido nuojauta, kad metų renginys, kurio iš tiesų labai laukiau, ką tik įvyko. Tiesa, ne iki galo užpildytas „Loftas“, kuriame vakar tebuvo apie 700 žmonių, pasąmonėje piršo padrikas mintis ir savotiškas abejones. Jeigu sąlyginai nedidelės pilnos salės negali surinkti viena geriausių šiandienos britų roko grupių, tai kas tuomet gali? Šalyje, kurioje rokas ne tik nešė laisvės vėliavą, bet ir visus 23 metus rasdavo savo klausytoją, šiandien yra atsidūręs aklavietėje? Belieka tikėtis, kad šios abejonės greitu metu liks išsklaidytos, o mūsų šalies muzikinio pasaulio užkampiu nelaikys tie, kas turi šiandienos istorinį roko pagreitį.
Išties įdomu dar ir tai, kiek „Lofto“ kolektyvui užteks kantrybės. Kantrybės duoti, dovanoti, tikėtis ir svilti. Duoti – tikintis, kad poreikis bus patenkintas, o muzikinis alkis bent jau trumpam sunaikintas. Ir svilti, matant, kad muzikinis desertas lieka tiesiog nesuvalgomas. Labai linkiu, kad šie žmonės neprarastų optimizmo, nes būtent jų dėka šiandien mes – tie, kurie domisi ir myli muziką – turime priežasčių džiaugtis ir patenkinti savo idėjinę meilę.
Ir čia kaltos tikrai ne bilietų kainos. Jos anaiptol nebuvo didelės (žinoma, jeigu lyginsite jas su bilietų kainomis į Radžio koncertą Zapiškio kultūros centre, gali pasirodyti kitaip). Tiesiog Pugačiovos, Butkutės ir Palangos Basanavičiaus gatvės kultūros epochoje šioje šalyje vis dar nėra vietos „Editors“…
Kita vertus, visi tie 700 (o gal ir kiek daugiau) žmonių, vakar atėjusių į „Loftą“, gali būti ramūs: pamatėme tai, ko laukėme ir ko tikėjomės. Ir, manau, kad nei vienas iš atėjusių neliko nuviltas. „Editors“ padovanojo mums tai, ką turi geriausio.
Net ir pats Tomas Smithas, po koncerto raitydamas autografą ant kompaktinės plokštelės, prisipažino, kad šis koncertas buvo tikrai geras, o publika buvo kur kas smagesnė nei Latvijoje. Ši žinia, jei ji nebuvo pasakyta iš mandagumo, turėtų paglostyti kiekvieną koncerte buvusį žmogų. Grupė dovanojo savo muziką, o Lietuva jai pasiūlė savo širdį. O, juk, Lietuva jau ne kartą įrodė, kad net ir būdama nedidele tauta, širdį dovanoti ji tikrai moka.
Tikėkimės, kad priežasčių gauti (o kartu ir dovanoti) kokybiniame muzikiniame lygmenyje mes dar turėsime. Juolab, kad „Loftas” turi tikrai nemažai planų. Planų sau, Jums ir, žinoma, visiems tiems, kas myli kokybišką ir vertingą muziką.
„Editors” koncerto Vilniuje dainų sąrašas: Sugar/ Someone Says/ An End Has A Start/ Munich/ Bones/ Eat Raw Meat = Blood Drool/ Two Hearted Spider/ You Don’t Love/ Blood/ Formaldehyde/ Bullets/ A Ton Of Love/ The Phone Book/ Like Treasure/ The Racing Rats/ Fingers in Factories/Smokers Outside The Hospital Doors/ Honesty // Bricks And Mortar/ Nothing/ Papillon
Foto V. Stackevičius
Foto E. Stakėnas
Na sulyginimas su Radžiu ir kitais panašaus plauko atlikėjais ne į temą, nes tai visai kitokios auditorijos. Asmeniškai man Editors vardas nieko nesako, todėl nėjau į koncertą, kad ir kaip jis buvo reklamuojamas.
Kita priežastis, kodėl mažai žmonių susirinko – Lofto renginiai orientuoti į jaunimą, t.y. mažas pajamas gaunančius arba jų visai negaunančius žmones. Ir mokėti 100 lt tam žmogui yra visai nemažai.
O taip pat dėl daugybės Lofto fail’ų (nuo čempionato transliavimo per laginantį internetą iki sulūžusios rūbinės per Parov Stelar, kai striukės reikėjo laukti 2 valandas), gerai pagalvoju, ar ši vieta tinkama „kokybiškiems” renginiams ir ar verta mano 100 litų.
Geras straipsnis. Evaldai,Molėtų kultūros rūmų rūbinėj labai daug tuščių pakabų laukia tokių kaip tų:)
Don’t be a drama queen 🙂 viskas nėra taip prastai.
Kažkoks baisiai subjektyvus straipsnis. Nei tie editors kažkuo baisiai ypatingi, nei populiarūs, bet iškeliami taip, lyg į Lietuvą būtų atvežtas koks atgaivintas Jacksonas ar Johnny Cash’as.
Autoriui, musiet, nepatiko, kad į jo dievukų pasirodymą visi nebėgo kaip akis išdegę žiūrėt.
O roko dvasia Lietuvoj gyvesnė, nei betkada, tik gal reiktų į lauką karts nuo karto išlįst, po barus pasišlaistyt, festus ar šiaip centrą miesto. Vien Vilniuj tokios pakraipos vietų ir barų 20, ir vos ne visuos kiekvieną savaitgalį kažkas vyksta.
to WLX: Tikrai taip. Provincijoje daug gerų renginių vyksta, gyvos muzikos festivalių, atvažiuoja daug klasikinės muzikos gerų vokalų. Nereikia per daug sureikšminti to Vilniaus. Ir beje tuose kultūrnamiuose striukes paima su šypsena kaip operhouse, nenumeta bet kaip, gali išgerti neblogo brendžio, o ne tik Tuborgo ir sulčių iš tetrapako, sumaišytų su alko ir ledukais…
Editors pervertinta ir labai vidutine grupe- bukime biedni bet teisingi.
WAT. Kodel yra lyginami Editors su Pugaciova? Gal palyginkite su grupemis, kurios jau buvo atvykusios i Lietuva ir kiek jos surinko liaudies, o ne Radzius ir Pugaciovas kiskite, kuriu auditorija yra 40m+
Muzika yra skonio reikalas. Skonio reikalas aišku, kai tą skonį turi. Ir ginčyjasi tie, kas jį turi. Žodžiu baisiai subjektyvus reikalas.
Bet kam lyginti visiškai nelyginamus dalykus, lt-ru-popsą su indierock, aš nesupratau?. Tam, kad pabrėžt kontrastą kas yra labai gerai ir kas yra labai blogai? Nemanau, kad toks lyginimas apskritai tinkamas. Lyginkim panašius reikalus, nes kas klauso the editors, tikrai neklauso radži ir butkutės.
Em, kai prasidėjo visas šitas šaršalas, kad jie atvažiuoja, aš The Editors buvau girdėjęs viena kita ausim. Nusprendžiau įdėmiau paklausyt. Neužkabino. Taip ir likau nesupratęs. Gal man tiesiog per tamsu, nepagaunu aš ten draivo, negirdžiu jo ir tiek.
Bet ar dabar verta verkti, kad į koncertą atėjo „tik” 700 žmonių, ir dar į Loftą, santykinai maža erdvę? Nemanau.
Loftą aš šiek tiek esu nurašęs po „The Dirty Goods” koncerto, kurio įgarsino kokybė buvo tiesiog tragiška. Beje Loftas irgi nebuvo pilnas, toli gražu!. (Nors De-phazz koncertas buvo tikrai geras visom prasmėm).
Prieš 6-7 metus Lietuvoje buvo Placebo, kurie irgi nesugebėjo užpildyti Utenos berods arenos. Sakyčiau indie-rockas, britrockas yra tikrai nišinis reikalas ir daug žmonių nesutemps į arenas. Ir the editors tikrai nėra tie, kurie tai padarytų, nes jei tikrai nėra tokie special kaip apie juos čia rašoma.
O mane labiau domintų, kas iš tikro galėtų tai padaryti, tarkim pilną žalgirio areną?. Franz Ferdinand? Arctic Monkeys? Blur? Oasis? Mumford and Sons? The antlers? Foals? Temper trap? Arcade Fire?
Nu žodžiu. Nežinau kaip čia dabar vertinti.
Nebuvau Editors dainu girdejus arba neatkreipiau i jas demesio. Ka tik pasiklausiau A Ton Of Love. Kopijuoja U2. Balsas, dainavimo maniera, muzikos stilius. Anokia cia ir ypatinga grupe.
Kas galėtų užpildyti „Loftą”? God Is An Astronaut. Sakyčiau, ir žanras, ir grupė mažiaų populiarūs, bet kažkaip sugebėjo „Loftą” užpildyt. Tiesiog pervertinat tuos Editorius. Normalesnę britroko grupę pakviestų – užsipildytų ir „Loftas”, ir galbūt net ta Žalgirio arena. Tik žinoma, tokiems kaip Blur, Arctic Monkeys ar Franz Ferdinand Lietuva yra per maža šalis.
Ohoho 🙂 Tai va, dabar visi žinokite, kad jei į Editors nesusirinko 1300 žmonių, vadinasi čia niekas neklauso roko. Tobula. Ir išvis, čia visi klauso Radži, Butkute ir Katunskyte. Ir Puigačiovą dar klauso. Ir gailėkitės, kad nebuvote, nes čia buvo metų koncertas. Net ne metų. Čia viso penkmečio. Jes. Kai manęs paklaus kas per paskutinius 5 metus tokio afigiet aplankė Lietuvą, sakysiu drąsiai – Editors.
Viskas, buvo ok su tais Editoriais. Koncertas geras, daug dainu pagrojo, Loftas praktiskai pilnas. O kad lietuviai yra santurus ir nesidarko kaip britai, tai gal ir atrodo, jog susirinko mazai zmoniu…galu gale Editoriai ne popsas, kad reiktu vingio stadiono. Zodz maziau myzk i bata.
p.s. del Pugaciovos ir RAdzio palyginimu, kaip mazvaikis pasirodei Liudai…
Per God Is an Astronaut buvo apie 600 žm.
Nuobodi, niekuo neįpatinga grupė. Autoriui siūlyčiau nusišluostyt ašaras.
Editors lyginti su U2? Nustebau. Ne del to, kad vieni geresni, ar porastesni. Just totally different.
Is esmes – sutinku su straipsnio autoriumi. More or less. Ir kad garsas tikrai slubavo. Ir kad toli iki rock’o ar siaip „geros muzikos” Lietuvai. Bet as labai tikiuosi, kad pamazu viskas eina teisingaja linkme.
Linkejimai 😉
Parastesni – turejau omeny. Vis tas skubejimas.
sakot neypatinga grupė?
tiems, kas klausosi ir seka jų kūrybą – dar ir kaip ypatinga. o kad Vilnius nesurinko pilno Lofto, tai čia nieko keisto, gi Lietuvoj indie rock’as tikrai ne pats mėgstamiausias muzikos stilius.
iš tikrųjų, gal net ir geriau, kad mažesnė auditorija susirinko. bent jau atėjo tie, kurie yra nors kažkiek neabejingi tokiai muzikai ir tie, kurie nuoširdžiai klausosi ir mėgsta pačius Editors. to ir reikėjo. žmonių buvo pakankamai, palaikymo ir įsijautimo tikrai užteko.
koncertas man, asmeniškai, tikrai buvo geras. gal dar ir dėl to, kad labai lauktas. mano akiai ir ausiai viskas buvo atlikta kokybiškai ir nuoširdžiai atiduodant visas jėgas – būtent to ir tikėjausi. Tom Smith vokalas skambėjo dar geriau nei albumų įrašuose. o dar vos ne po kiekvienos dainos pasakytas nuoširdus „thank you” ar pačių muzikantų gana dažnai publikai rodyti „thumbs up” tikrai širdį glostė. :)nedažnai gi pamatysi vieną mėgstamiausių savo grupių iš taip arti. o kai sužinai, kad patys Editors Vilniaus publiką įvertino kaip kol kas geriausią iš viso turo, tai iš vis reikia tik džiaugtis, jog jie čia grojo.
žodžiu, kas norėjo – atėjo ir pamatė. didelis ačiū organizatoriams!
P.S. o tų palyginimų su Pugačiovom ir Radžiais tai tikrai galėjot neminėti.. 🙂
1. Grupės nelyginamos Radžis, bei Pugačiova visai kitas žanras. Labai nuvylė, kad požiūris į palangos basanavičiaus gatvę labai blogas. Palangoje tikrai galima atrasti visko – ir gero, ir aišku blogo, tačiau šlamšto visur galima ižvelgti. Palangoje kavinė-muzikos klubas vandenis, kuriame gali pasiklausyti tikrai kokybiškos muzikos, ten atvažiuoja pagroti ir tie patys skampai, pelenai, ir kitokie įdomūs muzikantai. Taip pat yra klubas ramybė kur kartas nuo karto rengiami renginiai kuriuose gali paklausyti įvairios muzikos, atvažiuoja grupių ir iš olandijos, ir iš ukrainos ir kitų šalių. Taigi nemanau, kad čia taip blogai.
2.Autoriaus subjektyvumas jaučiamas, bet gerai kad kelia klausimus, nuo to straipsnis įdomesnis.
3 Man pasirodė, kad autorius tikras šios grupės mėgėjas. Kodėl? Nes jis iš tiesų žino apie šią grupę labai daug.
4.Aš daug nesidomiu britrocko kultūra, tačiau vistiek manau, kad jie nėra tokie kieti savo muzikos stiliaus atstovai. Jeigu jie būtų bent šiek tiek žinomi – man nereiktų po šio straipsnio eiti į jutubą ir pažindintis su šia grupe. Juos galėčiau sulyginti su tokiom lietuviškom grupėm kaip ANBO, SPORTAS kurie žinomi tik tam tikroje žmonių populiacijoje. Paprasčiausiai anglijoje žmonių daugiau, daugiau ten ir žino juos.
5. Manau, kad autorius yra šiek tiek hipsteris :)o jeigu ne, tai labai prijaučiantis šiam judėjimui, nes kaip minėjau straipsnis subjektyvus.
6. Žiūrovų skaičius lietuvoje atėjusių pažiūrėti, šį koncertą, tikrai normalus. Ka norėti jeigu Ericas claptonas tikrai ne per daugiausiai žmonių sutraukė, nors žinoma kiek jis jų sulaukia toje pačioje anglijoje.
7. Šis straipsnis iš tikrujų geras, sukelia daug klausimų perskaičius, tad manau autorius vis dėl to savo pasiekė.
O aš myliu Editors, bet nenuėjau, nes buvo tiesiog per brangu. Nu ką ką..
Straipsnis tai toks patosinis ir į vienus vartus, bet tai ką, tekstai, manau, kaip ir muzika, turi būti visokie.
Ačiū ir sėkmės Loftui.0 Daryt gerus darbus, dar iš to ir verslą bandant vystyt, ir negali būt lengva.
Wonderful exoainltapn of facts available here.
Tikrai viskas ne taip blogai. Patys britai sielvartauja, kad pas juos dabar ne tie laikai, kaip 70-aisiais ir 80-aisiais. Bet ir gamtoje ne visi metai būna derlingi. Svarbiausia, kad veiksmas vyksta, o jis tikrai vyksta.