Puikiai atsimenu tą 1997- ųjų dieną, kai pasibaigus pamokoms grįžau namo, sulaukiau po darbo grįžusio Tėčio ir Mamos ir valgant vakarienę paprašiau ateinančiai dienai duoti šiek tiek daugiau dienpinigių nei buvo įprasta. Mano jaunos sielos investicijos tikslas buvo vienintelis – kaip įmanoma greičiau nusipirkti tuo metu radijo stotyse „besisukusios” dainos „Somedays“ kūrėjų kasetę.

Kasetė ir pieštukas

„Kažkokie jauni, kažkokie dainuojantys angliškai (greičiausiai, bandantys mėgdžioti „Blur“ ar „Oasis“), kažkokie visai neblogai brazdinantys gitaromis ir kažkokie visai įdomūs“, – maždaug taip galvojau kitą dieną po pamokų lėkdamas į kasečių kioską prie dabartinės vyriausybės pastato (buvusį prieš itin populiarią sostinės parduotuvę „Vaikų Pasaulis“). Tikrai neatsimenu, kiek kainavo kasetė, tačiau menu akimirką, kai dar nė nepasiekęs šalia kiosko esančios troleibusų stotelės „Vaikų Pasaulis”, čia pat ją išpakavau ir įsidėjau į plejerį. Tai buvo mano pirmoji tikra pažintis su grupe, kurios debiutinis albumas „Banzai“ iki šiol galėtų drąsiai vadintis labiausiai „nuzulinta” ir „nuklausyta” mano kasete. Atsimenu, tame albume man labai patiko daina „To Fly“. Ji buvo priešpaskutinė A pusėje. Deja, mano turėtas grotuvas suko į tik į priekį, todėl dažniausiai, norint atsukti dainą atgal, reikėdavo išsitraukti kasetę, apkeisti pusėmis ir sukti į priekį (tai, žinoma, ganėtinai greit iškraudavo elementus, todėl labai apsidžiaugiau, kai klasiokai parodė kaip kasetės atsukimui gali pasitarnauti pieštukas). Deja, vis atsukinėdamas dainą „To Fly“ atgal, kasetę taip „nudrožiau“, kad nebepadėdavo joks rašiklis. Taigi, tais 1997 metais “Biplan”mane supažindino ne tik su savo debiutiniu albumu „Banzai“. Jų dėka aš taip pat sužinojau, kaip taupant elementus pieštuko pagalba galiu atsukti kasetę atgal.

Biplan pasirodymas (organizatorių nuotr.)

Kam reikalinga tokia įžanga? Sunku paaiškinti. Ko gero todėl, kad „Biplan“ yra viena iš tų grupių, su kuria augau ir aš.  Todėl penktadienį sostinėje surengtame jų 20-mečio koncerte per dvi valandas prabėgo ne tik visas grupės, bet ir nemaža dalis mano gyvenimo. Gyvenimo, kuris be šio kolektyvo mano muzikinėje sąmonėje yra praktiškai neįsivaizduojamas. Tiesą sakant, tik šiandien supratau, kad ko gero yra viso labo trys lietuviškos grupės, kurių tiek daug dainų moku mintinai. Viena iš jų – “Biplan”.

Šiandieniniai “Biplanai” – vis dar tie patys “Banzai” kūrėjai. Neišsižadėję gitarų, neapleidę pozityvios nuotaikos ir neatsisakę rokenrolo idėjos. Tiesa, gerokai brandesni, pasaulietiški, bet vis dar laisvi. Laisvi kalbėti, kurti ir, žinoma, dovanoti. Dovanoti muziką, kuri Lietuvoje jau tikrai turi tvirtą vietą po saule.

Per dvi su puse valandos koncerte Vilniuje nuskambėjo labai daug. Tačiau toli gražu ne viskas, ką biplanai  geriausia yra sukūrę. Dviejų valandų tam paprasčiausiai neužtenka. Neužtektų, ko gero, ir trijų. Bet tai, kas buvo sugrota šiandien – kaip grupės vokalistas Maksas pristatė – buvo tikrų tikriausia grupės gyvenimo retrospektyva. Nuo „Londone“, „Nupiešiu“, „Šypsenos“ iki „Anzelmutės ir „Labas rytas“; nuo „Tavo Telefono“, „Nuodų“ ir „Jūros Gilumos akių mergaitės“ iki šiandieninių hitų „Amore“, „O mes prie Jūros“, „Iš taško A“ ar „Kapitonai“. Visi šie kūriniai buvo lydimi publikos, kurioje toli gražu dominavo ne niolikmetis jaunimas, ovacijų.

Biplan 20-mečio koncertas (organizatorių nuotr.)

Beje, publika – dar vienas atskiras objektas, kuriam taip pat reikėtų skirti šiek tiek dėmesio. Per 20 metų Makso, Olego, Seržo ir Aleksandro kolektyvas užsiaugino savo klausytoją. Nemaža dalis jų jau sulaukė atžalų, kurie taip pat auga klausydamiesi „Biplan“. Taigi, stebėtis, kad drauge su vilniečių kolektyvu tiek senesnes, tiek ir pačias naujausias dainas traukė visa minia labai skirtingų žmonių, tikrai nevertėtų. Todėl apibūdinti grupės klausytoją nėra ypatingai lengva. Galbūt leisiu sau vaikiškai pasvarstyti, bet mano galva, „Biplanų“ klausosi tiesiog geri žmonės. Žmonės nejaučiantys daug pykčio. Žmonės, kurie šypsosi. Ir žmonės, kurie tarsi įsiklauso į grupės raginimus mylėti gyvenimą. Geri žmonės groja gerą muziką, kurios klausosi geri žmonės. Sakyčiau, visai nebloga sinergija…

20 metų kolektyvui – ilgas kelias. Nedaug Lietuvos grupių gali pasigirti be didesnių karjeros pertraukų sulaukusios tokios sukakties. Kartu tai – įrodymas, kad grupė turi ką pasakyti, o žmonės vis dar nori klausytis, išgirsti ir gėrėtis. Natūralu, kad per tiek metų „Biplanai“ aplink save subūrė ne tik nuoširdžių gerbėjų būrį, bet ir rado savo ištikimų draugų ratą, daliai iš kurių vilniečių kolektyvas atidavė pagarbą ir pasirodymo metu.

Biplan ir Igoris Kofas (organizatorių nuotr.)

Koncerte kartu su hito „Labas Rytas“ atlikėjais ant scenos lipo ilgametis grupės bičiulis, grupės „Lemon Joy“ siela Igoris Kofas. Tie, kurie muzika domėjosi paskutiniaisiais praėjusio tūkstantmečio metais, žino, kad „Biplan“, „Lemon Joy“ ir „Merlin“ – tai esminiai to laikmečio kolektyvai, atstovavę užgimstančiam mūsų scenos brit pop muzikos žanrui (tiesa, vieninteliai „Biplanai“ išliko tokie patys; „Merlin“labai greitai nugrimzdo užmarštin, o stilių pakeitęs Igoris Kofas leidosi į synth pop vandenis). Taigi, matyti Maksą ir Igorį vienoje scenoje buvo toks pats malonumas, kaip jausti gražią albumų „Braškės“ ir „Glostyk“ konkurencinę kovą (pirmasis, žinoma, priklausė „Biplanams“, antrasis – „Lemonams“).

Ant scenos naują muzikinį laisvės šauklį – dainą „Už Laisvę“ – tąvakar drauge su vilniečių grupe atliko ir kultinio Lietuvos kolektyvo „Antis“ siela Algirdas Kaušpėdas. Matyti koncerte vieną dainą atliekančius patirties ir išminties atstovus buvo taip pat itin didelis malonumas.

„Biplanai“ savo gimtadieniniuose koncerte duoklę atidavė ir jaunajai kartai, pasikviesdami kartu į turą leistis Ievą Narkutę. Pastaroji kūrėja savu stiliumi sukūrė nuostabiai intymią grupės dainos „Nuodai“ interpretaciją, kurią užbaigė smagiu pop-roku kartu su visa grupe.

Biplan ir Algirdas Kaušpėdas (organizatorių nuotr.)

Į dvi valandas sudėta kelionė per dvidešimt „Biplan“ metų neprailgo. Sakyčiau, priešingai, mat norėjosi gerokai daugiau. Per dvidešimt metų sukurtos dainos, lydimos nuoširdžių grupės dainininko Makso Melmano prisiminimų apie kolektyvo gyvenimą, vakarą pavertė išskirtiniu ir įsimintinu. Muzikantai nepamiršo paminėti ir padėkoti žmonėms, padariusiems įtaką grupės gyvenimui, o savo kūrinį „Kapitonai“ su nuostabiai nuoširdžia įžanga „Biplanai“ skyrė daugiau kaip prieš 6 metus anapilin iškeliavusiam savo geram bičiuliui – buvusiam grupės „Merlin“ gitaristui Radionui Kolominui.

Vienu mieliausiu vakaro įvykiu tapo dainos „Labas Rytas“ atlikimas. Jo metu ketveriukė iš Vilniaus ant scenos pasikvietė buvusį grupės bosistą Artiomą Myškiną, kuris, net ir pasitraukus iš grupės, yra labai artimas vyrukų bičiulis.

Taigi, „Biplan“ 20-metis buvo išskirtinis vakaras. Nuoširdus, sentimentalus ir daug pozityvių jausmų kupinas renginys, leidęs trumpam paklajoti laike. Beveik dvi kartas išugdžiusi grupė visą vakarą buvo lydimą nuoširdžių grupės gerbėjų šypsenų. Ko gero žodis „šypsena“ ir yra tiksliausias, apibūdinantis Makso, Olego, Seržo ir Aleksandro santykį su gerbėjais, su muzika ir su pačiu gyvenimu. Juk nesišypsoti grupei, kuri jau 20 metų savo šaliai dovanoja pozityvą, būtų tiesiog neteisinga.

Biplan 20-mečio koncertas (organizatorių nuotr.)

Išėjau, pasibaigus koncertui, ir nejučia pagalvojau, ar per grupės 40-metį bus irgi taip pat šilta ir gera, kaip šįkart? Retorinio atsakymo retoriniam klausimui ilgai laukti nereikėjo. Žinoma, kad bus taip pat gerai. Tiesa, skirtumas bus tas, kad grupė turės subrandinusi dar vieną naują gerbėjų kartą, o tokie kaip aš, tvirtai įžengę į šeštąją dešimtmetį, mokės dar daugiau „Biplan“ dainų mintinai.

Su gimtadieniu, bičiuliai! Ačiū, kad gimėt! Ačiū, kad kuriat! Ir Ačiū, kad esate!

P.S. Beje, turiu mažytį prašymą… jeigu skaitote šią recenziją, nepamirškite per trisdešimtmetį sugroti “Pusvalandį”…