Lyriška, romantiška, svajinga ir labai švelnu. Ko gero, šie keturi apibūdinimai pirmiausiai lenda į galvą besiklausant „Daddy Was A Milkman“ muzikos.
Prieš kelerius metus nė nesvajojęs apie didžiąją sceną, projekto siela Ignas Pociūnas turi pagrindo džiaugtis: sausakimša sostinės „Vasaros terasa“, debiutinis albumas „Daydreaming“, vienos didžiausių pasaulyje muzikinių agentūrų „Live Nation“ prieglobstis, nuolat didėjantis projekto gerbėjų skaičius ir vis daugiau žmonių, mintinai traukiančių „Daddy Was A Milkman“ dainas – svajonė, kuri savo išsipildymo kelią pradėjo ypatingai greitai. Prieš porą metų apie Igną žinojo tik artimiausi bičiuliai, šiandien apie jį kalba daugelis muzikos mylėtojų. Hito „Breath In“ kūrėją į savo koncertus kviečia ne tik jaunimo itin mylimi ir tūkstančius į arenas sutraukiantys „Radistai“, bet ir didžiausio Baltijos šalių festivalio „Positivus“ organizatoriai.
Paskutinis liepos trečiadienis „Daddy Was A Milkman“ alter ego buvo dar vienas išbandymas – oficialus albumo pristatymas, pirmasis rimtas solinis koncertas gimtojoje Lietuvoje ir nerimas, kaip jis bus sutiktas čia. Tačiau nerimas turėjo dingti likus jau kelioms dienoms iki koncerto – bilietų pardavėjai paskelbė soldout‘ą, o feisbuke pasirodė galybė žinučių su prašymais parduoti bilietus. Buvo žadančių sumokėti gerokai daugiau. Tačiau panašu, kad norinčių parduoti „Seasons“ dainos kūrėjo oficialų debiutą Lietuvoje neatsirado. Mokytojų namų kiemas buvo sausakimšas, o norinčiųjų patekti į koncertą atsirado gerokai daugiau nei leido galimybės. Beje, prie pat įėjimo į „Vasaros terasą“ susipažinau su prancūzu ir lietuve, kurie prieš pusvalandį iš Briuselio atskridę į Vilnių tekini lėkė į koncertą tikėdamiesi gauti bilietų. Nors, kalbant apie bilietus, jiems taip pat teko nusivilti, džiaugiuosi, kad į koncertą jie visgi šiaip ne taip sugebėjo patekti. „It was very very very nice”, – po koncerto su visa minia išeidamas į temstantį Vilnių sakė man melomanas iš Paryžiaus.
„Daddy Was A Milkman“ muzikos norisi klausytis kur nors prie jūros. Tada, kai leidžiasi saulė. Tada, kai šilta. Tada, kai šalia – mylimas žmogus, kurį gali apkabinti. Tada, kai gera ir ramu. Regis trečiadienį sostinėje trūko tik jūros ir saulėlydžio… Buvo ir šilumos (ne veltui net ir termometro stulpeliai rodė beveik 30 laipsnių), ir daug mylinčių žmonių, ir ramybės, ir jaukumo. Priekabiausieji gali turėti priekaištų garso kokybei, tačiau tai, ko gero ir galėtų būti vienintelis vakaro trūkumas. Igno balsas skambėjo puikiai, o vakarėjantis sostinės dangus gavo daug švelnios ir širdžiai mielos lengvos smooth-house/ elektropop muzikos. Per kiek daugiau nei valandą trukusį pasirodymą susirinkusi minia išgirdo viską, ką šiuo metu turi „Daddy Was A Milkman“ – kiek daugiau nei 10 kūrinių, jų kilmę, inspiraciją ir, žinoma, susižavėjusio projekto lyderio žodžius. Jaunas, vis dar nedrąsus, tačiau nesuvaidintai nuoširdus dainininkas būrė publiką. Ne tik savo muzika ir nepriekaištingu dainavimu, bet ir atvirais pasakojimais apie kūrybą ir savo gyvenimą.