Gyvenant Vilniuje ir dažnai lankantis įvairiuose koncertuose atrodo, kad situacija lietuviškoje scenoje šiandien yra kažkas tokio. Na Jūs tik pažiūrėkite, kiek žmonių surenka soliniai „ba.”, „Colours of Bubbles” ir „Freaks on Floor” koncertai, pavyzdžiui, „Vasaros Terasoje”! Pajutus tą energiją, kurią nuo scenos skleidžia šios talentingos grupės ir pamačius, kiek energijos jiems gražina prie scenos siautėjanti publika gali galvoti bet ką, o ypač tai, kad Lietuvoje subrendo visiškai nauja roko muzikos karta – tiek muzikantai, tiek ir jų gausūs klausytojai.

Bet kaipgi yra iš tikrųjų?

„R KUBU” (nuotrauka Ryčio Šeškaičio)

Vakar naktį Vilniaus „Siemens” arenoje praūžusi kol kas didžiausia šių metų jauno lietuviško alternatyvaus roko fiesta „R3” (arba „R KUBU”) buvo puiki proga „pamatuoti” šiandieninę roko muzikos situaciją Lietuvoje. Arena – tai rimtas iššūkis ne tik naujokams, bet ir senbuviams. Prieš kelias savaites su šiuo iššūkiu sėkmingai susidorojo „G&G Sindikatas”. Aš jau net nekalbu apie nuolat didžiąsias Lietuvos arenas šturmuojančias Ingas Valinskienes bei Kastyčius Kerbedžius. Sakote, kad šių atlikėjų negalima lyginti, nes jų klausytojai yra į „R KUBU” susirinkusios publikos tėvai? Gerai, bet pilnas arenas taip pat renka ir Donatas Montvydas bei Egidijus Dragūnas…

„R KUBU” komanda – „ba.”, „Colours of Bubbles” ir „Freaks on Floor” – dar tikrai yra labai jauni, nors ir itin daug potencialo turintys kolektyvai. Jie leidžia vinilines plokšteles ir drebina Knygų mugės „Muzikos salės” sienas. Jie renka pilnus koncertus mažesnėse Lietuvos salėse… Tačiau ar jie sugebės parodyti, kad Lietuva jau išties pribrendo jaunam, gaivališkam rokenrolui? Ar arenoje šios grupės neatrodys išsigandusios erdvės? Ar arena nėra vien mados reikalas?

„R KUBU” (nuotrauka Ryčio Šeškaičio)

Šiems klausimams sustiprinti labai noriu žodis-į-žodį pacituoti paties grupės „ba.” lyderio Beno Aleksandravičiaus žodžius, pasakytus Karoliui Vyšniauskui Žinių radijo laidoje „Man 20-keli” 2016 m. gruodžio 19 dieną:

„Labai esu prieš visą tą arenos bangą dabar, bet yra ir tam idėjų kažkokių. Žinai, kad mes vieni grosime kažkokioj arenoj ar kažkur, tai manau, kad niekada to nebus, nes mums to tiesiog nereikia. Ne apie tai yra mūsų idėja, galbūt. Aš manau, kad mums nereikia arenos. Aš manau, kad mes netinkam arenai ir žmonės arenoje klausydami mūsų tikrai ne taip jaustųsi klausydami mūsų „LOFTE” ar „Kablyje” ar dar kažkur mažesnėj vietoj. Tai jau geriau tada padaryti du koncertus dvi dienas iš eilės, jeigu jau tikrai esi nusiteikęs surinkti daug žmonių, nei daryti vieną arenoje, kur visi žinom, kokios yra problemos ten, ir daryti tokį „semi” tik dėl to, kad surinkti daug žmonių. Kažkaip ne mano tema”.

Gal ir keistai atrodė vos po šio Beno pareiškimo pasirodžiusi reklama, kviečianti į „R KUBU” koncertą, bet nereikia labai nustebti. Tik kvailiai niekada gyvenime nekeičia savo nuomonės. Tuo labiau, jog „R KUBU” – tai ne solinis „ba.” grupės koncertas, o jungtinės pajėgos, todėl ir traktuoti šį renginį reikia, kaip tokį.

„R KUBU” (nuotrauka Ryčio Šeškaičio)

Artėjant šiam renginiui, jo reklama pasiekė maksimumą. Plakatai miestuose, reklaminiai klipai internete, PR akcijos, bilietų laimėjimo konkursai radijo stotyse ir muzikiniuose portaluose… Tai galėjo liudyti tik vieną – bilietų pardavimai NESISEKA. Ar šie nuogąstavimai buvo teisingi? Manau, kad taip. Man pasiekus „Siemens” areną likus pusvalandžiui iki koncerto pradžios vaizdas buvo kiek liūdnokas. Kukliai tariant – ne anšlagas. Paprastai eilės prie įėjimo, rūbinės ir gėrimų nervuoja, bet šiandien aš tikrai labai norėjau jas pamatyti ir patikėti, kad arena šiam alternatyvos pliūpsniui pasirinkta ne veltui. To nebuvo… Arenos vaizdas taipogi nedžiugino – pakankamai užpildyta stovima erdvė nesugebėjo nustelbti sėdimų vietų tuštumos. Spėliojau, kodėl taip yra. Tikriausiai dėl to, kad šių trijų kolektyvų klauso veik tie patys žmonės. Net jei vienoje scenoje ir pasirodo „ba.”, „Colours of Bubbles” ir „Freaks on Floor”, žmonių daugiau dėl to nesusirinks. Publika tiesiog „persidengia”.

„R KUBU” (nuotrauka Ryčio Šeškaičio)

Na, o pats koncertas… O brolyčiai, tai buvo mažų mažiausiai jėga! Nebuvote? Rūkykite! Ir gailėkitės… Labai, labai gailėkitės. Visi trys kolektyvai scenoje atrodė ir girdėjosi puikiai, ryškiai, išskirtinai. Neabejoju, kad visiems yra tekę išklausyti kokio melomano mantrą, jog „Siemens’e” garsas sklinda „kaip skardinėje”. Taip, tai yra tiesa, bet nenervavo net ir tai. Taip pat turiu pagirti originalų koncerto formatą – „Colours of Bubbles”, „Freaks on Floor” ir „ba.” scenoje kas kelias dainas vis keitėsi taip užtikrindami, jog visi trys kolektyvai yra lygiaverčiai ir niekas nieko čia „neapšildo”, niekas nėra „headliner’is”. Tai buvo labai gerai suorganizuotas ir stiprus sprendimas. Tokiu būdu tris valandas trukęs koncertas nei kiek neprailgo, o grupės nespėjo pabosti. Paskutinius tris kūrinius visi koncerte groję muzikantai atliko kartu.

Tačiau tam tikra lyderystė visgi buvo, ir ji vienareikšmiškai priklauso visiškai nauja sudėtimi išstojusiai „ba.” komandai. Jei dar visai neseniai Benas Aleksandravičius „Žinių radijo” laidoje kalbėjo, kad „mes netinkam arenai ir žmonės arenoje klausydami mūsų tikrai ne taip jaustųsi klausydami mūsų „LOFTE” ar „Kablyje” ar dar kažkur mažesnėj vietoj”, tai šiandien jis parodė, kad ši grupė yra tikras areninis monstras. Jie jau dabar yra areninė grupė. Tereikia tik dar gausesnės gerbėjų armijos, kad šie užpildytų ne tik stovimas, bet ir sėdimas vietas. O „ba.” muzika ir charizma jau dabar kalba pati už save… Na, o likę du kolektyvai – stiprūs. Tiek „Colours of Bubbles” tiek „Freaks on Floor”, nors ir atstovaujantys tą patį lietuvišką alternatyvųjį roką, yra pakankamai skirtingi, individualūs, ir kupini energijos, reikalingos šios ypatingos vėliavos nešėjams. O svarbiausia, visos trys grupės jau seniai išaugusios iš mėgėjų kategorijos. Jie – profesionalai, atiduodantys visą savo sielą muzikai. Ir tai ne tik gerai klausosi, bet ir velniškai gerai žiūrisi. Ypač arenoje.

„R KUBU” (nuotrauka Ryčio Šeškaičio)

Tai ar subrendo Lietuvoje visiškai nauja roko muzikos karta? Neabejotinai taip. „R KUBU” buvo savotiškas lietuviškos alternatyvos eksperimentas, ir kaip eksperimentas jis tikrai pavyko. O toliau lauksime antrosios ir trečiosios panašaus formato dalies kažkada ateityje. Galbūt kasmet?

*****

P.S.

„Koncertas buvo?” klausia manęs namo iš „Siemens” arenos vežęs taksistas – mano metų jaunuolis, vairuojantis naują „Nissan”.
„Taip”, atsakau, „R KUBU”.
„Ir kaip patiko”?
„Labai. Tik žmonių per mažai buvo”.
„Reklamos nebuvo”, atsiduso taksistas. „Būtų reklama, būtų žmonių”.
„Tai, kad buvo daug reklamos”, bandau ginčytis. „Plakatai gatvėse, interneto baneriai…”.
„Aš Jums sakau, nebuvo! Iki manęs reklama nedaėjo. Vadinasi jei kažkas ir buvo – bloga reklama. Būtų gera reklama, būtų ir žmonių daugiau”.
Nebesiginčyju. Štai kas kaltas dėl tuščių sėdimų koncerto vietų.
Pasirodo reklamos nebuvo… 🙂