2020-ieji baigėsi. Praėjo šventės. Net ir sausis jau įpusėjo… O kur „manoMUZIKA”, su gruodžio mėnesio albumais? 🙂 Mes čia! Tiesą sakant įrašu prasme gruodis buvo skurdokas. Bet nepaisant to, yra keturi 2020-ųjų gruodį išleisti įrašai, kuriuos mūsų komanda norėtų rekomenduoti.
Avalanches „We Will Always Love You“
Prieš 4 metus pasirodęs „Avalanches“ albumas „Wildfower“ tapo tikra atgaiva hito „Since I Left You“ gerbėjams. Naujo (antrojo) australų įrašo fanai buvo priversti laukti net 16 (!!!) metų. Tąkart grupės lyderiai Robbie Chateris ir Tony Di Blasi pažadėjo, kad trečio albumo laukti taip ilgai tikrai nereikės.
Žodis – ištęsėtas, o praėjus 4 metams po nuostabaus „Wildflower“, dienos šviesą išvydo trečioji „Avalanches“ plokštelė „We Will Always Love you“. Naujajame įraše – daugiau kaip 20 kūrinių. Tiesa, dalį jų vadinti dainomis neapsiverčia liežuvis, mat tai – trumpi muzikiniai/žodiniai intarpai.
Šįkart albumas stebina svečių gausa – plokštelėje kviestinių svečių teisėmis sudalyvavo britų elektroninės muzikos žvaigždė „Blood Orange“, JAV soul muzikos atstovas Leonas Bridge‘as, grupė „MGMT“, „The Smiths“ narys Johny Marras, Jamie XX iš grupės „The XX“, Neneh Cherry, „Yeah Yeah Yeahs“ atstovė Karen O, trip hopo atstovas Tricky ir galybė kitų.
„Avalanches“ tradiciškai neieško prodiuserių „iš šalies“. Šįkart visą darbą vėl atliko vienas grupės narių Robbie Chateris. Todėl turbūt natūralu, kad tikėtis naujai išrasto dviračio nereikėtų. Naujajame „We Will Always Love You“ – samplų gausa, puikūs šokių muzikos ritmai ir nemaža dalis kokybiškos australiškos pop muzikos. Įvairiuose muzikos forumuose teko skaityti nemažai nusivylusių fanų nuomonių, esą albumas – keistas, neišbaigtas, neturintis ryškių hitų ir neieškantis nieko naujo. Viena vertus, jie yra teisūs – „Avalanches“ jau turi savitą žanrą, iš kurio juos pažinsi. Kita vertus, grupės nariai yra dideli talentai, todėl lūkestis naujam ir netikėtam skambesiui yra visai pagrįstas.
Visgi, dėl vieno dalyko su jais sutikti tikrai galima – tokių ryškių hitų kaip 2000-ųjų „Since I Left You“ arba 201- ųjų „Because I‘m Me“ naujoje plokštelėje tikrai nėra. Tačiau kad ir kaip bebūtų, „We Will Always Love You“ – gražus, įdomus, skambus ir tikrai jūsų ausų vertas įrašas.
Sigur Ros “Odin’s Raven Magic”
Naujojo Islandijos postroko grupės Sigur Ros albumo mes labai laukiam. Labai, labai. Taip, vis dar laukiam, nes 2020-ųjų gruodį išleistas darbas “Odin’s Raven Magic” iš tiesų nėra naujas Sigur Ros albumas. Tai – prieš septyniolika metų įrašytas, bet taip niekada oficialiai neišleistas orkestrinis pasirodymas, garsais pasakojantis tryliktojo amžiaus senovės skandinavų poemą apie karo ir mirties dievybę Odiną.
Šis darbas tarsi turėtų patenkinti Sigur Ros gerbėjus. Juk įrašas darytas 2004-aisiais! Tai – dveji metai po albumo “( )” ir metai prieš albumą “Takk…”. O šie du darbai – bene esminiai Sigur Ros diskografijoje. Tuomet Islandijos kvartetas buvo pačiame savo kūrybinių jėgų žydėjime. “Odin’s Raven Magic” – ambicingas pasirodymas Paryžiaus “La Grande Halle de la Villette”. Kartu su orkestru atliktas išskirtinis darbas – itin teatrališkas ir melodramatiškas. Aštuonių dalių kūrinys yra labiau artimas teatrui, nei gaivališkam postrokui, kuriuo žymūs šie Islandijos muzikantai, tačiau savyje talpina visus būtinus Sigur Ros elementus. Tiesą sakant, galima net pamiršti, jog tai yra gyvas įrašas, kol pasirodymo pabaigoje nenuaidi aplodismentai.
“Odin’s Raven Magic” – pasižymi ta pačia melancholiška euforija, kaip ir visi kiti Sigur Ros darbai. Ši muzika iš pirmo žvilgsnio kažkam gali pasirodyti nuobodoka, bet kantrybė atsiperka. Iki galo šis įrašas atsiskleidžia būtent smarkesniuose motyvuose, aidint būgno dūžiams ir styginiams instrumentams. Tokius Sigur Ros mes mylime. Tokių jų mes pasiilgome. Šis darbas numalšins Sigur Ros gebėjų troškulį laukiant tikro naujojo grupės albumo, tačiau poreikio nepatenkins. Po įvairių grupės narius lydėjusių skandalų ir nesklandumų kaži ar iš vis kada nors sulauksime to naujojo albumo. Bet vilties yra.
James Blake „Covers” EP
Nors daugeliui atlikėjų praėjusieji metai nebuvo ypatingai geri, kai kurie iš karantininio laikotarpio ir pasirodymų socialinėje medijoje netgi sugebėjo sukurti naujus įrašus. Vienas iš tokių – talentingasis britų atlikėjas James Blake, kuris gruodžio mėnesį išleido savo trumpąjį albumą (EP) „Covers”. Toks naujojo albumo pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Jame James Blake atlieka kitų atlikėjų kūrinius.
Dėl pasaulinės pandemijos leisdamas laiką namuose James Blake socialiniuose tinkluose vis atlikdavo kitų atlikėjų kūrinius, kurių prašydavo jo muzikos gerbėjai. Viena iš tokių dainų buvo „Godspeed”, kuri priklauso atlikėjui Frank Ocean. Ši daina sulaukė neįtikėtino populiarumo socialiniuose tinkluose ir inspiravo atlikėją įrašyti daugiau tokių kūrinių.
Kaip sako pats James Blake: „Atlikti kitų atlikėjų kūrinius, atrasti naują muziką ir naujus būdus, kaip atlikti žinomas dainas buvo nepaprastai didelis džiaugsmas”. Tai ir paskatino jį sukurti šešių dainų rinkinį. Šiame albume rasite ne tik minėto Frank Ocean kūrino „Godspeed” koverį, bet ir Billie Eilish, grupės „Joy Division”, Stevie Wonder ir kitų atlikėjų kūrinius.
Ir nors šios šešios dainos ir nėra parašytos James Blake, jų klausant atrodo, kad tai originali James Blake kūryba. Naujojo įrašo trukmė tik 19 min, todėl laikas pralekia akimirksniu, dainos susilieja ir sudaro labai gražų, lyrišką, James Blake’išką darbą. Tai dar kartą įrodo, koks genialus yra šis atlikėjas ir kaip bet kokio atlikėjo muziką jis priverčia skambėti taip, tarsi ji priklausytų jam.
Paul McCartney „McCartney III”
Šiek tiek klasikos į šio mėnesio albumų rinkinį įneša gruodžio 18-ąją pasirodęs bitlo Paul McCartney albumas „McCartney III“.
Nors Paul MacCartney savo diskografijoje turi tikrai daug albumų, vis dėl to „MacCartney“ albumus jis leidžia ne pačiais lengviausiais jam laikais. Pirmasis „McCartney“ albumas pasirodė 1970-aisiais, po „The Beatles“ išsiskyrimo. 1980-aisiais pasirodė „McCartney II“, kai jau skirstėsi kitas atlikėjo projektas „Wings“. 2020-ųjų metų karantiną Paul McCartney skyrė „McCartney III“ albumo kūrybai ir įrašams.
Šiuos tris albumus jungia tai, kad juose groja tik McCartney ir didžioji dalis įrašų atlikti kūrėjo namuose. Taip pat juos vienija „apnuogintas“ balso ir instrumentų skambesys, bei energijos įnešantys sintezatoriaus garsai.
„McCartney III“ labai skiriasi nuo 2018-ais pasirodžiusio „Egypt Station“, bet yra nemažiau įtraukiantis ir galingas. Naujausiame albume tiek kūrėjo muzika, tiek dainų žodžiai – labai tikri, gilūs ir žemiški. Atrodo, kad jame Paul MacCartney nesijaudina dėl nieko – nei dėlto, kad jis vienas iš bitlų, nei dėl to, kad gerbėjams jis yra legenda. Šiame albume jis – šeimos žmogus, tėtis, senelis, bandantis karantiną išgyventi kūrybingai.
