Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus klube „Kablys“ nuaidėjo sunkiosios muzikos koncertas: pasirodė trys gana skirtingos, tačiau sunkią ir įdomią muziką atliekančios grupės. Tai vakaro žvaigždė, juodąjį metalą atliekanti „Mgła“ iš kaimyninės Lenkijos, avantgardinį death metal grojantys svečiai iš Naujosios Zelandijos „Ulcerate“ bei atmospheric black metal stiliaus atlikėjai, lietuviai „Sisyphean“. Vilniečiai ir miesto svečiai turėjo progą ne tik išlenkti po bokalą alaus su seniai matytais pažįstamais veidais, tačiau ir paheadbanginti, ir pacrowdsurfinti – šiame koncerte netrūko tikriausiai nieko, kas būdinga daugumai tradicinių metalo koncertų.
Nors socialinėse paskyrose renginio organizatoriai „Nekrokatarsis“ žadėjo, kad grupės pradės groti laiku, pradžia kiek vėlavo. Lankytojams tai, regis, nesukėlė jokio diskomforto. Publika turėjo progą apsilankyti bare, susitikti seniai matytus veidus ir įsigyti grupių atributikos.
Koncertui pasirinktas klubas „Kablys“ tikrai pridėjo niūrumo ir tamsos, o didelė koncerto salė – atmosferiško aplinkos pojūčio. Turbūt ne veltui viso renginio metu scenoje dominavo raudonas ir mėlynas apšvietimas bei gausūs dūmų kamuoliai.
Pasirodymą pradedant pirmajai vakaro grupei “Sisyphean” publika prie scenos nebuvo gausi, tačiau vienas metalistas, stovintis prie pat scenos, plaukus kratė nuo pat pirmųjų akordų. O tam iš tiesų buvo priežastis – grupės pasirodymas prikaustė dėmesį. Nuo ant stovų sumautų kaukolių iki purvinu bintu apvyniotų vokalisto rankų, nuo suderintų muzikantų pakabukų, gobtuvų iki gitaristų keitimosi vietomis ant scenos, akivaizdu, jog „Sisyphean” ne tik susigrojo, bet ir dėjo daug pastangų į estietiką, ypač į vizualinius elementus. Pasirodymo metu dominavo dainos iš naujausio, dar šiemet išleisto albumo „Colours of Faith”. Nuobodžiauti neteko, o atmosferiškos gitarų partijos paliko gerą įspūdį.
Antroji vakaro grupė pritraukė nemenką klausytojų būrį. Atmospheric death metal/sludge stilių atlIekantys svečiai iš Naujosios Zelandjos „Ulcerate” publikai padovanojo daug sunkaus ir aritmiško garso. Ne veltui po koncerto pagalvojau, jog šie trys skustagalviai vyrukai sukėlė ant scenos daugiau triukšmo nei koks orkestras. Progresyvios gitarų variacijos, gausybė trijolių, išskirtinis būgnų skambesys – taip galėčiau apibūdinti šių atlikėjų muziką. Iš tiesų, dalį pasirodymo stebėjau būtent būgnininko Jamie Saint Meratą, kurio technika mane buvo kone užhipnotizavusi. Atrodė, kad jis buvo „išskridęs” ir paniręs į transo būseną: visas jo kūnas judėjo sulyg kiekvienu lazdelių prisilietimu. Tai visam pasirodymui tikrai pridėjo cinkelio.
Galiausiai į sceną įžengė pagrindinė vakaro grupė – „blekeriai” iš Lenkijos „Mgła”. Muzikantai atliko dešimt dėmesį prikausčiusių ir į taktą linguoti privertusių dainų. Nors jie sugrojo daugiausiai kūrinių iš 2019 metų albumo „Age of Excuse” bei 2015 metų įrašo „Excercises in Futility”, išgirdau ir dvi kur kas senesnes dainas – „Mdłosci II” ir „With Hearts Toward None I”. Toks dainų pasirinkimas buvo priimtas tinkamai – keturi atlikėjai su gobtuvais, kaukėmis ir odinėmis striukėmis privertė publiką kratyti galvas nuo pirmųjų akordų, o pasirodymui įpusėjus „crowdsurfino” gal trečdalis prie scenos stovėjusių klausytojų. Apskritai, salė buvo puspilnė, o į taktą lingavo ne tik publika, bet ir patys grupės garsistai, stovėję prie pultų. Nors kitądien kaklo neskaudėjo, palinguoti progos turėjau sočiai.
Kiek nusiminiau jog „Mgła” nedarė jokio biso, bet likusi publika pernelyg nesusikrimto ir skubėjo namo. Nors ir tituluojamas mažuoju penktadieniu, ketvirtadienis visgi turi savo trūkumą – kitą rytą daugeliui tenka eiti į darbą.
„Sisyphean”, „Ulcerate” ir „Mgła” koncertas tikrai suteikė gerų emocijų ir priminė, kaip gera klausytis gyvos muzikos, o ypač gyvai atliekamo metalo. Apskritai, sunkiai įsivaizduoju rudenį be metalo skambesio – šie du žodžiai man yra tapę sinonimais. Todėl labai džiaugiuosi gavusi nemenką dozę, kurios poveikio užteks dar kurį laiką.
