Kultinės muzikos pasaulio figūros sugrįžimas. Turbūt taip reikėtų pradėti šį tekstą, nors daugelis, sekančių Peterio Gabrielio kūrybą turi pagrindo teigti, jog jis niekur nebuvo dingęs.
Nuo dar 2002-ųjų albumo „Up” jis dirbo galybę darbų, tačiau nei vienas iš jų nebuvo susijęs su nauja kūryba. Koncertavo drauge su Stingu, kūrė animacinio filmo WALL-E garso takelį, perrašinėjo savo dainas su orkestru, galų gale įrašė koverių albumą (2010-ųjų plokštelė „Scratch My Back”). Tačiau plokštelės, įprasminančios naują kelią kaip nebuvo, taip nebuvo.
Viena vertus, tai galima buvo suprasti. Paskutinė studijinė anglo plokštelė sukėlė lūkesčius ir savo nuostabia muzika bei puikiais kritikų vertinimais prieš 20 metų numalšino muzikanto gerbėjų alkį. Tačiau nuo tos akimirkos jo naujos kūrybos velniškai trūko.
Taigi, šventės apraiškos pasirodė dar prieš beveik pusantrų metų – 2022-ųjų birželį. kai Ilgametis P. Gabrielio bendražygis ir jo grupės būgnininkas Manu Katché interviu žurnalui „L’Illustré” prasitarė, kad hito „Soulsburry Hill” kūrėjas grįžta. Grįžta ne tik su nauja muzika, bet ir su nauju albumu ir didžiuliu koncertiniu turu. Tad nuo tos akimirkos iki šiandien lūkesčiai augo kone kasdien.
Kad albumas vadinsis „i/o” atlikėjas paskelbė praėjusių metų lapkritį. Plokštelės pristatymas taip pat buvo labai netikėtas, mat per kiekvieno mėnesio pilnatį P. Gabrielis pristatydavo vis po naują kūrinį su tokių garsių vardų kaip Nickas Cave’as, Ai Weiwei ir Cornelia Parker kurtais viršeliais.
Pagrindinė „i/o” tema – žmonijos ryšys su gamta. „Mums patinka apsimesti, kad gyvename šioje žmogaus sukurtoje aplinkoje, esame nepriklausomi ir izoliuoti, bet iš tikrųjų esame labai priklausomi nuo planetos, kuri mus pagimdė“, – pranešime spaudai cituojamas muzikantas
Naujasis muzikanto albumas išsiskiria nuostabiomis aranžuotėmis ir pasakiška muzikine įvairove. Tai – dar vienas įrodymas, kad brito muzika – labai kruopštaus darbo, apgalvojant kiekvieną (net ir pačią mažiausią detalę) rezultatas. Fantastiškas P. Gabrielio vokalas organiškai skęsta nuostabioje naujos muzikos jūroje ir sukuria neįtikėtinai gražią, gilią ir muzikalią kelionę, kurios pabaigoje jautiesi patyręs praktiškai viską, ką galima patirti muzikoje.
Albume – 12 dainų. Didžiąją jų dalį atlikėją sekantys melomanai jau girdėjo, mat, kaip minėta anksčiau, kiekvieną pilnaties vakarą visus metus P. Gabrielis vainikuodavo vis nauju kūrinių. Tačiau sudėjus juos į vientisą piešinį jie skamba dar gražiau, dar organiškiau, dar tikriau ir dar muzikaliau.
Mano pažintis su legendinio „Genesis” vokalisto soline kūryba prasidėjo maždaug 1987-aisiais. Tąkart Tėčio ir Mamos dėka išgirdau su Kate Bush įrašytą nuostabią jo dainą „Don’t Give Up”. Vėliau, žinoma, sekė „Soulsburry Hill” ir kitos kompozicijos, mat jo muzikai tinka apibūdinimas kaip toje senoje reklamoje – „Kartą paragavęs, negali sustot”.
Nuo tos akimirkos muzikanto kūryba mane lydi iki šiol. O naujasis „i/o” yra fantastiška 73-mečio atlikėjo vyšnaitė ant torto. Šis įrašas vainikuoja visą muzikanto kūrybą ir dar kartą įrodo, koks fenomenalus, kūrybingas ir muzikalus yra Peteris Gabrielis.
Labai tikiuosi, kad dar vieno brito albumo nereikės laukti dar 20 metų. Kita vertus, ilgos ir išieškotos pauzės jau nieko nebestebina, todėl ko gero nenustebtų ir muzikanto gerbėjai, jeigu tada, kai jam stuktelės 90 metų, mes sulauksime dar vieno išieškoto muzikinio šedevro. Nes būtent toks ir yra šiandien išleistas „i/o”.
