Labai gerai prisimenu, kada Gabrielę Vilkickytę išgirdau pirmą kartą. Tai buvo slaptų koncertų projekto “Sofar Sounds Vilnius” organizuotame koncerte kamerinėje aplinkoje. Pamenu, kad jau tada nustebino merginos prie pianino balsas ir pasakojimai tarp dainų.

Praėjo 7 metai ir ta mergina, kuri dainavo nedideliai grupei muzikos entuziastų dabar renka Kalnų parką. Jos gerbėjai, nepaisydami lietaus ir vėjo rinkosi į koncertą. Bet apie viską iš pradžių.

Kai dar vasario mėnesį buvo paskelbta, kad birželio 19 d. Gabrielė Vilkickytė surengs savo koncertą Kalnų parke, viskas atrodė visai kitaip. Įsivaizdavau, kad bus karšta vasara, žmonės ant pievutės ramiai gurkšnos šaltus gėrimus ir neskubėdami lauks pagrindinės vakaro kaltininkės. O realybė pasirodė visai kitokia.

Nuo pusdienio Vilniuje prasidėję lietus, kruša ir vėjo gūsiai vakarui artėjant nerimo ir vis stiprėjo. Vis aplankydavo mintis, kad daug blogo oro pabūgusių Gabrielės gerbėjų neateis į koncertą. Tačiau mano nuogąstavimai buvo be pagrindo. Prieš 21 val. vakaro atskubėjusi į koncertą pamačiau eilę žmonių, kurie laukė prie įėjimo. Praėjus patikras ir (tiems kas atsinešė) skėčius palikus prie tvoros, buvo galima įžengti į pagrindinę koncerto teritoriją.

Pasitiko gėrimai, užkandžiai, o dar maloniau nustebino šalia Gabrielės merch’o pilstoma kmynų arbata ir dalinami lietpalčiai. Pagalvojau, kad šis paprastas, bet labai malonus gestas parodytas savo gerbėjams, kurie susirinko nepabūgę blogo oro, tikrai turėtų juos sušildyti.

Nesunkiai susiradus savo vietą ir įsitaisius buvo galima pasiklausyti apšildančios atlikėjos Livijos Gemmos. Kovo pabaigoje išleidusi savo debiutinį albumą „Dangus jau rausta” ji jau sulaukė muzikos melomanų pripažinimo.

Švelnaus, bet kartu ir labai stipraus vokalo apdovanota atlikėja man pasirodė kažkuom panaši į Gabrielę pačioje savo karjeros pradžioje. Klavišiniai, gitara, ramios melodijos maloniai nuteikė ir dar labiau pakurstė pagrindinio koncerto laukimą.

Labai maloniai nustebino scena, kuriame vyko koncertas. Ji nebuvo standartinė didelė, juoda, kuri uždengia daug ploto. Joje buvo nedidelis stogelis nuo lietaus, o už jos nepakartojamas „sodų” kūrinys, nukeliantis į Dainų šventę.

Gabrielei pasirodžius scenoje jau buvo 22 val. vakaro. Tada daugeliui pasidarė aiškiau, kodėl koncertas taip nuvėlintas. Pagaliau buvo pakankamai tamsu, kad atsiskleistų visi šviesų ir „sodų” kūrybiniai sprendimai. Jie nukėlė į tikrą garso ir vaizdo pasaką.

Vis neapleido mintis, kodėl gamtoje vykstantys koncertai dažniau nebūna taip apipavidalinti. Kai nereikia didelės scenos, papildomu fejerverkų, o užtenka tinkamos šviesos nukreiptos į medžius. Jie kartu su Gabrielės muzika nukelia kažkur toli, toli į pasakų pasaulį.

Koncerte nuskambėjo 2024 gruodžio mėn. išleisto ir didelio populiarumo sulaukusio naujausio Gabrielės Vilkickytės albumo „Mažas rūpintojėlis” kūriniai ir senesnės melodijos. Gabrielės koncertai ypatingi, nes juose yra ne tik atliekamos dainos, tačiau po kiekvieno kūrinio gali išgirsti istoriją, kuri tave paliečia ir priverčia susimąstyti. Šie pasakojimai labai gražiai papildo melodijas, kurios po jų suskamba dar kitomis spalvomis.

Gabrielei keičiant lokaciją, nulipant nuo scenos ir žingsniuojant prie klavišinių ant scenos pasirodė Lukas Pilkauskas, kuris kartu su Beatriče Kalis atliko Luko kūrinį „Sodų dainos”. Šis duetas, nors lietus vis nerimo, įnešė vasariškos nuotaikos ir nunešė kažkur po obelimis.

Nuostabiai nuskambėjo Gabrielės ir Domanto Starkausko bendrai atliktas Jurgos Šeduikytės kūrinys „Prie žalio vandens”. Jų balsai gražiai dera tarpusavyje. Ir tai buvo ne paskutinė staigmena. „Mažojo rūpintojėlio” daina „Ona” sudrebino visą Kalnų parką. Šiame kūrinyje originale skamba Marijaus Mikutavičiaus balsas, tačiau šiame koncerte jis buvo atliktas su „Lietuvos balso” projekte išgarsėjusiu Sakalu Čumačenko. Daina, kaip ir pati Šv. Onos bažnyčia Vilniuje turi ypatingą aurą. Jai bet koks balsas netinka. O išskirtinis, stiprus, teatrališkas ir įsimenantis Sakalo balsas jį puikiai papildė. Nuo šių dviejų atlikėjų sinergijos atrodo net oras sušilo.

Melodijos keičiančios viena kitą, pasakojimai tarp dainų, koncerto svečiai, visa tai koncertą padarė ypatingu. Nors šilumos ir trūko, tačiau mėgautis viena po kitos sekančiomis melodijomis tas įkyriai lyjantis lietus visai netrukdė. O ta lietinga atmosfera, vėjas siūbuojantis medžių šakas ir virš scenos pakabintus „sodus” suteikė koncertui dar papildomai mistiškos ir nepamirštamos atmosferos.

Prieš vidurnaktį nuskambėjo paskutinis kūrinys. Žmonės neskubėjo skirstytis ir plojimais buvo sutiktas pakartotinai atliekamas „Troleibusas”. Jo pirmosios eilutės dainoje „Vos pradeda lyti” merkiant lietui skambėjo labai simboliškai. Žmonės pakilo iš savo vietų, uždegė telefone švieseles ir lingavo į muzikos ritmą.

Koncertui pasibaigus ir gerbėjams skirstantis mačiau, kaip merch’o palapinė su karšta kmynų arbata vėl kvietė visus norinčius sušilti. Kas sušlapo kojas, kas sušalo sėdeti, tačiau visi jie tikiu dalelę širdies paliko šiame koncerte. Man šis šaltas birželio 19 d. vakaras tikrai įstrigs, kaip vienas gražiausių, kur gamta ir muzika vaidino pagrindinį vaidmenį ir koncertui pridėjo ypatingos auros ir grožio.